Ręša flutt į śtifundi Orkunnar okkar

Viš vorum fjögur sem fluttum erindi į śtifundi Orkunnar okkar sem haldinn var ķ góša vešrinu į Austurvelli laugardaginn 1. jśnķ.

2019-06-02_0013

Hér aš ofan eru framsögumennirnir allir saman į einni mynd en hér aš nešan er ręšan sem ég flutti.

><>  ><>   ><>   ><>

Mešvitušu įheyrendur

Ég fagna žvķ aš žiš skuliš gefa ykkur tķma frį nżhöfnu sumri til aš koma hingaš į Austurvöll til aš standa meš sjįlfstęšri framtķš lands og žjóšar, ósnortinni nįttśru landsins og įskorun Orkunnar okkar til žingmanna um aš hafna orkupökkum sem ógna framantöldu.

Įstęšurnar fyrir žvķ aš ég er į móti orkupakkanum sem bķšur afgreišslu į Alžingir eru žęr aš:

  • Ég vil ekki hęrri rafmagnsreikning
  • Ég vil aš orkukerfiš verši įfram ķ sameign žjóšarinnar
  • Ég vil aš ķslenska žjóšin rįši sinni orku sjįlf
  • Ég vil aš vel sé fariš meš orkuaušlindir landsins

Žó öšru sé haldiš fram žį vitum viš sem hér stöndum aš innleišing 3. orkupakkans mun fyrr eša sķšar leiša til hęrra raforkuveršs. Viš vitum žaš af reynslunni af innleišingu fyrri orkupakka og svo skiljum viš alveg hvaš felst ķ oršunum „neytendavernd“. Viš skiljum žaš vegna žess aš viš höfum reynsluna frį öšrum žjónustužįttum sem hafa veriš einkavęddir undir sambęrilegum formerkjum.

Viš vitum aš meš meiri yfirbyggingu, fleiri millilišum og kostnašarsömum framkvęmdum ķ orkugeiranum, eins og til dęmis meš lagningu sęstrengs, veršur til meiri kostnašur. Viš vitum aš žessum kostnaši veršur velt yfir į okkur neytendur.

Stjórnmįlamennirnir sem žvingušu orkupakka 2 ķ gegn žóttust koma af fjöllum žegar raforkuveršiš hękkaši ķ kjölfar innleišingarinnar en žeir tóku enga įbyrgš (sjį frétt į visir.is frį 2005), heldur skżldu sér į bak viš nżinnleiddar reglugeršir Evrópusambandsins.

Žaš er oršin vištekin venja aš sjórnvöld og opinberar stofnanir skįki ķ skjóli reglugerša sambandsins sem hafa veriš innleiddar įn okkar vitundar. Žannig hefur Alžingi oršiš aš stimpilstofnun fyrir ESB-reglugeršir sem engin įstęša žykir aš kynna fyrir kjósendum hvaš žį aš okkur sé gefinn kostur į aš hafa skošanir į žeim.

Žannig hefši lķka fariš meš orkupakka 3 hefši ekki veriš fyrir samtökin Orkan okkar og svo žingflokkana sem hafa tekiš afstöšu gegn orkupakkanum. Žar munar mestu um žingmenn Mišflokksins sem hafa nżtt nótt sem dag til aš setja sig inn ķ afleišingarnar af innleišingunni.

Margir hafa notiš góšs af og žó nokkrir hafa haft į orši aš umręša žingmannanna hafi veriš svo upplżsandi aš žaš hafi bętt upp kynningarleysi mįlsins fram aš žvķ - sem hefš er oršin fyrir aš kalla mįlžóf.

Žaš dapurlega er aš ķ staš žess aš fjölmišlar hafi gert sér mat śr žvķ sem umręšan hefur dregiš fram ķ dagsljósiš sķšustu žrjįr vikur hafa žeir, sem hafa stundum veriš nefndir fjórša valdiš, nęr eingöngu rętt viš forseta Alžingis og ašra fylgjendur pakkans sem hafa gjarnan nżtt tękifęriš til aš hęša og gera lķtiš śr andófinu og žeim sem eru į móti innleišingu orkupakkans.

Viš höfum veriš kölluš „einangrunarsinnar", „svišsljóssfķklar“ og „hetjur lyklaboršsins“. Žaš hefur fariš minna fyrir haldbęrum rökum sem męla meš innleišingu pakkans enda ljóst aš uppnefni, af žvķ tagi sem ég hafši eftir hér į undan, eru upphrópanir rökžrota mįlsvara.

Flest bendir til žess aš glķman sem viš hįum sé fyrst og fremst viš žaš vald sem ég vil nefna peningavaldiš og mętti žess vegna kalla fimmta valdiš. Viš vitum žaš aš žaš voru žessi sömu öfl sem ollu efnahagshruninu. Forsendunrnar voru einkavęšing bankanna og įkvęši ķ EES-samningnum um frjįlst flęši fjįrmagns.

Ķ kjölfariš köllušu mörg okkar, sem risum upp žį, eftir uppgjöri. Mešal annars innan stjórnmįlaflokkanna vegna žess aš viš žóttumst sjį og skynja aš peningavaldiš réši meiru um gjöršir stjórnmįlaflokkanna en góšu hófi gegndi og ylli žar meš umtalsveršum lżšręšishalla.

Nś erum viš hér aftur, rśmum tķu įrum eftir hrun, og horfum upp į aš sś gjį sem viš upplifšum aš hefši skapast į milli žings og žjóšar ķ ašdraganda og eftirmįlum hrunsins er ķ meginatrišum oršin aš hyldżpi.

Ķ staš žess aš stjórnmįlamennirnir lęršu af hruninu og byggšu brżr yfir til kjósenda er ekki aš sjį annaš en žeir hafi byggt skjaldborgir ķ kringum sjįlfa sig og peningavaldiš sem stjórnast af svo botnlausri gróšahyggju aš nś eru fulltrśar žess tilbśnir til aš fórna sjįlfstęši ķslensku žjóšarinnar fyrir markašsvęšingu orkunnar.

Orkuśtrįsin vęri eflaust hafin ef žaš vęri ekki fyrir višspyrnu okkar og eina stjórnmįlaflokksins inni į žingi sem setti vilja meirihluta žjóšarinnar į oddinn og gaf sig į vald upplżsandi umręšum um orkupakkana undir haršręši forseta Alžingis.

Žeir žingflokkar sem vilja samžykkja orkupakkann hafa ekkert haft fyrir žvķ aš kynna žessar breyttu įherslur sķnar ķ orkumįlum, hvorki fyrir kjósendum né almennum flokksmönnum, heldur fela žeim aš setja saman yfirlżsingar um stefnur eins og ķ orkumįlunum.

Tveir rķkisstjórnarflokkanna žverbrjóta nś slķkar samžykktir. Sį žrišji gengur ekki ašeins gegn kosningaloforšum og stefnuskrį heldur einnig heiti stjórnmįlaflokksins. Allir žrķr skįka ķ žvķ skįlkaskjóli aš Alžingi sé ekkert annaš en stimpilstofnun Evrópusambandsins.

Ég spyr į móti: Er Ķsland žį ekki lengur lżšręšisrķki?

Ég minni į aš: Ķslenska žjóšin hefur sżnt žaš įšur aš henni er vel treystandi til aš taka réttar įkvaršanir ķ erfišum mįlum. Žaš valdaframsal sem orkupakkarnir fela ķ sér žjónar hvorki landi okkar né žjóš og žess vegna segjum viš óhikaš, NEI. Lįgmarkskrafan er sś aš mįlinu verši frestaš til nęsta hausts!

Žaš er mķn skošun, og ég veit aš ég deili henni meš fleirum, aš orkupakkamįliš sé vel til žess falliš aš žjóšin sé spurš ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Mig langar svo til aš bęta žvķ viš aš ég skil hvorki forsjįrhyggju Evrópusambandsins né žį sem finnst žaš nśtķmalegt og framsękiš aš fórna bęši sjįlfstęši žjóšarinnar og ķslenska lżšręšinu fyrir mišaldarlegt lénsskipulag Evrópusambandsins ķ orkumįlum.

Ég sé ekki vęnleika framtķšarinnar ķ amtmönnum, lénsherrum né landsreglurum sem žjóna peningavaldinu en ógna lķfskjörum og velferš almennings. Ég sé hins vegar framtķš ķ žvķ aš viš skipum okkur sérstöšu og rįšum okkar orku sjįlf. Til žess žurfum viš aš koma ķ veg fyrir śtrįs peningavaldsins meš orkuaušlindirnar.

Žaš er algerlega óvķst hvaš „ frestun mįlsins um óįkvešinn tķma“ er langur tķmi en viš skulum nżta hann vel. Fręšumst og fręšum. Spyrjum og svörum. En umfram allt verum gagnrżnin og lįtum ekki fjórša eša fimmta valdiš brjóta okkur nišur.

Sķšast en ekki sķst skulum viš halda įfram aš trśa į landiš okkar og okkur sjįlf og gera ósjįlfstęšum stjórnmįlaflokkum žaš skiljanlegt aš žeirra tķmi er lišinn ef fulltrśar žeirra hlusta ekki į vilja meirihluta žjóšarinnar og forša okkur frį lénsveldismišašri stjórn peningavaldsins ķ hérlendum orkumįlum.

Höldum įfram aš standa žétt saman ķ višspyrnunni gegn orkupökkum.


Gullfiskar eša saušfé?

Ég skrifaši eftirfarandi athugasemd viš žessa frétt inni į Vķsi. Fréttin heitir „Mögulega stęrstu mótmęli Ķslandssögunnar“.

                                              ***************

Žann 4. október haustiš 2010 voru fyrstu tunnumótmęlin haldin į Austurvelli. Völlurinn og öll sund umhverfis hann voru pökkuš af fólki. Öll bķlastęši umhverfis mišborgina voru yfirfull og umferšaröngžveiti ķ nęrliggjandi götum. Žeir sem sįu yfir mišbęinn tölušu um endalaust mannhaf hvert sem litiš var į og umhverfis Austurvöllinn.



Framan af sķšasta kjörtķmabili var ekkert “smart“ aš mótmęla žó žį sęti stjórn sem sveik flest sķn loforš. Af sanngirnisįstęšum skal žaš tekiš fram aš Vinstri gręnir gengu žó mun lengra ķ žvķ aš svķkja sķn kosningaloforš en Samfylkingin.

En įfram um tunnumótmęlin
4. október haustiš 2010 af žvķ aš žaš var altalaš į žeim tķma aš mannfjöldinn var talašur umtalsvert nišur af lögregluyfirvöldum, fjölmišlum og žeirri fjįrmįlaklķku sem stżrir samfélaginu į bak viš tjöldin. Žessir sömu, svo og nytsömu og stundum saklausu verkfęrin žeirra, orga nś um lķfsnaušsynleg tilefni nśverandi mótmęla og naušsyn nżrra kosninga.

Haustiš 2010 orgušu žessir um dauša og djöful tunnumótmęlanna sem var haldiš fram aš vęri stżrt af Sjįlfstęšisflokknum. Enginn spyr um žaš hvaša fjįrmįlaöfl eša pólitķska forréttindastétt stżrir nśverandi mótmęlum. Ég hef a.m.k. ekki séš hįvęrar raddir um įgiskanir žó žęr ęttu aš blasa viš.

Žegar dans bęši samfélagsmišlanna og gamalgrónari mišla er skošašur žį finnst mér ešlilegt aš fólk spyrji sig af hverju ętli žaš sé sem žaš er lįtiš sem sambęrilega stór mótmęli hafi aldrei fariš fram? Annaš sem mér finnst įstęša til aš fólk velti fyrir sér er hvort žaš telji virkilega aš viš vęrum eitthvaš betur stödd meš stjórnina sem kom ķ veg fyrir žaš aš uppgjöriš sem hśn lofaši fęri fram og lagši grunninn aš žvķ nišurrifi sem viš höfum haldiš įfram aš upplifa į žessu kjörtķmabili.

Mér finnst sjįlfsagt aš žaš verši tekiš til ķ nśverandi rķkisstjórn en mér finnst lķka sjįlfsagt aš žaš verši tekiš til ķ stjórnmįlunum almennt eins og Rannsóknarskżrslan, sem var hundsuš af sķšustu rķkisstjórn, leiddi svo skżrt og greinilega ķ ljós. Mér finnst žaš reyndar mikilvęgara aš fólk horfist ķ augu viš žį stašreynd en en aš žaš rifji upp mótmęlin gegn Jóhönnustjórninni žann 4. október 2010.

4.okt4.okt1

Es: Žeir sem hafa įhuga į žvķ geta gert žaš hér:http://raksig.blog.is/blog/raksig/entry/1116202/


mbl.is „Bless, bless“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stjórnarandstašan į Eyjunni

Ķ fréttum helgarinnar hefur m.a. veriš minnt į žaš aš nśverandi rķkisstjórn varš tveggja įra sl. föstudag. Af žvķ tilefni hefur eyjan.is birt “drottningarvištöl“ viš žrjį formenn stjórnarandstöšuflokkanna og einn helsta talsmann evrópusambandsašildarinnar.

Stjórnarandstašan į Eyjunni

Žaš vekur e.t.v. athygli aš hér vantar formann Samfylkingarinnar, Įrna Pįl Įrnason, en žaš er ekki śtilokaš aš žaš eigi eftir aš birtast įšur en hvķtasunnuhelgin er śti. Žaš er margt athyglisvert viš umrędd vištöl en svo er lķka annaš įkaflega grįtbroslegt.

Eitt er žaš hvaš žau eru öll lķk enda viršist śtgangspunktur žeirra vera nokkuš sį sami. Formenn stjórnarandstöšunnar eru bešnir um aš meta stjórnarsamstarfiš, lżsa formönnum rķkisstjórnarflokkanna og spuršir um žaš hvort žeir geti hugsaš sér aš verša forsętisrįšherrar.

Mišaš viš žaš sem hefur veriš haldiš į lofti aš undanförnu žarf žaš aš ekki aš koma į óvart aš stjórnarandstöšuformennirnir žrķr kjósa aš ala enn frekar į žvķ višhorfi aš Framsóknarflokkurinn sé vandamįliš ķ ķslenskri pólitķk. Žó ašallega fyrir žaš aš Sigmundur Davķš sé ómögulegur ķ samskiptum. Hins vegar er Bjarni Benediktsson oršinn hugljśfi stjórnarandstöšunnar.

Višhorfin sem koma fram viršast žó nokkuš rįšast af spurningum blašamannsins sem spyr m.a: „Eigiš žiš ķ vandręšum meš aš nįlgast hann [Sigmund Davķš]? og „Hvaš meš Bjarna Benediktsson, er aušveldara aš eiga ķ samskiptum viš hann?“ (sjį hér) Svörin eru aušvitaš ķ stķl viš spurningarnar.

Birgitta Jónsdóttir segir: „Ég held aš Bjarni [sé] nś mun betri. Žaš er aušveldara aš tala viš Bjarna.“ (sjį hér) og Katrķn Jakobsdóttir: „Bjarni er aušvitaš duglegri aš męta hér ķ žingiš, duglegri aš taka sérstakar umręšur. Einkum hvaš varšar sérstöku umręšurnar, ég held aš Sigmundur sé bśinn aš taka tvęr ķ vetur.“ (sjį hér)

Žegar Gušmundur Steingrķmsson er spuršur hvort žaš sé erfitt aš nįlgast Sigmund Davķš svarar hann: „Ég held aš žaš eigi žaš nś flestir. Žaš er greinilegt aš stjórnunarstķllinn er ekki žessi samrįšs- og samtalsstķll. Žaš er mjög leišinlegt aš sjį hvaš honum finnst žingiš lķtiš mikilvęgt og ber litla viršingu fyrir žvķ.“ (sjį hér)

Stjórnarandstašan
Žau Katrķn, Gušmundur og Birgitta eru lķka mjög samstķga ķ svörum sķnum um žaš hvort žau hafi įhuga į žvķ aš mynda breišfylkingu žeirra flokka sem nś eru ķ stjórnarandstöšu og hver yršu žeirra helstu įherslumįl ķ slķku samstarfi. Af svari Gušmundar Steingrķmssonar veršur ekki annaš rįšiš en žegar sé bśiš aš setja saman nżja rķkisstjórn žar sem hann segir: „Viš tökum vęntanlega bara upp žrįšinn ķ višręšum viš Evrópusambandiš žegar nż rķkisstjórn tekur viš.“ (sjį hér)

Hvorki Katrķn né Birgitta eru jafnafdrįttarlausar ķ sķnum tilsvörum. Žó er žaš greinilegt į svörum žeirra aš žęr eru į sömu lķnu og Gušmundur. Birgitta talar um kosningabandalag um „nżja stjórnarskrį og žjóšaratkvęšagreišslu um ESB“. (sjį hér) Katrķn fer eins og köttur ķ kringum heitan graut en samstarf hennar meš formönnum evrópusambandssinnušu flokkanna tekur af allan vafa um žaš hvar hśn stendur ķ reynd.

Žaš sem hśn lętur hafa eftir sér um „evrópumįlin“ ķ vištalinu er ekki bara lošiš og teygjanlegt heldur er žar sumt beinlķnis rangt eša ķ besta falli svo mikil einföldun aš žaš jašrar viš ósannindi. Hśn segir:

Eitt erfišasta mįl sem VG hefur stašiš frammi fyrir er afstašan um ašild aš Evrópusambandinu. Žaš mįl klauf flokkinn ķ tvennt į sķšasta kjörtķmabili žegar sś rķkisstjórn sem flokkurinn įtti ašild aš lagši inn umsókn, žrįtt fyrir yfirlżsta andstöšu viš inngöngu. Žaš varš til žess aš bęši žingmenn og ašrir įhrifamenn ķ flokknum gengu į dyr. (sjį hér) 

Žaš er rétt aš minnast žess aš Katrķn Jakobsdóttir var ekki bara varaformašur ķ flokknum žegar žetta gekk į heldur var hśn lķka rįšherra ķ žeirri rķkisstjórn sem tók hverja įkvöršunina į fętur annarri sem uršu til žess aš kjósendur, flokksfélagar og žingmenn sneru viš honum baki. Žaš er mjög mikil einföldun aš halda žvķ fram aš žetta hafi allt stafaš af afstöšunni til evrópusambandsašildar.

Katrķn Jakobsdóttir og žingmennirnir sem hśn hirti ekki um aš haldaKvešja nśverandi formanns Vinstri hreyfingarinnar - Gręns frambošs til žeirra sem standa pólitķskt munašarlausir er bęši hęšin og köld. Hśn tekur lķka af allan vafa um aš hśn ętlar ekki aš taka neina įbyrgš į žvķ aš hśn og Steingrķmur J. Sigfśsson hafi stżrt flokknum til žess aš verša ekki annaš en skugginn af Samfylkingunni.

„Žaš er alveg rétt aš žaš hefur fólk yfirgefiš hreyfinguna af žvķ aš žeir hafa bara metiš žetta mįl svo mikiš grundvallarmįl aš žeir hafa ekki veriš reišubśnir aš opna į žessa lżšręšisleiš ķ mįlinu. Žó eru žeir hinir miklu fleiri og ég get bara sagt žaš aš žaš hefur ekki fękkaš félögum hjį okkur. Žótt einhverjir hafa fariš žį hafa ašrir komiš ķ stašinn.“ (sjį hér (feitletrun er blogghöfundar)

Žegar žaš er rifjaš upp hversu margir žingmenn hurfu frį žingflokki Vinstri gręnna į sķšasta kjörtķmabili žį er žaš ķ hęsta mįta sérkennilegt, aš žįverandi varaformanni og nśverandi formanni flokksins, skuli finnast fimm žingmenn ešlilegur fórnarkostnašur fyrir žį óheišarlegu stefnu sem hśn heldur į lofti ķ Evrópusambandsmįlinu.

Tveggja įra afmęli sķšustu rķkisstjórnar

Hér žykir svo vera tilefni til aš rifja upp hvaša ašstęšur rķktu į stjórnarheimilinu žegar sķšasta rķkisstjórn nįši tveggja įra aldrinum en žaš var voriš 2011. Žann 21. mars sögšu Atli Gķslason og Lilja Mósesdóttir sig frį žingflokki Vinstri gręnna. Įstęšan er ekki ein heldur margar. Mešal žeirra sem žau nefna eru: „Efnahagsstefnan, fjįrlögin, Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn, Icesave, ESB, Magma og skuldavandi heimilanna.“ (sjį hér

Eins og kemur fram ķ žessari upptalningu er langt frį žvķ aš „afstašan um ašild aš Evrópusambandinu“ hafi veriš einhver meginįstęša en um žaš mįl segja Atli og Lilja:

Ķ samstarfsyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar er sagt aš virša skuli ólķkar įherslur hvors flokks um sig gagnvart ašild aš ESB og rétt žeirra til mįlflutnings og barįttu śti ķ samfélaginu. Žetta mįlfrelsi um ESB viršist žó žeim einum ętlaš sem hlynntir eru inngöngu eša sigla undir žvķ flaggi aš žaš sé lżšręšislegt aš hefja ašlögun aš ESB įšur en žjóšin hefur sagt hvort hśn yfirhöfuš vilji ganga žar inn.

Umsóknin er ķ öngstręti og sannleikanum um ašlögunarferliš er haldiš frį žjóšinni. ESB mun aldrei samžykkja kröfur, skilyrši og forsendur Alžingis fyrir umsókninni. Į mešan grķšarmiklu fjįrmagni, tķma og kröftum er beint ķ žetta ólżšręšislega ferli og litiš į žaš sem ógn viš rķkisstjórnina aš ręša opinskįtt um žaš. (sjį hér)

Žaš fer vart framhjį neinum aš upptalningin hér ofar snżr miklu fremur aš efnahagsmįlum en Evrópusambandsmįlinu. Žegar Įsmundur Einar Dašason sagši sig śr žingflokknum var žaš ķ kjölfar vantraustsyfirlżsingar Sjįlfstęšisflokksins į sķšustu rķkisstjórn sem var borin upp ž. 14. aprķl 2011. Hann nefnir „ašildarumsókn Ķslands aš Evrópusambandinu [sem] helstu įstęšu žess aš hann styddi ekki rķkisstjórnina“ (sjį hér). Hann tiltekur žó lķka fleira žó žaš sé ekki tališ hér. 

Śrsögn śr žingflokki Vinstri gręnna voriš 2011

Vantrauststillaga Sjįlfstęšisflokksins var lögš fram 11. aprķl 2011. Žaš var fyrsta žingdag eftir aš aš önnur žjóšaratkvęšagreišslan um žrišja Icesavesamning žįverandi rķkisstjórnar hafši fariš fram. Atkvęšagreišslan var knśin fram af grasrótarsamtökum almennings og fór fram laugardaginn 9. aprķl žar sem žjóšin hafnaši samningnum.

Žaš er forvitnilegt aš lesa bréf Bjarna Benediktssonar sem hann sendi til flokksmanna Sjįlfstęšisflokksins ķ tilefni vantrauststillögunnar. Bréfiš var birt į DV daginn įšur en greidd voru atkvęši um vantrauststillögu hans (sjį hér). Vantrauststillagan var felld mešal annars fyrir hjįsetu Gušmundar Steingrķmssonar og dreifša afstöšu Hreyfingarinnar (sjį hér).

Einhvers konar yfirlżsing um stušning žessara og Eyglóar Haršardóttur viš rķkisstjórnarsamstarf Samfylkingarinnar og Vinstri gręnna mį svo heita tveggja įra afmęlisgjöf ofantalinna til fyrrverandi rķkisstjórnar (sjį hér). Fyrri rķkisstjórn og žeir sem vöršu hana falli hirtu ekkert um žaš aš skömmu fyrir afmęliš höfšu žrķr af öflugustu žingmönnum annars rķkisstjórnarflokksins yfirgefiš žingflokk hans vegna kosningasvika og framkomu flokksforystunnar viš žį sem vildu standa viš yfirlżsta stefnu flokksins. 

Žessi hirtu ekkert um žaš heldur aš žjóšin hafši komiš žvķ afdrįttarlaust į framfęri ķ tvķgang aš hśn tęki žaš ekki ķ mįl aš borga ofurskuldir gerenda hrunsins. Fęstir treystu sér žó til aš ganga svo langt aš fara fram į nżjar kosningar žvķ žeir voru fįir sem gįtu hugsaš sér aš fį Sjįlfstęšisflokkinn aftur til valda. Žegar kom aš alžingiskosningum voriš 2013 var žó afgerandi meiri hluti kjósenda bśinn aš missa alla trś į žeim flokkum sem höfšu séš til žess aš rķkisstjórnin hjarši kjörtķmabiliš.

Ķ ljósi žess sem hér hefur veriš rakiš er vert aš rifja žaš upp aš į tveggja įra afmęli žeirrar rķkisstjórnar, sem nśverandi stjórnarandstöšuflokkar įttu allir einhvers konar žįtt ķ aš halda į lķfi, voru sķst fęrri blikur į lofti. Blikur sem svo sannarlega hefšu įtt aš gefa fjölmišlum tilefni til aš taka pślsinn į stöšu mįla į stjórnarheimilinu žį. Ef einhver man eftir slķkri yfirferš ķ kringum 10. maķ 2011 vęri kęrkomiš aš fį įbendingar um žaš.

Borgašur til heyrnarleysis, blindu og mįlleysis

Ég minnist žess ekki aš žaš hafi veriš gert. Hins vegar man ég hversu oft mér blöskraši žaš hversu lķtiš fór fyrir gagnrżninni umręšu žrįtt fyrir allt žaš sem fram fór. Ég man aldrei eftir žvķ aš Eirķkur Bergmann eša annar stjórnmįlafręšingur hafi fariš yfir mįlefnastöšu fyrrverandi rķkisstjórnar. Hins vegar man ég bęši eftir honum og öšrum žar sem žeir réttlęttu gjöršir hennar.

Žar af leišandi var ekki hęgt aš bśast viš öšru en aš višhorf Eirķks til nśverandi stjórnvalda vęri sķst hlutdręgari en žó į hinn veginn. Žetta kemur fram strax ķ upphafi vištalsins žar sem hann segir: „Vantraustiš į valdstjórninni er alvarlegt. Og varla višunandi. En fį teikn į lofti um aš til stjórnarskipta komi fyrir lok tķmabilsins.“ (sjį hér

Til aš kóróna verkiš kallar eyjan.is žį sem sįu ekkert, heyršu ekkert og geršu ekkert į sķšasta kjörtķmabili ķ drottningarvištöl. Žeim er stillt upp eins og lķklegustu bjargvęttum kjósenda undan rķkisstjórn sem hefur žrįtt fyrir allt ekki nįš aš svķkja kjósendur jafnillilega sķšastlišin tvö įr eins og sś sķšasta hafši nįš į tķmabilinu 2009-2011.

Jįkvęšir forsętisrįšherrar

En žaš er ekki bara eyjan.is sem hefur kallaš til stjórnmįlafręšing vegna tveggja įra stjórnarafmęlis stjórnarflokkanna. dv.is hefur fengiš stjórnmįlafręšinginn Stefanķu Óskarsdóttur til aš rżna ofan ķ sįlarįstand Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar. Hśn višrar žį skošun sķna aš stjórnmįlamašurinn Sigmundur Davķš „ętti aš lįta öšrum eftir aš greina fjölmišlaumęšu“. (sjį hér)

Tilefni žessa viršist m.a. žaš aš: „Sigmundur hefur rętt mjög um neikvęša umręšu um störf rķkisstjórnarinnar og sagt skort į bjartsżni einkennandi. „Bjartsżni og jįkvęšni ętti aš vera rķkjandi.“ sagši hann ķ vištali viš Eyjuna į föstudag.“(lķka hér)

Žaš er sannarlega skrżtiš aš kalla til stjórnmįlafręšing til aš lesa ofan ķ įlyktun af žessu tagi. Žaš veršur kannski sķnu undarlegra žegar žaš er haft ķ huga aš forveri hans ķ starfi, og sennilega enn ašrir žar į undan, var sömu skošunar žó aš hann fęrši hana ķ tal meš svolķtiš öšrum oršum. Žaš gerir kannski gęfumuninn?

Jóhanna Siguršardóttir afhendir Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni lyklavöldin

2. nóvember haustiš 2010 var Jóhanna Siguršardóttir bešin aš bregšast viš lękkandi fylgi Samfylkingarinnar auk mikillar og óvenjuhįvęrrar mótmęlahrinu. Svar hennar var aš hśn hefši „meiri įhyggjur af miklum stušningi viš mótmęlaašgeršir enda vinni žjóšin sig ekki śr kreppunni nema meš jįkvęšu hugarfari.“ (sjį hér)

Žetta var haustiš sem Tunnurnar męttu į Austurvöll eftir aš ķ ljós var komiš aš rķkisstjórnin įkvaš aš misnota loforšiš um uppgjöriš, sem kallaš hafši veriš eftir, til aš nišurlęgja Sjįlfstęšisflokkinn en hlķfa “sķnum mönnum“. Žetta hįttarlag žótti skipuleggjendum sżna aš flokkspólitķkin ętlaši sér ekkert aš lęra af hruninu.

Krafan var utanžingsstjórn og var settur af staš undirskriftarlisti til aš fylgja henni eftir. Af svari Jóhönnu mį draga žį įlyktun aš Jóhanna hafi ķmyndaš sér aš samasemmerki vęri į milli fylgisins viš mótmęlin og fjöldans sem skrifaši undir til aš krefjast utanžingsstjórnarinnar.

Žaš varš öšru nęr enda żmsir sótraftar ręstir śt til aš koma utanžingshugmyndinni lóšbeint ofan ķ gröfina en undirskriftarsöfnunin žöguš ķ hel. Hśn fékk žvķ enga opinbera umfjöllun hvorki af žįverandi stjórnarandstöšu né ķ fjölmišlun. Žessi orš Jóhönnu Siguršardóttur nutu heldur engrar sérstakrar athygli:   

Ég hef satt aš segja miklu meiri įhyggjur af žvķ sem kom fram ķ könnuninni aš 73 prósent séu hlynnt mótmęlaašgeršum. Af žvķ ber okkur öllum aš hafa įhyggjur, žvķ ef viš ętlum aš vinna okkur śt śr žessari kreppu žį gerum viš žaš ekki nema meš jįkvęšu hugarfari. Neikvęš orka drepur allt nišur ef menn eru ķ žeim stellingum, aš žvķ er varšar mótmęlin. Viš eigum aš reyna aš sżna samstöšu til žess aš reyna aš vinna okkur śt śr vandanum (lķka hér)

Eins og lesendur taka eflaust eftir žį eru žetta nįnast sömu orš og Sigmundur višhefur nś: „ef menn eru glašir og bjartsżnir, og eru žaš af žvķ aš menn hafa tilefni til eins og viš höfum, žį geta žeir haldiš įfram aš žróa samfélagiš ķ rétta įtt. En hitt leišir til öfugžróunar (sjį hér)

Af einhverjum įstęšum hafa žau samt sett afar hįvęran minnihluta svo śt af laginu aš einn žeirra mišla, sem hafa stašiš dyggilega ķ aš nęra hópinn, fęr til sķn stjórnmįlafręšing sem er settur ķ hlutverk rįšgefandi sįlfręšings og sem slķkur kemur hann žeim skilabošum til stjórnmįlamannsins aš hann hafi ekkert ķ fjölmišlagreiningu... Man einhver eftir sambęrilegu haustiš 2010 ķ kjölfar fyrrgreindra orša Jóhönnu?

Mįlfrelsi ķ praksķs

Žegar allt sem hér hefur veriš nefnt er dregiš saman er synd aš segja annaš en fjölmišlarnir leggja sig alla fram um aš nęra stjórnmįlakreppuna meš sķst ótrślegri uppįkomum en žeim sem višgangast inni į žingi. Žaš er aušvitaš lķklegra aš bęši žjóni sama tilganginum.

Sjį lķka žessar nżju greinar inni į eyjan.is:
Stefanķa: Vandi aš stjórna og enn meiri vandi aš stjórna vel 
Bjarni: Ķslendingar hafa aldrei įšur veriš ķ jafn sterkri stöšu og nś


mbl.is Bjarni: Stašan aldrei sterkari
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žegar blekkingin veršur markmiš

Fyrir rśmri viku sķšan birti ég skrif hér į žessum vettvangi sem ég gaf heitiš Pólitķskt krabbamein. Žar fjallaši ég um óheišarleika žeirra sem halda žvķ fram aš žjóšin hafi möguleika į aš kjósa um inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš aš inngönguferlinu loknu. Mešal žeirra sem skrifušu athugasemdir viš žetta blogg eru Snorri Hansson.

Žaš sem hann skrifar er svo athyglisvert aš ég įkvaš aš gera um žaš sérstaka fęrslu. Hér er upphafiš:

Snorri Hansson

Forvitni mķn var vakin. Ég byrjaši į žvķ aš fylgja slóšinni sem Snorri bendir į hér aš ofan og fann bęklinginn. Bęklingurinn, sem kom śt ķ jśnķ įriš 2011, er bęši stuttur og lęsilegur.

Bęklingur um stękkunarferliš

Žaš er žess vegna ešilegt aš spyrja sig af hverju žessi bęklingur var ekki žżddur į ķslensku sama įr og hann kom śt. Žeir sem eru lęsir į ensku geta lesiš hann nśna į slóšinni sem Snorri vķsar į en hśn er hér. Žaš sem hann segir um tilefni žess aš bęklingurinn var saminn og gefinn śt kemur fram į nokkrum stöšum ķ bęklingnum:

Tilgangurinn 

En Snorri heldur įfram og vķsar ķ orš hans til rökstušnings žvķ aš stękkunarstjóri ESB hafši tilefni til aš „vķta Össur Skarphéšinsson fyrir afglöp ķ starfi viš inngönguferli ķslands aš sambandinu“ (sjį hér).

Snorri Hansson

Ķ žessu svari setur Snorri hluta textans fram į ensku žannig aš žaš er aušvelt aš finna hann ķ bęklingnum og er ekki annaš aš sjį aš hér sé um ręša góša žżšingu og hįrrétta tślkun į žvķ sem segir į bls. 9:

Stękkunarferliš (Žaš er hęgt aš klikka į žessa mynd til aš stękka hana)

Žaš er er margt fleira ķ žessum bęklingi sem vęri alveg žess virši aš fara nįnar śt en žaš er full įstęša til aš taka undir orš Snorra Hanssonar žar sem hann segir: „Ég biš fólk um aš lesa žetta skjal vandlega ef žaš hefur minnsta įhuga į hver sannleikurinn er.“ (sjį hér) Ég las bęklinginn alveg aftur į öftustu blašsķšu og žar rakst ég į slóš sem var męlt meš fyrir žį sem vildu vita meira. Hśn er hér.

Eitt af žvķ sem hlżtur aš vekja athygli ķ texta bęklingsins sem kemur fram į myndinni hér aš ofan er mįlsgreinin: „The term “negotiation” can be misleading“ (sjį hér). Žaš hvaš liggur į bak viš žaš sem ašildarsinnar hafa viljaš žżša sem samningavišręšur ķ staš ašildarvišręšna er śtskżrt hér:

Innlimunarferliš(Žennan texta er aš finna hér)

Žaš er fróšlegt aš fylgja slóšinni sem er į öftustu sķšu bęklingsins og lesa nįnar um žaš sem sumir hafa viljaš kalla samningavišręšur ķ staš ašildarvišręšna. Af žvķ sem hefur veriš birt hér vęri kannski miklu nęr aš kalla žetta ferli innlimunarvišręšur. Žaš er lķka forvitnilegt aš lesa framhaldiš en žar eru fyrst reglurnar og svo „Steps towards joining“. Žar er hvergi minnst į žjóšaratkvęšagreišslu ķ lok innlimunarferlisins.

Aftur į móti segir ķ upphafi žessara leišbeininga aš skilyrši ašildar séu m.a. žau aš hafa jįyrši borgaranna sem kemur fram ķ samžykki žjóšžingsins eša žjóšaratkvęšagreišslu. 

Innlimunarskilyršin(Žennan texta er aš finna hér)

Mér sżnist enginn vafi leika į žvķ aš sķšasta rķkisstjórn hafi komist aš žeirri nišurstöšu aš hafa af žjóšinni žjóšaratkvęšagreišsluna. Lķklegasta skżringin er sś aš hśn hafi óttast žaš aš žjóšin myndi hafna žvķ aš vilja ganga inn ķ Evrópusambandiš. Samkvęmt žvķ sem Vigdķs Hauksdóttir heldur fram ķ nżjustu bloggfęrslu sinni voru žau atriši Rammaįętlunarinnar, sem nś er rifist um į Alžingi, notuš sem gjaldmišill ķ samskiptum fyrrverandi rķkisstjórnarflokka til aš ESB-mįliš yrši ekki stöšvaš (sjį hér).

Mišaš viš žaš sem žar kemur fram hefur žetta įtt sér staš eftir aš ašildarvišręšurnar ströndušu į landbśnašar- og sjįvarśtvegsköflunum. Vigdķs vitnar beint ķ dagbókarfęrslur Össurar Skarphéšinssonar sem hann gaf śt ķ bókinni, Įr drekans. Ķ fęrslu frį 24. mars 2012 segir hann: „Žaš er į flestra vitorši aš ég lķt į rammann sem tryggingu fyrir žvķ aš VG stöšvi ekki ESB-mįliš.“ Össur Skarphéšinsson ber vęntanlega öšrum fremur meginįbyrgš į žvķ pólitķska meini sem, žaš sem hann kallar, „ESB-mįliš“ er oršiš. 

ESB-draumfarirHins vegar er žaš alveg ljóst aš hvorki Steingrķmur J. Sigfśsson né Jóhanna Siguršardóttir eru saklaus. Žau Jóhanna Siguršardóttir og Össur Skarphéšinsson skrifušu undir žaš sem mér sżnist megi kalla umsóknarnefnu sumariš 2009 (sjį umsóknina hér). Įšur höfšu žau nįš fram meiri hluta samžykki į Alžingi meš žvingunum sem formenn beggja stjórnarflokka įttu ašild aš:

Sagši Įsmund­ur Ein­ar, aš dag­inn sem  at­kvęšagreišslan var ķ žing­inu um mitt sķšasta įr hefši Jó­hanna Sig­uršardótt­ir, for­sęt­is­rįšherra, setiš ķ žing­hśs­inu og kallaš hvern žing­mann Vinstri gręnna į fęt­ur öšrum inn į teppiš til sķn og sagt žeim, aš ef žeir samžykktu til­lögu um svo­nefnda tvö­falda žjóšar­at­kvęšagreišslu og slķk til­laga yrši samžykkt, žį vęri fyrsta vinstri­stjórn­in sprung­in. (sjį hér)

Žeir sem kusu Samfylkinguna voriš 2009 geršu žaš vęntanlega allir vegna draumsins um Evrópusambandiš žó žaš sé óvķst aš allir kjósendur flokksins hafi séš žaš fyrir aš ašildarumsókn yrši send af staš įn undangenginnar žjóšaratkvęšagreišslu.

Ķslensku ESB-“hetjurnar“(Myndin er samsett śt tveimur verkum Jónasar Višars (1962-2013))

Hins vegar er žaš nokkuš vķst aš žeir sem kusu Vinstri gręna sįu kosningasvik Steingrķms J. Sigfśssonar alls ekki fyrir enda neitaši hann žvķ ķ žrķgang ķ kosningasjónvarpi Sjónvarpsins kvöldiš fyrir kosningar (sjį hér) aš žaš kęmi til „greina aš hefja undirbśning aš žvķ aš sękja um“.

Nokkrum dögum sķšar myndušu Samfylkingin og VG rķkisstjórn og įkvįšu strax aš sękja um ašild aš Evrópusambandinu. Žingsįlyktunartillaga um žaš var lögš fram strax ķ maķ. Stjórnarflokkanir höfnušu tillögu um aš haldin yrši žjóšaratkvęšagreišsla. Ķ framhaldi af samžykkt žingsįlyktunartillögunnar var ašildarumsókn send til Brussel. Sķšan hófust ašlögunarvišręšurnar. (sjį hér)

Žaš eru ekki ašeins kjósendur Vinstri gręnna sem sneru baki viš flokknum, eins og kosningatölurnar sżndu voriš 2013, heldur klofnaši flokkurinn meš žeim afleišingum aš fimm žingmenn yfirgįfu hann. Andstašan viš inngöngu ķ Evrópusambandiš var ekki eina įstęšan en hins vegar er śtlit fyrir aš žaš sé draumurinn um ašild sem heldur stjórnarandstöšunni svo žétt saman aš žó hśn telji: Samfylkingu, Vinstri gręna, Bjarta framtķš og Pķrata žį kemur hśn fram sem einn flokkur


Innrömmuš įętlun

Žaš er sennilegra aš žaš eigi viš um žó nokkra aš žeir hafi ekki heyrt talaš um „rammaįętlun“ fyrr en voriš 2012 en žį var žetta hugtak į hvers manns vörum eins og nś. Hugmyndafręšin sem liggur aš baki žessu ferhyrna hugtaki į sér žó töluvert lengri sögu žó oršiš sjįlft hafi e.t.v. ekki boriš į góma fyrr en ķ kringum įriš 1999. 

Žingveturinn 1985-1986 lagši Hjörleifur Guttormsson fram tillögu „um gerš įętlunar um verndun vatnsfalla og jaršhita sem leggja skyldi fyrir žingiš“ Žar sem virkjunarhugmyndum, bęši vatnsafli og jaršvarma, yrši rašaš „ķ forgangsröš meš hlišsjón af umhverfisįhrifum žeirra.“ (sjį hér)

Tveimur įrum sķšar fór hann ķ kynnisferš til Noregs. Ķ framhaldi hennar lagši hann fram tillögu um įętlun „žar sem kannaš yrši annars vegar hagręnt gildi virkjunarhugmynda og hins vegar umhverfisįhrif žeirra og verndargildi virkjanasvęšanna“ Tillagan var „samžykkt voriš 1989 sem įlyktun Alžingis og send nżstofnušu umhverfisrįšuneyti 1990.“ (sjį hér)

rammaaaetlun(Klikkašu endilega į myndina, sem er tekin héšan, ef žś vilt fį hana fram stęrri)

Žaš žarf ekki aš koma į óvart aš ķslenska ašferšafręšin tekur ašeins aš nokkru leyti miš aš žeirri norsku. Meginmunurinn liggur ķ žvķ aš hér į landi er ekki bara veriš aš velta fyrir sér vatnsaflsvirkjunum heldur jaršvarmavirkjunum lķka. Ķ Noregi höfšu auk žess veriš framkvęmdar umfangsmiklar „lķffręšilegar, landfręšilegar og jaršfręšilegar rannsóknir auk įhrifa [vatnsaflsvirkjanna] į samfélagiš og atvinnuvegina, svo sem feršažjónustu.“ (sjį hér)

Saga ķslenska Umhverfis- (og nś) aušlindarįšuneytisins hefur veriš rakin žokkalega żtarlega į žessum vettvangi į öšrum staš (sjį hér). Žaš hefur komiš fram hér aš ofan aš rįšuneytiš var stofnaš įriš 1990. Į žeim tķma sat Steingrķmur Hermannsson yfir sķnu žrišja rįšuneyti ķ fjórflokkastjórn Framsóknar-, Alžżšu- og Borgaraflokks įsamt Alžżšubandalaginu (sjį hér). Tępu įri eftir aš stjórnin tók viš völdum var Jślķus Sólnes, žį formašur flokksins, skipašur ķ embętti fyrsta umhverfisrįšherrans hér į landi. 

Ķ fyrrgreindu bloggi er eitt og annaš dregiš fram af stuttri sögu žess. Eitt žeirra atriša sem žar er vakin athygli į er:

[...] aš frį stofnun žess hafa mismunandi hugmyndir um eignarhald, virkjunarframkvęmdir og verndunarsjónarmiš veriš mjög ķ svišsljósinu. Eftir sķšasta kjörtķmabil ętti žaš aš vera ljóst aš žó stjórnmįlamennirnir kunni aš takast į um einstaka virkjunarkosti žį telja žeir flestir ešlilegt aš leigja ašgang aš nįttśruaušlindunum og veršleggja hvers konar nżtingu žeirra.(sjį hér)

Ķ žessum anda hafa veišigjöld veriš sett į fiskinn, vatnsveitur veriš seldar til einkafyrirtękis (sjį hér) og ašrar aušlindir veršlagšar (sjį hér). Ķ žessum anda var Rammaįętlun sķšustu rķkisstjórnar sett saman žar sem svonefndir „virkjunarkostir“ voru flokkašir nišur ķ žrjį mismunandi kosti sem eru eftirfarandi: orkunżtingar-, biš- og verndarflokkur (sjį hér). Sś hugmyndafręši rammaįętlunarinnar aš lķta į vatnsföllin og jaršvarmann sem peningauppsprettur hefur svo litaš nęr alla ašra opinbera umręšu um nįttśruna.

Ramar mismunandi virkjunarkosta(Žessi mynd er klippt saman af vef Framtķšarlandsins)

Ķ athugasemdum viš žingsįlyktunartillögu Katrķnar Jślķusdóttur, fyrrverandi išnašarrįšherra, sem kallašist Įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša meš undirtitilinn Rammaįętlun, segir:

Samkvęmt 3. gr. laga nr. 48/2011 skal išnašarrįšherra leggja ķ samrįši og samvinnu viš umhverfisrįšherra eigi sjaldnar en į fjögurra įra fresti fram į Alžingi tillögu til žingsįlyktunar um įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša. Ķ verndar- og orkunżtingarįętlun skal ķ samręmi viš markmiš laga nr. 48/2011 lagt mat į verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahagsleg, umhverfisleg og samfélagsleg įhrif nżtingar, ž.m.t. verndunar (sjį hér)

Žaš kemur fram ķ oršum Katrķnar Jślķusdóttur, hér aš ofan og lķka ķ greinargeršinni meš stjórnarfrumvarpinu til laga um sama efni, aš žeir merkimišar, sem eru settir į nįttśruna undir hattinum „virkjunarkostur“, verša endurmetnir į a.m.k. fjögurra įra fresti. Žar kemur lķka fram aš endurmatiš muni vera unniš śt frį verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahags-, umhverfis- og samfélagslegum įhrifum nżtingar (sjį hér).

Žetta oršalag sżnir įgętlega hverjar hugmyndir fulltrśa sķšustu rķkisstjórnar eru um žį “virkjunarkosti“ sem žeir deila um nś. Žaš er ekki aš sjį aš žęr skeri sig ķ neinum grundvallaratrišum frį višhorfum nśverandi stjórnvalda.

Nešri hluti Žjórsįr(Nešri hluti Žjórsįr)

Samkvęmt žvķ, sem fulltrśar nśverandi stjórnarandstöšu, lögšu til og samžykktu į sķšasta kjörtķmabili žį eru Žeistareykir, Žjórsį, Markarfljót og Geysir allt virkjunarkostir. Žó žeim hafi veriš rašaš ķ žrjį mismunandi flokka žį skildu žeir möguleikann til aš breyta henni eftir galopinn. 

Žeir stjórnarandstöšužingmenn sem beita sér hvaš įkafast ķ mįlžófinu sem į sér staš į Alžingi nśna höfšu svo sannarlega tękifęri til aš setja lög til aš vissar nįttśruperlur stęšu fyrir utan flokkunarramma virkjunarkostanna. Žeir geršu hins vegar ekkert til aš halda žeim žar fyrir utan. Žaš segir sig einginlega sjįlft aš sś ašferšarfręši sem var bśin til meš Rammaįętluninni gefur tilefni til aš rķfast śt ķ eilķfšina um žaš hvaša veršmiši innan virkjanakostana mali mesta gulliš.

Virkjanakostir: Nżtingar- eša bišflokkur(Hagavatn, Hįgöngur, Hólmsį og Skrokkalda)

Rifrildiš aš undanförnu hefur stašiš um eftirtalda virkjunarkosti: Hvammsvirkjun, Holtavirkjun, Urrišafossvirkjun, Hįgönguvirkjun I og II og Skrokkölduvirkjun auk Hagavatnsvirkjunar og Hólmsįrvirkjunar viš Atley (sjį hér). Nś hefur reyndar veriš falliš frį hugmyndinni um virkjun Hagavatns, ķ bili a.m.k. (sjį hér).

Sś sem žetta skrifar višurkennir aš hśn hefur aldrei veriš virkjunarsinni og į žvķ erfitt meš aš skilja žį virkjunarįherslu sem henni finnst koma fram ķ žvķ aš setja alla helstu fossa og hveri landsins undir hatt virkjunarkosta. Aš mķnu mati hefši veriš nęr aš koma sér saman um žaš aš žrįtt fyrir aš žaš megi nį einhverjum megavöttum śt śr allflestum hérlendum vatnsföllum og jaršhitasvęšum žį er gildi margra nįttśrusvęša hafiš yfir peningaleg veršmęti. Aš ramma žessi svęši inn ķ įętlun um virkjunarkosti er hins vegar bošin leiš til virkjunar žeirra sķšar meir.  

Žrętueplin į voržingi 2015(Tekin af visir.is)

Ķ kjölfar Rammaįętlunar, sķšustu rķkisstjórnar, var lagt fram frumvarp til laga um nįttśruvernd sem byggši į žeirri hugmyndafręši sem sett er fram ķ Rammaįętluninni. Töluverš umręša varš um frumvarpiš og tölušu sumir um „frumvarp boša og banna“ (sjį hér). Aš endingu voru lögin žó samžykkt en gildistöku žeirra frestaš til 1. aprķl 2014 (sjį 94. grein hér).

Sķšastlišiš haust įkvaš nżr umhverfis- og aušlindarįšherra aš afturkalla lögin sem voru samžykkt rétt fyrir žinglok sķšasta kjörtķmabils (sjį hér). Gildistöku heildarlaga um nįttśrvernd var sķšan frestaš til 1. jślķ n.k. (sjį hér). Fram aš žeim tķma stóš til aš skoša einstaka žętti laganna betur (sjį hér). Nś stendur hins vegar til aš fresta gildistökunni enn frekar eša til 1. janśar 2016. „Žetta er gert til aš tryggja aš frum­varp um nįtt­śru­vernd fįi full­nęgj­andi um­fjöll­un į Alžingi“ (sjį hér).

Žaš er mjög lķklegt aš žessar frestanir standi ķ beinu samhengi viš žęr veršmišamerkingar sem hér hafa veriš til umręšu. Ég leyfi mér reyndar aš efast um aš nokkurt nįttśruverndarįkvęši dugi sem vörn žeirri nįttśruperlu sem hefur veriš hengt į veršmišinn „virkjunarkostur“. Žaš aš nśverandi stjórnarandstaša eyši nś dögum og vikum ķ mįlžóf, nįttśrunni til sķšborinnar varnar, snżst žar af leišandi sennilega um eitthvaš allt annaš en umhverfisvernd. 

Sjį lķka:
„Rétt aš fęra alla įtta kostina ķ nżtingarflokk“ 13. maķ 2015 visir.is
Aušlindir landsins 1.800 milljarša virši
 11. aprķl 2015 ruv.is
Aušlindir nokkrar milljónir į mann 9. aprķl 2015 ruv.is
Efast um lögmęti tillögu um virkjanakosti 29. nóvember 2014 visir.is
Vilja skilgreina aušlindir landsins 6. október 2014 mbl.is
Flóahreppur hafnar Urrišafossvirkjun 15. jśnķ 2007 visir.is

Annaš forvitnilegt efni:
Nįnar um einstaka virkjunarkosti
Lög um verndar- og nżtingarįętlun (Lög nr. 48 16. maķ 2011)
Umhverfis- og aušlindarįšuneytiš (bloggfęrsla höfundar frį 22. febrśar 2014) 


mbl.is „Meš hrešjatök į žinginu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Felulitašur įsetningur

Einhverjir hafa viljaš halda žvķ fram aš meš bréfi Gunnars Braga Sveinssonar sé möguleg innganga ķ Evrópusambandiš śt śr myndinni. Žaš er žvķ mišur ekki svo gott. Vęntanlega hafa flestir įttaš sig į žessu ekki seinna en meš nżjustu yfirlżsingu formanns Sjįlfstęšisflokksins (sjį hér).

Bjarni Benediktsson og ESB

Žeir sem hafa rżnt lengst og gleggst ķ flokkapólitķkina rekur eflaust minni til žess aš Bjarni Benediktsson hefur alls ekki veriš svo frįhverfur inngöngu ķ Evrópusambandiš heldur žvert į móti męlt meš henni. Žetta var ķ grein sem hann skrifaši įsamt Illuga Gunnarssyni, nśverandi menntamįlarįšherra, ķ desember įriš 2008 (sjį hér). Į žeim tķma var Bjarni Benediktsson formašur utanrķkismįlanefndar (sjį hér).

Bjarni og Illugi męla meš ESB

Žaš er svo naušsynlegt aš skoša žaš, sem einhverjir kunna aš telja stefnubreytingu hjį nśverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, ķ samhengi viš annaš sem hefur veriš aš eiga sér staš į stjórnarheimilinu. Nśverandi stjórnarandstaša hefur myndaš fylkingu sem sś sem žetta skrifar er sannfęrš um aš snśist um inngöngu ķ Evrópusambandiš. Ef mark er takandi į skrifum Össurar Skarphéšinssonar eru žaš einkum tvęr konur sem standa ķ stafni hennar (sjį hér).

Össur Skarphéšinsson hvetur Katrķnu Jakobsdóttur og Birgittu įfram

Žaš er ekki bara Össur sem lętur sig dreyma enda vķsar hann hér ķ žaš sem Hallgrķmur Helgason setti upp į Fésbókarsķšu sinni sem „draumarķkisstjórn“ (sjį hér). Žar er Katrķn Jakobsdóttir nefnd sem forsętisrįšherra og Birgitta Jónsdóttir sem utanrķkisrįšherra. Mišaš viš fylgi Pķrata ķ skošanakönnunum fannst Gunnari Smįra Egilssyni įstęša til aš benda į aš žaš vęri nęr aš forsętisrįšherraembęttiš félli žeim ķ skaut. Birgitta tekur óbeint undir žann draum (sjį hér):

Birgitta Jónsdóttir lętur sig dreyma

Eins og sjį mį, bęši ķ fréttinni sjįlfri og ķ śrklippunni śr henni hér aš ofan, žį eru žaš stjórnarskrįrdrög Stjórnlagarįšs sem er helsta barįttumįl Birgittu. Ž.e. stjórnarskrįrdrögin žar sem segir ķ 111. grein: „Heimilt er aš gera žjóšréttarsamninga sem fela ķ sér framsal rķkisvalds til alžjóšlegra stofnana sem Ķsland į ašild aš“ (sjį hér). 

Žeir, sem hafa barist og berjast enn fyrir žvķ aš įkvęši af žessu tagi verši tekiš upp ķ gildandi Stjórnarskrį meš einhverju hętti, neita žvķ jafnan aš įstęšan aš baki įstrķšu žeirra tengist Evrópusambandinu. Aš sjįlfsögšu mega žeir gera žaš en um leiš žį stimpla žeir sig óheišarleikanum. Žaš liggur nefnilega ķ augum uppi aš žaš sękist enginn eftir žvķ aš taka upp heimild, ķ stjórnarskrį fullvalda žjóšar, til valdasals svona „af žvķ bara“! 

Meš grein Bjarna Benediktssonar žį hefur hann fęrt okkur skżringu į žvķ hvers vegna Sjįlfstęšisflokkurinn er ekki lengur helsti “óvinur“ žeirra flokka sem mörgum var tamt aš telja til vinstri. Sś samstęša fylking, sem žessir flokkar hafa myndaš ķ nśverandi stjórnarandstöšu, hefur žvert į móti snśiš blašinu svo hraustlega viš aš fulltrśar hennar hafa séš tilefni til aš hrósa formanni žess flokks sem žeir kenndu įšur alfariš um efnahagshruniš haustiš 2008. (Myndin sem er sett hér sem dęmi er tekin héšan)

Stjórnarandstöšufylkingin 
Hinn nżi “óvinur“ er Framsóknarflokkurinn. Ašförin sem stjórnarandstöšufylkingin, og sį hįvęri minnihluti sem nęrist ķ skjóli hennar, stendur fyrir er svo ofsafengin og lįgkśruleg aš minnir helst į svęsnustu eineltismįl. Žar veršur allt aš vopni og oršbragšiš og ašferširnar slķkar aš žaš varšar sįlarheill žjóšar aš žetta fólk horfist ķ augu viš žaš aš žaš eru stęrri og alvarlegri hlutir sem skipta kjósendur meira mįli en žaš hvort žessari “hatursdeild“ takist aš sprengja rķkisstjórnina til aš hśn komist ķ samstarf meš Sjįlfstęšisflokknum.

Mišaš viš žaš sem Bjarni Benediktsson hefur sett fram er ljóst aš hann er tilbśinn til samstarfsins. Hvort žjóšfélagsįstandiš veršur keyrt til sambęrilegrar stöšu og Grikkir bśa viš nś undir forsęti Gušmundar Steingrķmssonar, Katrķnar Jakobsdóttur eša Birgittu Jónsdóttur skiptir hann vęntanlega ekki öllu.

Žaš skiptir hins vegar mįli fyrir lķfskjör almennings ķ landinu aš žessi hugmynd verši aldrei aš veruleika! Žess vegna er brżnt aš kjósendur rżni vel og rękilega ķ žaš hvaša įsetningur liggur ķ žeirri hatursfullu og ruglingslegu umręšu sem hefur veriš haldiš aš žeim alltof, alltof lengi. Svo lengi aš sumir hafa hreinlega gefist upp!

ESB bżšur ekkert nema enn žyngri kjör

Žaš er tilfinning žeirrar sem žetta skrifar aš sį įsetningur varši innlimum landsins ķ Evrópusambandiš meira en nokkuš annaš. Innlimum sem gęti m.a. komiš sér vel fyrir stjórnmįlamenn sem lįta sig dreyma um vinnu aš žingferli loknum innan stofnana sambandsins. Įherslan varšar žar af leišandi sérhagsmuni žeirra sjįlfra žar sem fyrrverandi žingmönnum hefur gjarnan reynst erfitt aš fį vinnu žegar žingferli lżkur.

Innlimunin žjónar žó ekki sķšur sérhagsmunum kaupsżslumanna og fjįrmagnseigenda. Žaš eru ekki ašeins innlendir kaupahéšnar heldur lķka erlendir sem gętu t.d. keypt framleišsluréttinn į mjólk og kjöti įsamt vatnsnżtingar- og veiširéttindi. Einhverjir prófessorar yršu vęntanlega lķka į gręnni grein. A.m.k. į mešan žeir héldu uppi įróšri um gęši sambandsins. Hins vegar sjįum viš žaš į örlögum annarra „jašarrķkja“ innan Evrópusambandsins aš žaš mun kreppa enn frekar aš lķfskjörum almennings meš auknu atvinnuleysi og enn meiri fįtękt.

Žvķ mišur hafa lķfskjör margra hópa versnaš töluvert hér į landi į sķšustu įrum og fleiri bęst viš sem hafa sįralitla möguleika til aš bęta stöšu sķna. Žess vegna er žaš aušvitaš meš ólķkindum aš enginn stjórnmįlaflokkur hafi tekiš af skariš og sagt žaš fullum fetum aš meginskżringin sé sś aš įtökin um žaš hvort viš eigum aš standa innan eša utan Evrópusambandsins taki bara allan žeirra tķma og orku, žrįtt fyrir allt!


mbl.is Žjóšaratkvęši samhliša kosningum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Pólitķskt krabbamein

Žaš er alveg ljóst aš umręšan um inngöngu ķ Evrópusambandiš er miklu eldri en svo aš hśn hafi oršiš til viš efnahagshruniš 2008. Žar af leišandi er žaš enn furšulegra aš a.m.k. tvęr sķšustu alžingiskosningar og ein forsetakosning hafa ķ reynd snśist um Evrópusambandiš žó afstašan til inngöngu hafi ekki veriš sett į oddinn af öllum ašilum meš heišarlegum hętti.

Vęntanlega er žaš fyrir žaš aš sį hįvęri minnihluti, sem gerir sér vęntingar um aš sķnum sérhagsmunum verši best borgiš meš inngöngu ķ Evrópusambandiš, er sér fullmešvitašur um aš mikill meirihluti almennings er į žvķ aš įvinningurinn komist ekki ķ hįlfkvisti viš žaš sem mun glatast. Žeir sem skilja hvaš felst ķ hugtakinu fullveldi įtta sig nefnilega į žvķ aš meš innlimum myndi sjįlfstęši landsins fęrast aftur fyrir įriš 1944.

Frį 1. maķ 2015

Žaš er ljóst aš žeir, sem hafa įnetjast hugmyndinni um valdaafsališ til Evrópusambandsins, hafa lagt ķ žaš bęši tķma og peningum aš vinna žeirri ętlun sinni aš komast žangaš inn fylgi. Sumir tala um aš meš eftirfylgni, żtni og endalausum įróšri hafi evrópusambandssinnum tekist aš leggja undir sig stóran hluta verkalżšshreyfingarinnar og fleiri stofnanir sem lįta sig lķfskjör og almannahag varša.

Ķ žessu sambandi hlżtur žaš aš vekja athygli aš mešal umsagnarašila, sem vitnaš er til ķ fréttinni sem žessi fęrsla er skrifuš viš, eru bęši Kennarasamband Ķslands og Neytendasamtökin. Vęntanlega kemur žaš hins vegar engum į óvart aš Samtök išnašarins eiga žessa umsögn um žingsįlyktunartillögu stjórnarandstöšuflokkanna:

Frjįls og óhindruš višskipti og ašgang­ur aš er­lend­um mörkušum er lķfęš ķs­lenskra fyr­ir­tękja. EES-samn­ing­ur­inn skipt­ir žar sköp­um en óvķst er hvort hann einn žjóni hags­mun­um okk­ar til lengri tķma litiš. Naušsyn­legt er aš tryggja aš fram­hald ašild­ar­višręšna viš ESB verši lagt ķ dóm žjóšar­inn­ar. [...] Sam­tök išnašar­ins [telja] rétt og ešli­legt aš fram fari žjóšar­at­kvęšagreišsla um fram­hald ašild­ar­višręšna viš Evr­ópu­sam­bandiš. (sjį fréttina)

Žaš er aušvitaš gott og blessaš aš fram fari žjóšaratkvęšagreišsla um Evrópusambandiš en hśn getur hvorki snśist um žaš sem Samtök išnašarins leggja til né žaš sem segir ķ žingsįlyktunartillögu stjórnarandstöšunnar (sjį hér). Į žetta er bent ķ umsögn Bęndasamtaka Ķslands:

Žjóšar­at­kvęšagreišsla um fram­hald višręšna um ašild Ķslands aš ESB er [...] inni­halds­laus viš nś­ver­andi ašstęšur, ž.e. meiri­hluti žjóšar­inn­ar er mót­fall­inn ašild aš ESB og eng­in įform eru af žess hįlfu um aš ljśka višręšum og taka inn nż rķki į nęstu įrum. Eina žjóšar­at­kvęšagreišslan um ESB sem myndi hafa žżšingu und­ir žess­um kring­um­stęšum fęl­ist ķ žvķ aš spyrja žjóšina hvort hśn vildi ganga ķ sam­bandiš eša ekki, en fram­an­greind žings­įlykt­un­ar­til­laga legg­ur žaš ekki til. (sjį aftur fréttina)

Sś įhersla sem kemur fram ķ žingsįlyktunartillögu formanna stjórnarandstöšuflokkanna svo og umsögnum evrópusinna getur žvķ ekki fališ annaš ķ sér en žeir kjósi aš ganga fram hjį fyrirvörunum sem voru settir meš umsókn žeirra Jóhönnu Siguršardóttur og Össurar Skarphéšinssonar frį vorinu 2009. Žegar žaš er haft ķ huga aš ašildarvišręšurnar ströndušu į žessum fyrirvörum fer óheišarleikinn ķ oršalagi žingsįlyktunartillögu žeirra: Įrna Pįls Įrnasonar, Katrķnar Jakobsdóttur,Gušmundar Steingrķmssonar og Birgittu Jónsdóttur, vart fram hjį nokkrum manni:

Vilt žś aš Ķsland taki upp žrįšinn ķ višręšum viš Evrópusambandiš meš žaš aš markmiši aš gera ašildarsamning sem borinn yrši undir žjóšina til samžykktar eša synjunar?
 _&#157;&#143; Jį.
 _&#157;&#143; Nei.

Meginóheišarleikinn liggur žó ķ žvķ aš halda žvķ fram aš žjóšin geti kosiš um inngöngu eftir aš inngönguferlinu er lokiš meš upptöku Lissabonsįttmįlans. Žessi óheišarleiki ašildarsinna er vissulega žaš sem nęrir žį stjórnmįlakreppu sem hér rķkir og mį žvķ kallast pólitķskt krabbamein. Krabbamein sem er hętt viš aš eigi eftir aš grassera sem aldrei fyrr ķ nęstu forseta- og alžingiskosningum meš ekki minni aukaverkunum en kjósendur uršu aš žola ķ sķšustu sveitarstjórnar-, alžingis- og forsetakosningum.

Aš lokum langar mig til aš hvetja lesendur til aš kynna sér rök žeirra sem eru į móti mögulegri inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Žaš mį gera žaš į einfaldan og žęgilegan hįtt meš žvķ aš hlusta į višmęlendurna ķ myndbandasyrpunni Žess vegna NEI viš ESB


mbl.is Fleiri umsagnir meš žjóšaratkvęši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hagsmunasamtök fjįrmįlaheimsins

Žeir eru ófįir sem hafa įttaš sig į žvķ aš ķ reynd eru žaš fjįrmagnseigendur sem hafa enn einu sinni komiš įr sinni žannig fyrir borš aš žeir stjórna žvķ sem žeir vilja rįša. Frį heimsstyrjöldinni sķšari hafa žeir byggt upp og/eša yfirtekiš żmis konar samtök sem į yfirboršinu var ętlašur annar tilgangur. Žetta į m.a. viš um Evrópusambandiš sem öllum mį vera ljóst aš eru hagsmunasamtök fjįrmagnsins žó öšru sé gjarnan haldiš į lofti.

Erpur Eyvindsson, sem hefur listamannsnafniš Blaz Roca, oršar žetta įgętlega žar sem hann segir ESB vera klśbb „gömlu nżlenduherranna“ sem eru bśnir aš loka sig af innan tollamśra:

Hann bętir žvķ svo viš aš žar af leišandi geti žeir sem eru alžjóšasinnašir aldrei veriš fylgjandi Evrópusambandinu. Erna Bjarnadóttir bendir į aš sambandiš taki fyrst og fremst miš af hagsmunum stóru išnrķkjanna ķ Miš-Evrópu ķ reglugeršarverki sķnu. Hśn segir žaš lķka frįleitt aš halda aš skipting aušlindanna vęri betur komiš ķ höndunum į embęttismönnum ķ Brussel:

Halldóra Hjaltadóttir er formašur Ķsafoldar sem er unglišahreyfing žeirra sem segja NEI viš ESB. Hśn segir margar įstęšur vera fyrir žvķ aš hśn er į móti mögulegri inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Ķ fyrsta lagi tekur hśn nokkuš ķ sama streng og Erna žar sem hśn nefnir aš Ķslendingar myndu tapa stjórn yfir aušlindum landsins. Hśn bendir lķka į aš meš inngöngu muni lög Evrópusambandins „trompa“ öll ķslensk lög žar meš tališ sjįlfa Stjórnarskrįna. Hśn dregur žaš svo fram aš ef miš er tekiš af nśverandi hagvexti žį myndu Ķslendingar žurfa „aš greiša meš sér allt upp ķ 14 milljarša į įri umfram žaš sem Ķsland fengi frį Evrópusambandinu“.

Gunnlaugur Jónsson er e.t.v. žekktastur ķ netheimum fyrir grein sķna Banani segir meira en 40 orš. Ķ upphafi vištalsins tekur hann fram aš žęr séu margar įstęšurnar fyrir žvķ aš hann er į móti mögulegri inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Sś sem hann gerir grein fyrir hér er sś aš žaš hefur sżnt sig aš žaš er almennt óskynsamlegt aš safna of miklu valdi į einn staš. Hętturnar sem liggi ķ slķku fyrirkomulagi, segir hann aš komi m.a. fram ķ bókinni Leišin til įnaušar eftir Friedrich von Hayek. Žetta verk kom śt įriš 1944 en žar bendir höfundur žess į aš sagan sżni aš žróun af sama tagi og eigi sér nś staš innan Evrópusambandsins sé gjarnan undanfari mjög alvarlegra atburša.

Hann telur žaš žvķ farsęlla aš valdiš sé ķ höndum žeirra sem eru nęr fólkinu žannig aš žeir žurfi frekar aš taka afleišingum gjörša sinna beint eša óbeint.

Aš lokum mį benda į aš žaš er śtlit fyrir aš mjög margir séu sammįla žvķ aš ķslenskir stjórnmįlamenn, hvar ķ flokki sem žeir standa, hafi fariš afar illa meš umbošiš sem viš kjósendur höfum veitt žeim til aš fara meš mįlefni samfélagsins. Marga grunar aš ein meginįstęšan sé sś aš žeir hafi hallast til žeirrar nišurstöšu aš žaš žjóni framtķš žeirra ķ stjórnmįlum betur aš ganga erinda fjįrmagnseigenda af, oft og tķšum, yfirgengilegu trygglyndi.

Žaš er aušvitaš alls ekki rétt nema kjósendur haldi įfram aš kjósa eftir kosningaloforšum ķ staš efnda og aš žeir kjósi įfram eftir pólitķskum flokkslķnum ķ staš žess aš krefjast žess aš allir flokkar stokki upp verklagiš viš skipun handhafa ęšstu embętta ķ stjórnsżslu landsins. Žegar saga Utanrķkisrįšuneytisins er skošuš er t.d. ljóst aš leišin til evrópusambandsstżringar landsins er miklu lengri en frį haustinu 2008.

Žó Alžżšuflokkur/Samfylking hafi įtt įberandi lengstan tķma ķ rįšuneytinu žį hafa ašrir flokkar skipaš žvķ rįšherra śr sķnum röšum en allt kemur fyrir ekki. Skżringin, sem bżr aš baki žessu, er vęntanlega sś aš viš utanrķkisrįšherrum taki eitthvaš annaš vald sem skólar ķstöšulausa flokkspólitķkusa til žeirrar utanrķkismįlastefnu sem hentar hagsmunum žess best. 

Žegar sagan er skošuš er nefnilega engu lķkara en allir stjórnmįlaflokkar hafi sammęlst um aš halda möguleikanum til inngöngu opnum. Spurning hvort žaš sé ekki einmitt af undanlįtssemi viš fjįrmagnseigendur? Almennum kjósendum var haldiš nokkuš utan viš žessa ętlan lengi framan af (sjį samt hér) en eftir aš hśn mįtti verša öllum ljós hefur žeim hins vegar aldrei veriš ętlaš alvöru tękifęri til aš segja af eša į um žaš hvort žeim hugnist žaš aš ganga ķ Evrópusambandiš.

Nišurstöšur sķšustu tveggja alžingiskosninga ęttu žó aš gefa nokkuš góšar vķsbendingar um žaš aš meiri hluti kjósenda telur hag sķnum og framtķšarinnar best borgiš utan žess. Žvķ mišur sviku Vinstri gręnir stęrstan hluta kjósenda sinna svo alvarlega ķ žessu efni voriš 2009 aš mörg teikn eru į lofti um aš flokkurinn muni žurrkast śt. Margir žeirra sem kusu nśverandi stjórnarflokka eru lķka oršnir afar óžreyjufullir eftir žvķ aš kosningaloforš žeirra, varšandi ašildarumsókn sķšustu rķkisstjórnar, verši efnt meš afturköllun.

Ķsland er enn mešal umsóknarrķkja um innlimun ķ Evrópusambandiš

Žaš er ekki śtlit fyrir aš bréfiš sem nśverandi utanrķkisrįšherra hefur sent śt til aš lżsa afstöšu nśverandi stjórnvalda til ašildarumsóknarinnar hafi neina žżšingu. Ķsland er a.m.k. enn į mešal umsóknarrķkja samkvęmt göngum Evrópusambandsins (sjį hér). Žaš er žvķ hvenęr sem er hęgt aš taka umsóknina upp aš nżju, strika śt fyrirvarana sem voru settir į sķšasta kjörtķmabili varšandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarkaflann og innsigla innlimunina!


mbl.is Hiš furšulega tungutak fjįrmįlaheimsins
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žess vegna NEI viš ESB

Samtökin NEI viš ESB tóku žį įkvöršun fyrr ķ mįnušinum aš safna saman upptökum į vištölum viš żmsa ašila ķ žeim tilgangi aš koma mįlstaš žeirra, sem eru į móti mögulegri inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, į framfęri. Til verksins voru fengin Rakel Sigurgeirsdóttir og Višar Freyr Gušmundsson. Bęši unnu aš ekki ósvipušu verkefni voriš 2011 ķ tengslum viš NEI viš Icesave.

Višar Freyr Gušmundsson

Lokiš var viš upptökur um sķšustu helgi en fjögur myndbönd hafa nś žegar veriš gerš ašgengileg į You Tube-sķšu Heimssżnar. Fleiri eru vęntanleg į nęstu dögum. Žeir sem koma fram ķ žvķ sem er bśiš aš birta eru sumir vel žekktir eins og nśverandi formašur Heimsżsnar og tveir žingmenn rķkisstjórnarflokkanna. Auk žeirra kemur fram vinsęll rappari sem segir žaš litla alžjóšahyggju aš vilja loka sig af fyrir heiminum innan tollamśra gömlu nżlenduveldanna.

Višmęlendurnir koma annars śr żmsum įttum og eru lķka į öllum aldri. Allir eiga žaš žó sameiginlegt aš vera andstęšingar Evrópusambandsašildar. Ķ vištölunum draga žessir hvers vegna žeir eru į móti mögulegri inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Rökin eru margvķsleg en margir leggja įherslu į aš fullveldiš tapist viš inngöngu ķ Evrópusambandiš og aš forręšiš yfir grunnstošum ķslensks efnahagslķfs, eins og sjįvarśtvegi og annarri aušlindanżtingu, flytjist śr landi.

Einhverjir fara lķka vandlega ofan ķ saumana į helstu rökum žeirra, sem tala um aš geta ekki tekiš afstöšu nema vita hvaš verši ķ svoköllušum „pakka“, sem sumir viršast halda aš sé ķ boši. Žessir benda į aš meš breyttum inntökuskilyršum Evrópusambandsins žį sé ekki um neitt pakkatilboš aš ręša heldur liggi samningurinn fyrir ķ Lissabonsįttmįlanum sem var undirritašur ķ lok įrs 2007.

Meš honum er ekki um neinar varanlegar undanžįgur aš ręša ķ veigamiklum mįlaflokkum. Undanžįgurnar sem hafi veriš veittar eru ašeins „ķ smįmįlum sem skipta Evrópusambandiš engu mįli ķ efnahagslegu tilliti“ eins og einn višmęlandinn oršar žaš. Sem dęmi tekur hann aš sambandiš veitti „Svķum undanžįgu varšandi munntóbak, Dönum vegna sumarhśsa og Möltubśar fį aš veiša eitthvaš af skrautfiskum įfram.“


mbl.is Umsóknin ekki veriš afturkölluš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšherrasamanburšur: Nefndareynsla II

Žetta verkefni er fariš aš teygja sig vel į annaš įr. Frį upphafi hefur žaš einkum snśist um aš reyna aš draga žaš fram hvaš žaš er sem ręšur žvķ hver sest ķ rįšherrastól hverju sinni. Žaš eru sjįlfsagt margir sem treysta sér til aš svara žvķ meš jafnvel hita og sleggjudómum og vķsa til “almennrar vitneskju“ mįli sķnu til rökstušnings. Stundum liggur sannleikskorn ķ žvķ sem er almannarómur en hann dugar skammt ķ rökręšum.

Žegar bankarnir hrundu haustiš 2008 opinberašist žaš fyrir mörgum aš eitthvaš mikiš vęri aš innan bankanna og einkarekinna endurskošunarfyrirtękja žeirra. Žaš žótti lķka blasa viš aš opinberar eftirlitsstofnanir höfšu ekki sinnt hlutverkum sķnum viš aš sinna hagsmunum heildarinnar ķ staš fjįrmįlastofnana eingöngu. Žaš sem verra var er aš stjórnmįlamennirnir gįtu ekki veriš saklausir heldur!

Alltof margir, sem tóku žįtt ķ kröfugeršinni um uppstokkun,virtust loka augunum algjörlega fyrir žvķ aš Samfylkingin var ķ žeirri stjórn sem tók žįtt ķ žvķ aš kjafta žį stašreynd ķ hel aš hruniš įtti sér ašdraganda. Žó nokkrir tóku svo žįtt ķ žvķ aš styrkja hana aftur til valda voriš 2009. Margir kjósenda virtust sęttast į aš nż stjórn annars hrunflokkanna ķ bandalagi viš VG vęri svariš viš žeirri uppstokkun sem byltingaraddirnar sem vöknušu ķ kjölfar hrunsins, höfšu kallaš eftir.

Hins vegar kom žaš berlega ķ ljós ķ sķšustu alžingiskosningum aš mjög margir kjósendur voru alls ekki sįttir viš žaš hvernig sś stjórn spilaši śr spilum sķnum. Fylgjendur sķšustu rķkisstjórnar hafa margir neitaš aš horfast ķ augu viš žaš aš verk svokallašrar „velferšarstjórnar“ var langt frį žvķ aš vera ķ takt viš uppstokkun eša framfarir ķ stjórnarhįttum og/eša aukiš lżšręši įsamt žvķ sem fulltrśar hennar sviku öll kosningaloforš um aukinn jöfnuš. Žessir fóru mikinn ķ ašdraganda sķšustu kosninga og fara enn ķ gagnrżni į stefnu og efndir nśverandi stjórnmįlaflokka.

Doris Lessing

Aš nokkru leyti voru žaš žessar įstęšur sem uršu til žess aš fariš var af staš meš žetta bloggverkefni. Sś sem heldur śti žessu bloggi sér sem sagt ekki allan muninn į žeim flokkum sem voru stundum settir saman undir einn hatt į sķšasta kjörtķmabili og kallašir: fjórflokkurinn. Spurningar vöknušu sem leiddu m.a. til žess įsetnings aš finna žaš śt hvort žaš sé einhver raunverulegur munur į; annars vegar bakgrunni rįšherra žessarar og sķšustu rķkisstjórnar og svo žeim forsendum, sem bakgrunnur žeirra gefur tilefni til aš įlykta, aš liggi aš baki skipun žeirra til embęttis.

Eins og žeir sem hafa lesiš fyrri fęrslur eru vęntanlega bśnir aš įtta sig į žį žykir žaš oršiš ljóst aš munurinn er lķtill sem enginn. Reyndar er mešalaldur (sjį hér) žeirra sem sitja į rįšherrastóli nś og svo žingreynslualdur (sjį hér) nokkru lęgri en žeirra sem sįtu į rįšherrastóli į sķšasta kjörtķmabili. Aš öšru leyti er ekki annaš aš sjį en formenn žeirra stjórnmįlaflokka sem taka žįtt ķ rķkistjórn nś og žeirrar į undan hafi fariš eftir afar įžekkri formślu viš skipun rįšherranna.

Formślan sem um ręšir varš ekki til voriš 2009 heldur viršist hśn hafa veriš ķ mótun frį tķma heimastjórnarinnar. Hśn byggir į hefš sem tekur harla lķtiš miš af faglegum žįttum. Mišaš viš žaš sem hefur veriš dregiš fram hér er ekki annaš aš sjį en hśn byggi helst į einhverju, sem e.t.v. mętti kalla, flokkspólitķsku metorša- og valdakapphlaupi.

Ķ žvķ ljósi er žaš alls ekkert skrżtiš aš efnahagur landsins hafi rataš ķ hrun sem leiddi til kreppu. Langdreginnar efnahagskreppu sem hefur haft žęr afleišingar aš bęši stjórnmįlin og samfélagiš, sem stjórnmįlaflokkarnir hafa gefiš sig śt fyrir aš žjóna, eru stödd ķ slķkri ślfakreppu aš viš upplifun hana öll įn žess rata śt śr henni.

Hér er meiningin aš halda įfram žašan sem frį var horfiš ķ sķšustu fęrslu. Įherslan ķ žessum mišjuhluta, žar sem fjallaš er um žingnefndir Alžingis, er aš draga fram nokkra žeirra athyglisveršustu žįtta sem uršu śt undan ķ žeirri sķšustu. Auk žessa veršur litiš aftur ķ tķmann og byggt frekar undir žaš, sem var haldiš fram ķ sķšustu fęrslu, ž.e. aš ķ augum stjórnmįlamanna į framabraut žį žykir utanrķkismįla- og fjįrlaganefndin mikilvęgari en ašrar nefndir til aš komast įfram innan žess valdastrśktśrs į Alžingi sem flokkspólitķkin hefur mótaš og višhaldiš hingaš til.

Athyglisveršast

Sķšasta fęrsla snerist ašallega um aš draga fram stašreyndir mišaš viš ferilskrįr žeirra sem gegna rįšherraembęttum į nśverandi kjörtķmabili og hinna sem sįtu į rįšherrastóli į sķšasta kjörtķmabili. Śrvinnslan į žessu efni var hins vegar lįtin bķša annarar fęrslu sem birtist hér.

Eitt af žvķ markveršasta sem kom fram žar er aš Össur Skarphéšinsson, sem kom inn į žing sama įr og Alžingi var breytt ķ eina mįlstofu, hefur įtt sęti ķ öllum nśverandi fastanefndum žingsins. Hann sat almennt ķ žremur fastanefndum į sama tķma en var yfirleitt ekki lengur ķ hverri žeirra en rśm tvö įr.

Sś fastanefnd sem hann hefur setiš lengst ķ er utanrķkismįlanefndin žar sem hann įtti sęti į įrunum 1995 til 1999 og svo aftur 2005 til 2007. Össur hefur veriš formašur tveggja fastanefnda Alžingis: išnašarnefndar og heilbrigšis- og trygginganefndar.

Žeir sem koma nęstir į eftir honum, žegar horft er til fjölda nefndarsęta, eru Bjarni Benediktsson og Ögmundur Jónasson. Bjarni, sem į lengsta žingreynslualdur nśverandi rįšherra, hafši setiš ķ öllum fastanefndum Alžingis, nema umhverfis- og samgöngunefndinni, įšur en hann varš rįšherra voriš 2013.

Aš öllu jöfnu sat hann ķ žremur nefndum į sama tķma og gjarnan ķ fjögur įr ķ hverri žeirra en žó sumum skemur. Lengst sat Bjarni ķ utanrķkismįlanefnd eša ķ įtta įr en styst ķ heilbrigšis- og trygginganefnd en žar įtti hann sęti ķ ašeins eitt įr. Bjarni hefur veriš formašur tveggja nefnda; allsherjarnefndar ķ fjögur įr og utanrķkismįlanefndar ķ tvö įr.

Flestar fastanefndir

Af žeim sem eru taldir į myndinni hér aš ofan vekur nefndarreynsla Ögmundar Jónassonar og Įlfheišar Ingadóttur ekki minnsta athygli. Įstęšan er ekki sķst sś hve Įlfheišur hefur komist aš ķ mörgum nefndum į ašeins tveimur įrum en sś sem snżr aš Ögmundi kemur reyndar ekki fram nema meš žvķ aš fara ķ ferilskrįna hans (sjį hér).

Žaš sem breytir mestu į nefndarferli hans er aš hann vék śr rįšherraembętti ašeins nokkrum mįnušum eftir aš hann var skipašur (haustiš 2009) og gekk svo inn ķ rķkisstjórnina aftur einu įri sķšar (haustiš 2010). Žaš hefur įšur veriš vikiš aš žvķ sem vekur athygli viš nefndarreynslu Įlfheišar Ingadóttur.

Žar var m.a. bent į aš hśn hafši ašeins tveggja įra reynslu śr tveimur žegar Jóhanna tók viš stjórnartaumunum ķ Stjórnarrįšinu ķ byrjun įrs 2009 (sjį hér). Žessar nefndir eru heilbrigšis- (og trygginganefnd) og išnašarnefnd. Mišaš viš ferilskrįna hennar hafši hśn hins vegar setiš ķ sex nefndum žegar hśn tók viš Heilbrigšisrįšuneytinu haustiš 2009.

Skżringin liggur ķ žvķ aš viš stjórnarskiptin var Įlfheišur skipuš ķ fjórar nżjar nefndir. Tvęr žeirra voru allsherjar- og efnahags- og skattanefnd sem er śtlit fyrir aš komi nęstar į eftir fjįrlaga- og utanrķkismįlanefndinni aš viršingu. Auk žessara vegtylla var hśn formašur višskiptanefndar mįnušina įšur en hśn var skipuš heilbrigšisrįšherra ašeins rétt rśmum fjórum mįnušum eftir aš Jóhönnustjórnin tók formlega viš stjórnartaumunum (sjį hér).

Į mešan Įlfheišur gegndi rįšherraembęttinu vék hśn śr žeim nefndum sem hśn hafši setiš ķ įšur nema kjörbréfanefndinni. Žegar rįšherratķmabili hennar lauk haustiš 2010 tók hśn viš öllum sętunum aftur og einu betur. Hśn įtti žar af leišandi sęti ķ fimm fastanefndum žingveturinn 2010 til 2011. Žessar nefndir eru: allsherjarnefnd, višskiptanefnd, kjörbréfanefnd, efnahags- og skattanefnd og umhverfisnefnd (sjį nįnar hér).

Umbun eša sįrabętur?

Ögmundur Jónasson hefur hingaš til haldiš žvķ fram aš hann hafi vikiš śr embętti heilbrigšisrįšherra af eigin hvötum žar sem skošun hans ķ Icesave-mįlinu samrżmdust ekki skošunum žįverandi rķkisstjórnar (sjį t.d. hér). Mišaš viš nefndarsętin sem hann fékk ķ kjölfariš er ekki śtlit fyrir aš skošanamunurinn hafi veriš lįtinn koma illa nišur į honum. Haustiš 2009 tók hann viš fjórum nefndarsętum žar af ķ žremur nefndum sem hann hafši aldrei setiš ķ įšur.

Ein žeirra var utanrķkismįlanefndin, žį sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefndin og svo umhverfisnefndin. Fjórša nefndin sem hann fékk sęti ķ var efnahags- og skattanefndin (sjį nįnar hér). Ķ žessu samhengi er svo spennandi aš sjį hvaša nefndarsęti žau Kristjįn L. Möller, Įrni Pįll ĮrnasonJón Bjarnason og Oddnż G. Haršardóttir fengu ķ kjölfar žess aš žeim var gert aš vķkja śr rįšherrastólum. Reyndar gegnir öšru mįli um Oddnżju en žau hin. Hśn, rétt eins og Įlfheišur Ingadóttir, var ašeins tekin tķmabundiš inn ķ rķkisstjórnina.

Žaš sem er žó óvenjulegast ķ tilviki Oddnżjar er aš žaš er ekki annaš aš skilja en hśn hafi įtt sęti ķ tveimur fastanefndum og einni erlendri nefnd į sama tķma og hśn gegndi embętti fjįrmįlarįšherra. Žaš er heldur ekki hęgt aš įlķta annaš en Oddnż hafi veriš sett yfir Fjįrmįlarįšuneytiš žannig aš Steingrķmur J. Sigfśsson gęti tekiš viš rįšuneytunum sem Įrni Pįll Įrnason og Jón Bjarnason sįtu yfir įšur en žeim var vikiš śt śr rķkisstjórninni.

Brottvikningin įtti sér staš į gamlįrsdag įriš 2011 (sjį hér). Oddnż G. Haršardóttir var rįšherra ķ nķu mįnuši og ekki er hęgt aš skilja žaš sem kemur fram į ferilskrį hennar öšru vķsi en aš hśn hafi į sama tķma setiš ķ allsherjar- og menntamįlanefnd og žingskapanefnd įsamt žvķ aš eiga sęti ķ Ķslandsdeild Alžjóšažingmannasambandsins (sjį hér).

Žegar Ögmundur gekk aftur inn ķ rķkisstjórnina haustiš 2010 var Samgöngu- og sveitarstjórnarrįšuneytiš sett undir Dómsmįla- og mannréttindarįšuneytiš. Žar af leišandi varš Kristjįn L. Möller aš vķkja. Ķ kjölfariš tók hann viš žremur nefndarsętum og var geršur aš formanni ķ einni žeirra. Žetta var išnašarnefndin en žar hafši hann setiš įšur ķ eitt įr. Hann var lķka settur ķ sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefndina en hann hafši įšur įtt sęti ķ sjįvarśtvegsnefndinni ķ žrjś įr. Žrišja nefndin er heilbrigšisnefnd en žar hafši hann aldrei įtt sęti įšur.

Eftir 2011 įtti hann įfram sęti ķ žremur nefndum en reyndar ašeins tveimur sem eru taldar til fastanefnda mišaš viš žetta yfirlit. Hann varš formašur atvinnuveganefndar haustiš 2011 og hélt žeirri vegtyllu śt sķšasta kjörtķmabil. Auk žessa var hann geršur aš žrišja varaforseta Alžingis og įtti žvķ sęti ķ forsętisnefndinni frį įrinu 2010 til loka sķšasta kjörtķmabils. Žess mį geta aš hann hefur veriš fyrsti varaforseti frį upphafi žessa kjörtķmabils (sjį hér).

Rśmu įri eftir aš Įlfheišur Ingadóttir og Kristjįn L. Möller viku sem rįšherrar var komiš aš Įrna Pįli Įrnasyni og Jóni Bjarnasyni aš yfirgefa sķna stóla. Įrni Pįll sem hafši setiš ķ utanrķkismįlanefnd ķ tvö įr (2007-2009) og veriš varaformašur hennar į sama tķma  fékk aftur sęti žar. Hann hélt žvķ śt kjörtķmabiliš og fékk lķka sęti ķ Ķslandsdeild Alžjóšažingmannasambandsins en žar hafši hann ekki įtt sęti įšur. Hann er sį eini sem vék rįšherrasęti ķ sķšustu rķkisstjórn sem var umbunaš eša bęttur skašinn meš sęti ķ erlendri nefnd (sjį nįnar hér).

Jón Bjarnason fékk lķka sęti ķ utanrķkismįlanefndinni eftir aš honum var sparkaš śt śr Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu į sķšasta kjörtķmabili. Hann hafši aldrei įtt sęti žar įšur en sat ķ henni kjörtķmabiliš į enda įsamt efnahags- og višskiptanefndinni en hann hafši įšur setiš ķ višskiptanefndinni ķ tvö įr (sjį nįnar hér).

Žaš vekur vissulega athygli aš Jón Bjarnason hafi fengiš sęti ķ utanrķkismįlanefndinni ķ kjölfar žess aš honum var vikiš śr embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra fyrir afstöšu hans til evrópusambandsašildarinnar (sjį hér). Skżringin kann aš vera sś aš hann sagši sig ekki opinberlega śr VG žį žegar en žaš hefši vissulega gert endanlega śt af viš rķkisstjórnina. Hśn var nefnilega oršin minnihlutastjórn į žessum tķma žó sś stašreynd fengi af einhverjum įstęšum aš liggja ķ žagnargildi.

Žaš er fleira sem vekur athygli žegar nefndarferill Jóns Bjarnasonar er skošašur. Sama įr og hann settist inn į žing fékk hann sęti ķ fjįrlaganefnd og įtti žar sęti nęstu tķu įrin eša žar til hann var skipašur rįšherra sķšustu rķkisstjórnar. Ķ žessu samhengi er rétt aš minna į aš įriš, sem hann kom inn į žing, er sama įr og Samfylkingin og Vinstri gręnir bušu fram til alžingiskosninga ķ fyrsta skipti; ž.e. er įriš 1999.

Žaš įr hlutu ašrir elstu žingmenn Vinstri gręnna, įsamt Jóhönnu Siguršardóttur, sęti ķ žeim žremur nefndum sem lķtur śt fyrir aš sitji efst ķ viršingarröš fastanefndanna į Alžingi. Žingmennirnir fjórir, sem hér er rętt um, sįtu óvenju lengi ķ žessum nefndum mišaš viš žaš sem almennt gerist. Jóhanna, sem var žingmašur Samfylkingarinnar, įtti sęti ķ efnahags- og višskiptanefndinni tveimur įrum styttra en ašrir sem eru taldir į myndinni hér aš nešan.

Öll eiga žaš hins vegar sameiginlegt aš žau sįtu ķ sömu nefndinni, og žau settust ķ įriš 1999, fram til žess aš žau tóku viš rįšherraembętti: Jóhanna įriš 2007 ķ stjórn Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar. Hinir įriš 2009 žegar stjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna tók viš völdum eftir aš hin hraktist frį völdum.

Ķ žessu samhengi mį lķka geta žess aš Kristjįn L. Möller tók sęti ķ samgöngunefnd įriš 1999. Hann įtti žar sęti nęr óslitiš fram til žess aš hann var skipašur samgöngurįšherra ķ stjórn Geirs H. Haarde sama įr og Jóhanna Siguršardóttir var skipuš félagsmįlarįšherra (sjį hér).

Bandalag sem brįst?

Žaš er vissulega spurning hvaš hefur rįšiš žvķ sem kemur fram hér aš ofan en į žaš skal minnt aš Steingrķmur J. Sigfśsson var formašur VG allan žann tķma sem hann įtti sęti ķ utanrķkismįlanefndinni. Žaš var žvķ į hans valdi hvernig nefndarsętunum, sem žingflokkur VG fékk ķ sinn hlut, var śthlutaš.

Žaš er ž.a.l. hann sem hefur rašaš žeim Ögmundi Jónassyni og Jóni Bjarnasyni įsamt öšrum žingmönnum flokksins ķ nefndir. Žaš voru hins vegar Margrét FrķmannsdóttirÖssur Skarphéšinsson og Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir sem tryggšu Jóhönnu Siguršardóttur sęti ķ efnahags- og višskiptanefndinni frį žvķ aš hśn varš žingmašur Samfylkingarinnar žar til Ingibjörg Sólrśn skipaši hana sem einn rįšherra flokksins voriš 2007.

Įtta til tķu įra reynsla ofantalinna ķ efnahags- og višskiptanefnd/efnahags- og skattanefnd, utanrķkismįlanefnd og fjįrlaganefnd vekur ekki sķst athygli ķ ljósi žess aš ef mark er takandi į žvķ sem hefur veriš dregiš fram į žessum bloggvettvangi žį situr hver žingmašur aš jafnaši ekki nema tvö til žrjś įr ķ hverri nefnd (sjį hér).

Žaš mį svo vekja athygli į žvķ aš Steingrķmur J. hafši įtt sęti ķ efnahags- og višskipanefndinni ķ įtta įr įšur en hann tók sęti ķ utanrķkismįlanefndinni. Honum var śthlutaš sęti ķ žeirri nefnd sama įr og Davķš Oddsson tók viš sem forsętisrįšherra, ķ fyrsta skipti, og žį ķ stjórnarsamstarfi viš Alžżšuflokkinn.

Žar sem žaš er mjög lķklegt aš į žeim tķma hafi svipašar reglur veriš viš lżši hvaš varšar vald flokksformanna er ekki śr vegi aš rifja upp aš žaš var Ólafur Ragnar Grķmsson sem var formašur Alžżšubandalagsins į žessum tķma. Steingrķmur sat ķ efnahags- og višskiptannefndinni fyrstu tvö kjörtķmabil Davķšs. Margrét Frķmannsdóttir var formašur Alžżšubandalagsins seinna kjörtķmabiliš en undir lok žess tók hśn žįtt ķ aš mynda Samfylkinguna įsamt Jóhönnu Siguršardóttur, Össuri Skarphéšinssyni o.fl. en Steingrķmur J. Sigfśsson og Ögmundur Jónasson klufu sig frį fylkingunni og tóku saman viš Vinstri gręna.

Samfylkingin og Vinstri gręnir voru nżir stjórnarandstöšuflokkar į valdatķma žrišja rįšuneytis Davķšs Oddssonar. Viš upphaf žess skipaši Steingrķmur J., Ögmund Jónasson ķ sitt gamla sęti innan efnahags- og višskiptanefndarinnar, setti óreyndan žingmann ķ fjįrlaganefndina og tók sjįlfur sęti ķ utanrķkismįlanefndinni. Žessi nefndarsętaskipan hélst nęstu tķu įrin eša žar til allir žrķr uršu rįšherrar undir forsęti Jóhönnu Siguršardóttur įriš 2009.

Margrét Frķmannsdóttir, sem var fyrsti formašur Samfylkingarinnar, skipaši Jóhönnu Siguršardóttur sem fyrsta fulltrśa flokksins ķ efnahags- og višskiptanefndina. Meš žvķ uršu žau Ögmundur samferša ķ įtta įr innan sömu nefndar eša žar til Jóhanna Siguršardóttir var skipuš félagsmįlarįšherra ķ sķšara rįšuneyti Geirs H. Haarde (sjį hér).

Tępum tveimur įrum sķšar sprakk stjórnarsamstarfiš og žessi uršu öll rįšherrar ķ stjórn sem tók viš ķ kjölfar hįvęrra krafna um endurnżjun og breytta stjórnarhętti. Žrjś žeirra sem tóku viš rįšherraembętti ķ Jóhönnustjórninni höfšu auk žess veriš rįšherrar ķ hrunstjórninni. Žaš voru: Jóhanna Siguršardóttir, Kristjįn L. Möller og Össur Skarphéšinsson. Allt sķšasta kjörtķmabil var helmingur rįšherrahópsins skipašur žeim sem įttu žaš sameiginlegt aš eiga yfir tķu įra žingreynslu aš baki og hafa tekiš žįtt ķ žvķ aš stofna til Samfylkingarinnar eša Vinstri gręnna ķ ašdraganda alžingiskosninganna voriš 1999.

Voriš sem žessi komu inn į žing fyrir framangreinda flokka sat Halldór Įsgrķmsson sitt annaš kjörtķmabil sem utanrķkismįlarįšherra en hann hafši veriš sjįvarśtvegsrįšherra į sama tķma og Steingrķmur J. var skipašur landbśnašarrįšherra og Jóhanna félagsrįšherra Žetta var ķ žrišja rįšuneyti Steingrķms Hermannssonar sem sat į įrunum 1989 til 1991 eša žar til Alžżšuflokkurinn sprengdi upp stjórnarsamstarfiš (sjį hér).

Loks skal vakin athygli į žvķ aš sama įr og Steingrķmur J. fékk sęti ķ efnahags- og višskiptanefndinni tók hann lķka sęti ķ sjįvarśtvegsnefndinni en žar sat hann ķ sjö įr. Hann varš svo formašur hennar fyrsta kjörtķmabiliš sem Sjįlfstęšis- og Framsóknarflokkur störfušu saman ķ öšru rįšuneyti Davķšs Oddssonar (sjį hér). Žaš er óvķst aš, aš baki žvķ sem hér hefur veriš rakiš liggi neitt sem skiptir mįli en vissulega vekja žessi atriši nokkra athygli og eru žess vegna talin hér.

Drög aš samantekt į žessu efni

Žaš er ekki einfalt aš draga žetta efni žannig saman aš žaš sżni į óyggjandi hįtt hvort og žį hvernig vera ķ nefndum hefur veriš metin hingaš til viš skipun til rįšherraembętta. Žó veršur tęplega annaš sagt en aš ķ žessum skrifum hafi veriš dregnar fram sterkar vķsbendingar um aš žaš žyki harla góšur undirbśningur fyrir rįšherrastöšu aš hafa veriš ķ nefnd sem fjallar um mįlefni žess rįšuneytis sem viškomandi er skipašur yfir.

Žaš er žvķ lķklegra aš val į rįšherraefnum fari öšru vķsi fram en almennt er gert rįš fyrir. Žegar miš er tekiš af žvķ hvernig sį hópur sem hefur veriš til skošunar hér hefur rašast nišur į nefndir er žaš a.m.k. ekki śtilokaš aš draga žį įlyktun aš rįšherraefni flokkanna séu valin miklu fyrr į žingmannsferli žeirra sem hljóta skipun. Eigi žessi įgiskun viš rök aš styšjast skżrir žetta  nokkuš žaš valdažrįtefli sem žingstörfin einkennast gjarnan af.

Žaš er greinilegt aš ekki naušsynlegt aš uppfylla žaš skilyrši aš hafa setiš ķ višeigandi nefnd til aš fį rįšherraembęttisśthlutun. Kristjįn Žór Jślķusson er heilbrigšisrįšherra įn žess aš hafa nokkurn tķmann setiš ķ velferšarnefndinni. Ķ bįšum stjórnum sįtu lķka rįšherrar sem voru nżir inni į žingi žegar žeir voru settir yfir rįšuneyti.

Žessir höfšu žvķ hvorki žingreynslu né reynslu innan śr nefndum sem heyršu mįlefnalega undir rįšuneytin sem žeir voru skipašir yfir. Hér er aš sjįlfsögšu įtt viš žęr Svandķsi Svavarsdóttur og Hönnu Birnu Kristjįnsdóttur. Žęr eiga žaš hins vegar sameiginlegt aš hafa bįšar framkvęmdastjórar į vegum sinna flokka og sķšar borgarfulltrśar. Žaš sem žessi eiga hins vegar sameiginlegt er aš žau voru efst į frambošslista sķns kjördęmis žegar žau komu inn į žing (Svandķs, Kristjįn Žór og Hanna Birna).

Žar sem Svandķs og Hanna Birna voru nżjar inni į žingi žegar žęr voru skipašar ķ rįšherraembętti er forvitnilegt aš bera ferilskrįr žeirra saman. Hér er žaš gert śt frį aldri, menntun, starfs- og stjórnmįlareynslu. Žeir sem vilja nįnari samanburš er bent į alžingisvefinn žašan sem žessar upplżsingar eru teknar. Ferilskrį Svandķsar er hér og Hönnu Birnu er hér.

Svandķs Svavarsdóttir og Hanna Birna Kristjįnsdóttir

Fyrir įriš 2011 var žaš ekki óalgengt aš hver žingmašur ętti sęti ķ žremur til fjórum žingnefndum į sama tķma en meš breytingunum į žingskaparlögunum var ętlunin aš draga śr nefndarįlaginu žannig aš hver žingmašur ętti ašeins sęti ķ einni nefnd. Reyndin viršist hins vegar vera sś aš hver žingmašur situr ķ tveimur til žremur nefndum. Algengasta samsetningin er sś aš žeir sitja ķ tveimur žingnefndum og ķ einni erlendri nefnd (sjį hér).

Annaš sem ętti aš liggja fyrir eftir žį samantekt sem hefur veriš leidd fram hér er aš įherslan į nefndarstörf žingmanna hefur oršiš ę rķkari žįttur ķ störfum žeirra. Hér hefur lķka töluverš įhersla veriš lögš į aš draga žaš fram aš ein af žeim hefšum sem hafa oršiš til ķ kringum žingnefndirnar er misjöfn viršingar- og/eša mikilvęgisröš žeirra. Žęr fastanefndir žingsins sem er śtlit fyrir aš veiti mestu upphefšina eru: utanrķkismįlanefnd og fjįrlaganefnd, žį efnahags- og višskiptanefnd og svo allsherjarnefnd og loks išnašarnefnd.

Til aš undirstrika žessa nišurstöšu enn frekar er forvitnilegt aš horfa aftur ķ tķmann og skoša žį sem hafa oršiš forsętisrįšherrar į stjórnmįlaferli sķnum en hafa įšur setiš ķ utanrķkismįlanefnd og/eša veriš utanrķkisrįšherrar. Įšur en lengra er haldiš er žó vert aš benda į aš ķ kaflanum Rįšherrasamanburšur: Flokksforystuhlutverk voru einnig fęrš rök fyrir žvķ ķ hvaša viršingarröš stjórn utanrķkismįla er ķ ķslenskri flokkspólitķk. Aš žessu var einnig vikiš ķ fęrslunum Til Evrópustżringar Ķslands og Utanrķkisrįšuneytiš.

Ašgöngumišinn aš forsętisrįšuneytinu

Eins og kemur fram į žessari mynd žį mį žaš heita hefš, frį įrinu 2004, aš žeir sem verša forsętisrįšherrar hafi įšur setiš ķ utanrķkismįlanefnd. Žaš mį reyndar vera aš žessi hefš sé eitthvaš eldri. Žaš er a.m.k. ljóst aš žaš hafa veriš sterk tengsl į milli forsętisrįšherra- og utanrķkisrįšherraembęttisins frį žvķ aš fyrsti utanrķkisrįšherrann var skipašur įriš 1941.

Stefįn Jóh. Stefįnsson (Alžżšuflokki) var fyrsti utanrķkisrįšherrann (sjį hér). Hann var jafnframt fyrsti forsętisrįšherrann sem hafši gegnt utanrķkisrįšherraembęttinu įšur en hann varš forsętisrįšherra (sjį hér). Bjarni Benediktsson (eldri) hafši veriš utanrķkisrįšherra ķ sex įr įšur en hann varš forsętisrįšherra, Benedikt Gröndal ķ eitt įr, Halldór Įsgrķmsson ķ nķu og Geir H. Haarde ķ eitt en hann hafši lķka setiš ķ utanrķkismįlanefnd ķ sjö įr įšur en kom aš žvķ aš hann tók viš rįšherrastöšu.

Hér er ótalinn Ólafur Thors sem fór meš Utanrķkisrįšuneytiš samhliša forsętisrįšherraembęttinu ķ fyrstu tveimur rįšuneytunum sem hann fór fyrir. Žetta var įriš 1942 og svo įrin 1944 til 1947 (sjį hér). Žaš er heldur ekki óalgengt aš žeir sem hafa veriš forsętisrįšherrar hafi oršiš utanrķkisrįšherrar ķ framhaldinu. Žetta kemur lķka fram į myndinni hér aš ofan.

Žetta į viš ķ tilviki Emils Jónssonar, Ólafs Jóhannessonar, Geirs HallgrķmssonarSteingrķms Hermannsonar og Davķšs Oddssonar. Žaš vekur vęntanlega athygli aš bęši Steingrķmur og Davķš gegndu žó ekki utanrķkisrįšherraembęttinu nema ķ eitt įr hvor. Žaš er ekki sķšur athyglisvert aš af žeim įtjįn, sem hafa veriš forsętisrįšherrar frį žvķ aš Utanrķkisrįšuneytiš var stofnaš, žį eru žeir ellefu sem höfšu gengt embętti utanrķkisrįšherra įšur en žeir uršu forsętisrįšherra, fóru meš bęši embęttin į sama tķma eša voru yfir Utanrķkisrįšuneytinu ķ framhaldi žess aš žeir sįtu ķ Stjórnarrįšinu.

Til aš lesendur įtti sig enn frekar į sambandinu sem er į milli embęttanna er vert aš gera sams konar samanburš į embętti fjįrmįla- og forsętisrįšherra. Žessi embęttisheiti eru jafngömul eša frį stofnun fyrstu rįšuneytanna įriš 1917 (sjį hér). Vera ķ fjįrlaganefnd er lķka höfš meš ķ žessum samanburši en ętlunin er aš skoša hversu algengt žaš er aš žeir sem hafa oršiš forsętisrįšherra hafi veriš fjįrmįlarįšherra įšur, ķ framhaldinu eša hvort žeir, sem hafa sest ķ Stjórnarrįšiš eftir 1991, hafi setiš ķ fjįrlaganefnd.

Fjįrmįlarįšherrar sem hafa oršiš forsętisrįšherrar

Af žeim 24 sem hafa veriš forsętisrįšherra frį įrinu 1917 žį eru žeir eingöngu fimm sem hafa lķka veriš fjįrmįlarįšherra og allir įšur en žeir uršu forsętisrįšherra. Geir H. Haarde er eini forsętisrįšherrann eftir 1991 sem hafši įtt sęti ķ fjįrlaganefndinni įšur en hann varš ęšstrįšandi ķ rķkisstjórn. Hann stżrši žremur rįšuneytum į žingferlinum: fyrst Fjįrmįlarįšuneytinu, žį Utanrķkisrįšuneytinu og sķšast Forsętisrįšuneytinu.

Įšur en Geir tók sęti ķ fjįrlaganefnd hafi hann įtt sęti ķ tveimur nefndum. Hann sat ķ utanrķkismįlanefnd į įrunum 1991-1998 og var formašur hennar žrjś sķšustu įrin. Hann var lķka ķ sérnefnd um stjórnarskrįrmįl įrin 1992-1997. Auk žessa įtti hann sęti ķ tveimur erlendum nefndum (sjį hér).

Žetta dęmi dregur žaš vęntanlega fram aš žaš eru mjög sterk tengsl į milli žess aš formenn žeirra žriggja stjórnmįlaflokka, sem oftast hafa komiš aš rķkisstjórnarmyndun; ž.e. Sjįlfstęši-, Framsóknar- og Alžżšuflokks/Samfylkingarinnar, sękist eftir žvķ aš verša bęši forsętis- og utanrķkisrįšherra. Žaš er ekki aš sjį aš sama samband sé į milli embętta fjįrmįla- og forsętisrįšherra.

Hins vegar er rétt aš taka žaš fram aš žaš er alls ekki óalgengt aš žeir sem hafa oršiš forsętisrįšherra hafi įšur setiš ķ żmsum stjórnum og rįšum helstu peningastofnana landsins. Žaš er heldur ekkert einsdęmi aš žeir sem hafi veitt rķkisstjórnarsamstarfi forsęti sitt hafi tekiš viš ęšstu stjórn peningastofnana landsins.

Žaš er žar af leišandi ekki śtilokaš aš halda žvķ fram aš žó žaš sé langt frį žvķ aš nokkuš bendi til įkvešins orsakasamhengis į milli fjįrmįla- og forsętisrįšherraembęttisins, eins og į milli žess sķšarnefndar viš utanrķkisrįšherraembęttiš, žį er slķkt samhengi fyrir hendi viš helstu stofnanir fjįrmįlamarkašarins. Žessu verša gerš ašeins nįnari skil ķ nęstu fęrslu.

Nišurlag žessarar fęrslu

Žaš hefur žegar komiš fram aš žaš varš ofan į aš lengja žessi skrif. Žaš vęri žó nęr aš segja aš žetta verkefni reyndist töluvert umfangsmeira en leit śt fyrir ķ fyrstu. Einkum žykir įstęša aš byggja betur undir żmislegt sem samanburšur į rįšherrahópunum tveimur svo og umfjöllunin um rįšuneytin hafa gefiš vķsbendingu um varšandi nefndarreynslu. Hér er įtt viš vķsbendingar um žaš hvaš hvort og hvaša hlutverki hśn gegnir varšandi val į žeim sem verša rįšherrar.

Žaš er vęntanlega öllum ljóst aš sś hefš hefur oršiš ofan į aš formenn og varaformenn eru oršnir sjįlfskipašir komist flokkarnir sem žeir stżra til valda. Žaš hafa lķka skapast įkvešnar hefšir ķ sambandi viš žaš hvaša rįšuneyti žessir setjast yfir (sjį hér). Hins vegar er ekki annaš aš sjį en viss samkenni sé lķka aš finna ķ žvķ ķ hvaša nefndum žessir hafa įtt sęti. Žar af leišandi er forvitnilegt aš setja žetta fram og reyna aš įtta sig į žvķ hvort eitthvert samhengi sé į milli žessara žriggja žįtta; ž.e: formennsku ķ stjórnmįlaflokkum, nefndarsetu og svo śthlutunar rįšherraembętta.

Hér, eins og ķ fyrri fęrslum, hafa žeir, sem hafa veriš skipašir ķ rįšherraembętti frį vorinu 2009, veriš ķ brennidepli. Til aš sżna fram į samhengiš sem er śtlit fyrir aš sé į milli utanrķkismįlanefndar og forsętisrįšherraembęttisins var žó fariš aftur ķ tķmann. Žvķ veršur haldiš įfram ķ nęstu fęrslu en žar er ętlunin aš fjalla frekar um žęr nefndir sem skv. žessu hér heyra undir „ašrar nefndir“. Žessar eru m.a. žingvalla- og forsętisnefndin sem żmislegt bendir til aš hafi a.m.k. skipt mįli ķ žvķ valdakapphlaupi sem flest bendir til aš rįši śrslitum varšandi bęši skipun ķ nefndir og sķšar rįšherrastóla.

Sķšasta fęrslan sem fjallar um nefndarstörf nśverandi og fyrrverandi rįšherra snżst svo um erlendu nefndirnar. Žegar žetta veršur allt komiš saman žį ętti aš vera óhętt aš setja fram einhverjar frekari fullyršingar. Nś žegar er žó óhętt aš setja žaš fram aš skipun til rįšherraembętta byggir frekar į flokkspólitķskum hefšum en faglegum forsendum. Žessar flokkspólitķsku hefšir viršast lķka vera afar įžekkar innan žeirra stjórnmįlaflokka sem myndušu rķkisstjórn voriš 2009 og svo hinna sem skipušu žį sem situr nś.

Žaš er sem sagt allt śtlit fyrir aš žęr hefšarreglur sem hafa oršiš ofan į viš skipun til nefndarsęta og rįšherraembętta rįšist af uppgangi viškomandi innan stjórnmįlaflokksins og ķ stjórnmįlum almennt. Meš öšrum oršum hversu duglegur hann er viš aš pota sjįlfum sér įfram innan stjórnmįlaflokksins og sķšar žingflokksins og sķšast en ekki sķst ķ kapphlaupinu um mikilvęgustu nefndarsętin. Sennilega haldast žessi atriši mjög ķ hendur.

Žegar svona er komiš ręšur fagleg žekking į žeim mįlaflokki, sem hver og einn er skipašur yfir, sįralitlu ef nokkru mįli. Meš öšrum oršum žį ręšur flokkspólitķkin öllu žegar kemur aš skipun ķ rįšherraembętti į kostnaš žeirra žįtta sem vęru heillavęnlegastir fyrir mįlefnin og hagsmuni samfélagsins.

Yanis Varoufakis

Žegar allt kemur til alls žį er žaš reyndar lķklegt aš sś flokkspóltķska žröngsżni, sem ręšur žvķ hvernig nefndar- og rįšherrasętum er śthlutaš, sé meginskżring žeirrar kreppu sem ķslenskt samfélag stendur frammi fyrir į velflestum svišum. Žvķ mišur eru lķtil lķkindi til žess aš hęfustu einstaklingarnir, veljist til aš stżra efnahagsmįlum landsins, atvinnulķfinu, velferšarkerfinu og utanrķkismįlunum įsamt žvķ aš annast stjórnskipunareftirlitiš, į mešan stjórnmįlaflokkarnir beita ašferšum viš val į forystumönnum sem taka miš af žvķ hverjir eru fęrastir ķ aš leggja žaš undir sig sem skilar žeim sjįlfum mestu bęši hvaš flokkspólitķsk völd og illskiljanlega pólitķska viršingarröš varšar.

Heimildir

Ašrar fęrslur ķ žessum sama flokki:
Rįšherrasamanburšur: Aldur viš skipun
Rįšherrasamanburšur: Menntun
Rįšherrasamanburšur: Starfsreynsla
Rįšherrasamanburšur: Sveitarstjórnarreynsla
Rįšherrasamanburšur: Önnur pólitķsk reynsla
Rįšherrasamanburšur: Flokksforysta
Rįšherrasamanburšur: Önnur flokksreynsla
Rįšherrasamanburšur: Žingreynsla
Rįšherrasamanburšur: Nefndareynsla I

Krękjur ķ aukafęrslur ķ žessum flokki:
Hefšarreglur rįša för I
Hefšarreglur rįša för II
Hefšarreglur rįša för III
Hefšarreglur rįša för IV
Rįšherrasamanburšur: Aukafęrsla vegna skipunar Sigrśnar

Ferilskrį rįšherra nśverandi og fyrrverandi rķkisstjórnar:
Menntunar- og hęfniskröfur til rįšherraembętta

Heimild um fastanefndir Alžingis
Fastanefndir Alžingis - Sögulegt yfirlit

Heimild um skipun rįšuneyta:
Rįšuneyti 1917-2013
Breytt skipan rįšuneyta ķ Stjórnarrįši Ķslands (fękkun rįšuneyta). frį 30. mars til 11. aprķl 2012.
Stjórnarrįš Ķslands
(sameining rįšuneyta). frį 9. jśnķ til 9. september 2010.


mbl.is Forgangsröšunin „óįsęttanleg“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband