Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2014

Til kvótastżršs sjįvarśtvegs III

Žaš er löngu kominn tķmi į žaš aš hér verši haldiš įfram og lokiš viš žaš sem lagt var upp meš į žessu bloggi sl. haust en žaš er aš bera saman rįšherra nśverandi og fyrrverandi rķkisstjórnar śt frį žvķ sem alžingisvefurinn gefur upp um feril žeirra. Markmišiš meš žessum samanburši er aš freista žess aš gefa nokkra innsżn ķ žaš hvaša hefšir hafa oršiš ofan į varšandi skipun rįšherra ķ ķslenskri pólitķk. Til žess aš žetta markmiš megi nįst hefur einnig veriš litiš aftur ķ tķmann frį upphafi rķkisstjórnarmyndunar į Ķslandi įriš 1917.

Hér veršur žrįšurinn tekinn upp žar sem frį var horfiš undir lok október į sķšasta įri en žį var annar hlutinn ķ sérstöku yfirliti į embęttissögu og stjórnsżslulegum įkvöršunum sem varša innlend sjįvarśtvegsmįl birtur. Žetta veršur žvķ lokahluti sérstakrar umfjöllunar um sjįvarśtvegsmįl annars vegar og landbśnašarmįl hins vegar sem er ašdragandi aš samanburši į menntun og starfsreynslu žess sem fór meš žessa mįlaflokka ķ sķšustu rķkisstjórn og hins sem gegnir embętti landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšherra nś.

Kjötišnašarmašurinn, garšyrkjubóndinn og sjómašurinn

Žaš mį segja aš annar hlutinn hafi endaš žar sem sjįvarśtvegurinn tók viš af landbśnašinum sem drottnandi žįttur ķ ķslensku efnahags- og atvinnulķfi. Žar er žvķ haldiš fram aš afleišingarnar hafi m.a. veriš žęr aš virši nżfrjįlss verkalżšs sveitanna var ekki ašeins gengisfellt heldur var vinnuafliš hneppt ķ skuldafjötra nżrķks sjįvarśtvegsašals meš fulltingi rįšherra heimastjórnarinnar. Tilgangurinn viršist ekki sķst hafa veriš sį aš bjarga žjóšarstoltinu, hinum nżstofnaša Landsbanka, en ekki veršur annaš įlyktaš en žar hafi lķka veriš ętlunin aš vernda innvķgša og tengda eigna- og valdastétt landsins frį žeirri smįn aš opinbera kunnįttuleysiš, gagnvart žvķ frelsi aš rįša mįlum sķnum sjįlfir, fyrir öšrum žjóšum. 

Ķ žessum lokahluta veršur haldiš įfram aš rekja mikilvęgar stjórnsżslulegar įkvaršanir sem liggja nśverandi stöšu ķ sjįvarśtvegsmįlum til grundvallar. Ķ framhaldinu veršur svo lokiš viš žęr fjórar fęrslur sem eru eftir til aš ljśka samanburšinum į ferilskrįm nśverandi og fyrrverandi rįšherra. Til aš gera lesendum aušveldara aš nį samhenginu eftir svo langt hlé er sennilega rétt aš byrja į žvķ aš rifja lķtillega upp meginįherslurnar ķ fyrstu hlutunum tveimur.

Hér į undan var drepiš į žvķ hvar annar hlutinn endaši en žar voru dregin fram söguleg atvik og helstu įkvaršanir sem varša sjįvarśtveginn frį landnįmi fram undir fimmta įratug sķšustu aldar. Ķ fyrsta hlutanum var fariš yfir embęttissöguna ķ sjįvarśtvegsmįlum frį žvķ aš fyrsti atvinnumįlarįšherrann var skipašur įriš 1917 fram til žess aš Einar K. Gušfinnsson tók viš sameinušu rįšuneyti landbśnašar- og sjįvarśtvegsmįla ķ upphafi įrs 2008.

Nżir hśsbęndur

Eins og vikiš var aš ķ öšrum hlutanum mótušust margar žeirra hefša, sem žykja einkennandi fyrir ķslenska pólitķk, į heimastjórnartķmabilinu. Hér er ekki ašeins įtt viš žęr sem lśta aš skipun rįšherra og hvaš hefur žótt tilhlżšilegt aš liggi henni til grundvallar heldur lķka žaš hvernig alls kyns hagsmunaįrekstrar voru umgengnir. Žaš er reyndar ekki annaš aš sjį en aš sś hefš hafi fests ķ sessi aš lķta annašhvort framhjį žeim eša lįta sem slķkir įrekstrar geti ekki įtt sér staš.

Hér er vķsaš til žįtttöku skipašra rįšherra ķ atvinnurekstri og alls kyns nefndum, rįšum og stjórnum utan žings sem varša beinlķnis žį mįlaflokka sem viškomandi rįšherrar voru settir yfir. Auk žess er śtlit fyrir aš strax į tķma heimastjórnarinnar hafi žaš oršiš aš hefš aš rįšherrar nżttu stöšur sķnar til aš hygla helst eigin embęttisheišri meš žvķ t.d. aš velta afleišingunum af embęttisglöpum sķnum og/eša vanhęfni til starfans yfir į žį sem uggšu ekki aš sér; ž.e.a.s. almenning.

Žannig vildi žaš til aš frį tķma fyrstu heimastjórnarinnar, įriš 1917, og fram til lżšveldisstofnunarinnar, įriš 1944, hafši gjaldžroti tveggja banka sem įtti sér rętur ķ offjįrfestingum ķ sjįvarśtveginum veriš velt yfir į heršar almennings ķ staš žess aš žeir sem raunverulega bįru įbyrgšina stęšu undir henni. Ž.e. eigendur sjįvarśtvegsfyrirtękjanna og stjórnendur viškomandi banka.

Fiktaš meš krónuna

Sś hefš aš valda- og eignastéttin stęši saman viš aš verja sķna sérhagsmuni įn tillits til žess hvernig žaš kęmi nišur į lands- og žjóšarhagsmunum breyttust žar af leišandi ekkert viš žaš aš óšalsbęndaašall gamla bęndasamfélagsins missti tökin į almenningi. Verkalżšurinn sem įšur hafši veriš bundinn meš vistarbandinu undir hśsbęndur sķna ķ sveitunum streymdi um žessar mundir į mölina meš feršamalinn śttrošinn af vęntingum um įšur óžekkt frelsi.

Sjįlfsagt voru žeir einhverjir sem tóku žįtt ķ žessum flutningum sem fundu til eftirvęntingar gagnvart sjįlfstęši landsins en žaš er žó lķklegra aš draumurinn um frelsiš hafi fyrst og fremst veriš bundinn viš persónulegt sjįlfstęši. Žaš er varla ofmęlt aš žessi hópur hafi fljótlega komist aš žvķ fullkeyptu žar sem ķ staš vistarbands bęndaašalsins tóku viš skuldafjötrar hins ört vaxandi kaupsżslu- og sjįvarśtvegsašals.

Žeir sem völdust inn į žing į žessum tķma voru velflestir synir vel efnašra bęnda sem höfšu alist upp viš žaš aš žeir sem įttu jaršir tóku įkvaršanir fyrir ašra ķ ķslensku samfélagi ķ samrįši viš dönsk yfirvöld. Meš heimastjórninni var stigiš fyrsta skrefiš aš žvķ aš Ķslendingar sęju um sķn mįl sjįlfir óhįš Dönum. Žessu fylgdi eigin gjaldmišill; ķslensk króna, eigin banki; Landsbankinn, og innlend stjórn og innlendir embęttismenn.

Landsbankinn var reistur ķ Reykjavķk og žar var lķka vettvangur heimastjórnarinnar. Auk Landsbankans var Ķslandsbankinn reistur ķ Reykjavķk en hann var ķ eigu danskra og norskra fjįrsżslumanna. Kannski mį leiša aš žvķ lķkum aš af žessum įstęšum hafi žeir sem stóšu aš uppgangi togaraśtgeršar viš Faxaflóann veriš svo nįtengdir bankastarfseminni og heimastjórninni žó lķklega hafi fleira komiš til.

Ķ žessu sambandi er vert aš minna į aš fyrsti fjįrmįlarįšherrann, Björn Kristjįnsson, var einn ašaleigenda Alliance sjįvarśtvegsfyrirtękisins sem įtti eftir aš leiša Ķslandsbanka til gjaldžrots og Ólafur Thors, sem lengi var forsętisrįšherra įsamt žvķ aš fara meš sjįvarśtvegs- og utanrķkismįl, var einn eigenda Kveldślfs sem leiddi Landsbankann ķ sömu stöšu og Ķslandsbanki hafši veriš ķ 15 įrum įšur.

Žaš horfši žvķ hvorki gęfulega ķ ķslenskum efnahagsmįlum né pólitķkinni žegar leiš aš lżšveldisstofnuninni įriš 1944. Žaš er varla ofmęlt aš stašhęfa aš hér hafi rķkt kreppa į bįšum svišum. Lķklega voru žaš žessar įstęšur sem réšu žvķ aš Sveinn Björnsson greip til žeirrar óvinsęlu ašgeršar aš skipa utanžingsstjórn sem sat hér žegar ķslenska lżšveldiš var stofnaš.

Utanžingstjórnin Į myndinni eru, tališ frį vinstri: Björn Ólafsson, Björn Žóršarson, forseti Ķslands: Sveinn Björnsson, Vilhjįlmur Žór og Einar Arnórsson. Jóhann Sęmundsson vantar į myndina. (sjį meira hér)

Burtséš frį žvķ hvernig til skipunar utanžingsstjórnarinnar tókst žį hefur žżšing hennar fyrir bęši efnahagslega og pólitķska framvindu aš öllum lķkindum veriš einhver. Hins vegar er sennilega óhętt aš fullyrša aš hśn hafi ekki gert allan gęfumuninn en öšru mįli gegndi um sķldina!

Sķldaręvintżri og Marshallfé

Noršmenn höfšu gert śt į sķld viš Ķslandsstrendur įšur en Ķslendingar įttušu sig į žvķ hvaša tękifęri lįgu ķ veišunum į henni. Žó voru einhverjir farnir aš gefa žvķ gaum įšur en žaš tķmabil, sem hefur veriš kennt viš sķldaręvintżri, hófst. Žeir lęršu verklagiš af Noršmönnum og tóku sķšan veišarnar og verkunina yfir. Žegar leiš undir lok annars įratugar sķšustu aldar voru Ķslendingar komnir fram śr Noršmönnum ķ framleišslumagni ķ sķldarsöltuninni (sjį hér).

Ķ upphafi tuttugustu aldarinnar var saltfiskurinn undirstašan į nęr öllum śtgeršarstöšum landsins „en eftir žvķ sem į leiš sneru Eyfiršingar sér ę meir aš sķldveišum“ (Ķslenskur söguatlas 3. bd: 38-39). Žeir sem įttu stęrstu skipin sunnan- og vestanlands tóku žįtt ķ veišunum og sendu skip og įhafnir į sķldarvertķšir fyrir noršan og/eša austan. En sķldveišunum fylgi meiri įhętta en saltfiskframleišslunni auk žess sem sķldveišarnar voru įrstķšarbundnar. Žaš var saltfiskverkunin reyndar lķka.

Ķ góšum įrum gaf sķldin hins vegar svo vel aš hśn hefur veriš sögš „einn helsti örlagavaldur Ķslendinga“ į 20. öldinni. Sś įlyktun hefur m.a.s. veriš dregin aš: „Įn hennar er vafasamt aš hér hefši byggst upp žaš nśtķmasamfélag sem viš žekkjum ķ dag.“ (Ķslenskur söguatlas 3. bd: 40)

Sķldin varš mikilvęgasta śtflutningsgreinin ķ staš saltfisks įšur

Eins og kom fram hér į undan žį var atvinna ķ kringum saltfiskframleišsluna og sķldveišarnar įrstķšarbundnar. Sķldveišarnar voru auk žess mjög landshornabundnar. Žegar veišarnar stóšu sem hęst uršu žetta helstu „sķldarplįssin [...]: Bolungarvķk, Ingólfsfjöršur, Djśpavķk, Skagaströnd, Siglufjöršur, Dalvķk, Hjalteyri, Dagveršareyri, Krossanes, Akureyri, Hśsavķk, Raufarhöfn, Vopnafjöršur, Seyšisfjöršur, Neskaupsstašur, Eskifjöršur, Reyšarfjöršur og Fįskrśšsfjöršur.“ (sjį hér)

Į fjórša įratugnum lokašist fyrir mikilvęgustu saltfiskmarkašina meš borgarastyrjöldinni į Spįni. Sķldin tryggši hins vegar įframhaldandi višgang sjįvarśtvegsins og kom ķ veg fyrir aš afleišingar kreppunnar upp śr 1930 geršu śt af viš ungt og veikburša efnahagslķf Ķslendinga. Mešal žeirra fyrirtękja sem réttu śr kśtnum į žessum tķma var stęrsta śtgeršarfélag landsins, Kveldślfur, sem byggši sķldarverksmišju į Hjalteyri og bjargaši sér žar meš frį gjaldžroti. Stjórnvöld létu hins vegar reisa sķldarverksmišjur į Siglufirši; stęrsta sķldarśtgeršarbę landsins.

Žaš var aftur į móti ekki fyrr en meš hernįminu sem tókst aš śtrżma atvinnuleysinu sem hafši oršiš landlęgt meš kreppunni. Allir sem voru ķ atvinnuleit gįtu fengiš vinnu allt įriš og žurftu ekki lengur aš bśa viš žaš įrstķšabundna atvinnuleysi sem einkenndi ķslenskt atvinnulķf į fjórša įratug sķšustu aldar. Į sama tķma stóš landbśnašurinn frammi fyrir nżjum keppinaut um vinnuafliš en sjįvarśtvegurinn gekk ķ gegnum byltingarkennda endurnżjun. 

Įrin 1935-1950 varš [...] bylting ķ atvinnuefnum er fiskvinnslan skipti um grundvöll. Allt frį 1820 hafši saltfiskvinnsla į sumrin veriš einkenni ķslenskrar fiskvinnslu. Žetta var įrstķšabundin starfsemi, hįš vešri og vindum. Frį 1930 minnkaši mjög eftirspurn eftir saltfiski į alžjóšamarkaši og ķslensk stjórnvöld leitušu nżrra framleišsluašferša og markaša. Ein lausnin var aš byggja frystihśs til aš frysta fisk til śtflutnings. (Ķslenskur söguatlas 3. bd: 114)

Frystihśs voru komin ķ flest plįss um 1942 en mörg žeirra voru endurbyggš auk žess sem rįšist var ķ nżbyggingar og hafnarframkvęmdir vķša um land įsamt endurnżjun togaraflotans meš žvķ fé sem fékkst śt śr žvķ aš Ķslendingar geršust ašilar aš Marshallįętluninni įriš 1948 (sjį t.d. hér). Įrstķšasveiflur ķ sjįvarśtvegi heyršu žó langt frį žvķ sögunni til en sveiflur ķ aflamagni į milli įra höfšu žó meira aš segja.

Sķldarvinna

Eftir aš hernįmslišiš hętti aš skapa atvinnu hér į landi kom sķldin aftur til bjargar og hįmarki sķldaręvintżris var nįš. Žaš stóš žó ekki lengi žvķ undir lok sjöunda įratugar sķšustu aldar var hśn į bak og burt og sneri ekki  aftur fyrr en nęr žremur įratugum sķšar (sjį hér).

Įriš 1969 hvarf sķldin. Hinn stóri norsk-ķslenski sķldarstofn var ofveiddur og įbyrgšina bįru mestu sķldveišimenn žess tķma, Noršmenn, Ķslendingar og Sovétmenn.
Hvarf sķldarinnar varš ķslensku sķldarbęjunum og žjóšinni allri mikiš įfall ķ atvinnu- og efnahagslegu tilliti. Į žessum įrum hafši allt aš helmingur śtflutningsteknanna veriš af sķldarafuršum og žjóšin bśiš viš mikla hagsęld.
(sjį hér)

Žęr breytingar sem uršu į atvinnuhįttum, byggšažróun og lķfskjörum žjóšarinnar meš sķldinni og hernįminu eru sannarlega žęttir sem tengjast bęši beint og óbeint žeirri stjórnmįlažróun sem mótašist žegar į heimastjórnartķmanum, festist ķ sessi nęstu įratugina į eftir og skapaši grundvöll af žeim hefšum sem pólitķkin lżtur enn žann dag ķ dag. Hér veršur žó ekki staldraš frekar viš žį samfélagsžróun sem stendur ķ beinu samhengi viš hernįmiš og sķldaręvintżriš heldur horft frekar til žeirra stjórnsżslulegu įkvaršana sem leiddu til kvótastżringar ķ sjįvarśtvegi.

Įšur en kemur aš žvķ aš skoša forsendur og afleišingar žeirrar framleišslustżringar sem eru bundnar kvóta į veišiheimildir er žó ekki śr vegi aš minna į hvaša afleišingar afskiptaleysi stjórnvalda varšandi sķldveišarnar hafši į marga af žeim bęjum sem byggšust meira og minna upp ķ kringum sķldina. 

Djśpavķk į Ströndum

Djśpavķk į Ströndum er žeirra į mešal en žar hófst bygging sķldarverksmišju įriš 1934 sem aflaši umtalsveršra tekna einkum fyrir žęr śtgeršir og žį einstaklinga sem tóku žįtt ķ veišinni og verkuninni auk žess aš skila skatttekjum ķ rķkissjóš. Minnst af tekjunum uršu eftir ķ byggšarlaginu heldur streymdi burt meš bįtunum og vinnuaflinu sem komu annars stašar frį. Į Djśpavķk varš lķtiš annaš eftir en grotnandi byggingar og fölnandi minningar sem munu aš lokum eyšast og hverfa. 

Žorskveišunum settar takmarkanir ķ stękkašri landhelgi

Žaš įttu gķfurlegar breytingar sér staš ķ öllu žvķ sem lżtur aš sjįvarśtvegi į sķšustu öld og lķklegt aš einhverjar liggi enn ķ nįnustu framtķš. Stęrri og afkastameiri skip žżddi meiri veiši en endalok žess tķmabils sem var kennt viš sķldaręvintżri varš alvarlegasti vitnisburšurinn um naušsyn žess aš setja fram stefnu og gera įętlanir varšandi fiskveišarnar og aflamagniš. Śtfęrsla landhelginnar og verndun mišanna fyrir „rįnyrkju“ erlendra fiskiskipa ķ kringum mišja sķšustu öld var sannarlega skref ķ žį įtt.

Įriš 1948 voru samžykkt lög į Alžingi um „vķsindalega verndun fiskimiša landgrunnsins“ (sjį hér). Į grundvelli žeirra laga var landhelgin fęrš śt ķ skrefum į įrunum 1950 til 1975 (sjį hér). Sjįvarśtvegsrįšherra žessa tķma voru aš vonum mjög ķ svišsljósinu og žar af leišandi vęntanlega eftirminnilegri en ašrir sem voru rįšherrar į sama tķma.

Žeir voru sjįvarśtvegsrįšherrar žegar landhelgin var fęrš śt

Žaš kvešur ekki viš svo ólķkan tón ķ ręšu Ólafs Thors, sem hann flutti įriš 1952 ķ tilefni aš žvķ aš landhelgin var fęrš śt ķ 4 mķlur, og ręšu Lśšvķks Jósepssonar sex įrum sķšar žegar landhelgin var fęrš śt ķ 12 mķlur. Ķ ręšu Ólafs Thors segir: „Ašgeršir ķslenskra stjórnvalda ķ žessu mįli eru sjįlfsvörn smįžjóšar, sem į lķf sitt og frelsi aš verja.“ Ķ ręšu Lśšvķks Jósepssonar frį įrinu 1958 segir: „[...] ekkert getur hindraš okkur ķ žvķ aš setja reglur, sem tryggja lķfsöryggi žjóšarinnar ķ heild.“ (Ķslenskur söguatlas, 3. bd: 168)

Įri eftir sķšustu śtfęrsluna var žeim įfanga fagnaš aš Ķslendingar vęru „loks lausir viš erlend fiskiskip af mišunum“ (Ķslenskur söguatlas, 3. bd: 168). Į fullveldisdaginn žaš sama įr sendi žing ASĶ frį sér įlyktun žar sem žetta kemur m.a. fram:

Fundur 33. žings ASĶ haldinn 1. desember 1976 fagnar unnum sigrum ķ žessu mesta hagsmunamįli žjóšarinnar og hvetur til ašgęslu um stjórnun fiskveiša og nżtingu helstu fiskistofna.

Žrįtt fyrir aš yfirlżst markmiš śtfęrslu landhelginnar vęri aš vernda fiskimišin og tryggja sjįlfstęši landsins žį hefur į sķšustu įrum oršiš aš takmarka veišar ķslenskra skipa verulega og żmislegt bendir til žess aš Ķslendingar hafi nżtt sķnar aušlindir meira af kappi en forsjį. (Ķslenskur söguatlas, 3. bd: 168)

Įriš 1978 kynnti sjįvarśtvegsrįšherra, Matthķas Bjarnason, nżja hugmynd til stjórnar fiskveišum sem voru leidd ķ lög žaš sama įr. Ašferšin hefur jafnan veriš kölluš skrapdagakerfiš sem ķ meginatrišum fól žaš ķ sér aš vissa daga įrsins įtti uppistaša aflans aš vera annaš en žorskur.

Gert aš aflanum

Žegar kom fram į įriš 1983 žótti ljóst af skżrslum Hafrannsóknarstofnunar aš markmiš skrapdagakerfisins voru langt frį žvķ aš nįst. Skżrslan žótti reyndar svo „svört“ aš sjįvarśtvegsrįšherra, Halldór Įsgrķmsson, keyrši nżja fiskveišistjórnarhugmynd ķ gegnum žingiš sem gerši rįš fyrir aš ķ staš žess aš freista žess aš takmarka veišarnar meš ašferšum skrapdagakerfisins žį vęri veišiheimildirnar bundnar skipunum.

Fyrsta kvótafrumvarpiš varš aš lögum į 12 dögum 

Frumvarpiš um skiptingu heildarafla eftir skipum var lagt fram į Alžingi 9. desember 1983 og varš aš lögum tólf dögum sķšar (sjį feril mįlsins hér). Frumvarpiš vakti töluverša umręšu žar sem m.a. kom fram hörš gagnrżni į tķmapressuna sem mįliš var sett ķ, kvótafyrirkomulagiš sjįlft įsamt žeirri valdatilfęrslu sem ķ frumvarpinu fólst.

Gušmundur Einarsson var einn žeirra žingmanna stjórnarandstöšunnar sem settu śt į tķmann sem var ętlašur til umręšu frumvarpsins meš eftirfarandi rökum:

Žaš [frumvarpiš] mun hafa įhrif į landshluta, sveitarfélög, fyrirtęki og einstaklinga. Žessi įhrif verša į atvinnumįl, félagsmįl, fjölskyldumįl, byggšastefnu, peningamįl ķ rekstri fyrirtękja, bankastarfsemi og yfirleitt flest žaš sem mįli skiptir. Ég nefni žetta einungis til žess aš sżna ķ örfįum oršum umfang mįls sem Alžingi mun nś taka 2-3 eftirmišdagsstundir til aš ręša. Žetta er hugsanlega eitthvert afdrifarķkasta mįl sem hefur komiš inn į borš hér jafnvel svo aš įrum skiptir. (sjį hér)

Kjartan Jóhannsson, sem var sjįvarśtvegsrįšherra į fyrstu tveimur įrum skrapdagakerfisins, var einn žeirra sem gagnrżndi frumvarpiš en Alžżšublašiš hefur žetta eftir honum fimm dögum eftir aš Halldór Įsgrķmsson lagši kvótafrumvarpiš, svokallaša, fram ķ žinginu:

„Ég tel žaš mjög óešlilegt aš Alžingi framselji svona mikiš vald įn žess aš til stefnumörkunar hafi komiš um žaš hvernig slķk heimild veršur notuš, annašhvort ķ lagatextanum sjįlfum eša žį ķ sérstakri žingsįlyktunartillögu. [...] Mešan engin stefnumörkun er fyrir hendi er hętta į žvķ aš rįšherra nżti sér slķka heimild aš eigin gešžótta, jafnvel žvert gegn meirihlutaviljanum.“ (sjį hér)

Gušmundur Einarsson velti lķka fyrir sér žvķ valdi sem frumvarpiš fęrši rįšherra sjįvarśtvegsmįla og varpaši fram eftirfarandi hugleišingum ķ sambandi viš žaš vald sem frumvarpiš gerši rįš fyrir aš yrši į hans hendi:

Žaš er kannski vert aš minnast ķ žessu sambandi aš į undanförnu įri eša tveimur hefur veriš verulega mikiš um tilfęrslu skipa, um skipasölur į landinu. Og sķšan spyr mašur: Hver gefur og hver tekur žessi veršmęti? Žaš er rįšh[herra]. Og žį kemur grundvallarspurningin: Hefur hann žį umrįšarétt yfir žeim aušlindum, yfir žeim peningum, yfir žeim millj[ónum] sem veriš er aš dreifa meš žessu lagi? (sjį hér)

Ungur sjómašur

Viku eftir aš Halldór Įsgrķmsson, sjįvarśtvegsrįšherra, męlti fyrir kvótafrumvarpinu (mįl nr. 82/1983) į Alžingi męlti Gušmundur Einarsson fyrir įliti minnihluta nešri deildar. Žar segir hann m.a. žetta um kvótann:

Ég tel aš hann muni skapa jafnmörg vandamįl og hann leysir. Viš erum aš tala um ašgerš sem getur gert menn rķka eša örsnauša meš einu pennastriki. Viš erum aš tala um ašgerš sem getur annašhvort fęrt einstaklingum og fyrirtękjum milljónir eša svipt einstaklinga og fyrirtęki milljónum į einni nóttu.

Ég tel aš žaš sé óhugsandi aš Alžingi geti eša megi framselja umrįšarétt žjóšarinnar yfir žessum aušlindum skilyršislaust. Ég tel aš žaš hafi raunar ekki til žess neitt umboš. Viš erum aš tala um ašgerš sem žarf aš stefna aš mjög mörgum markmišum. Žaš žarf aš vernda fiskstofna, žaš žarf aš vernda byggšarlög, žaš žarf aš vernda atvinnu og žaš žarf aš vernda fjölskyldur. Žaš žarf aš bśa svo um hnśtana aš žetta séu ekki bara kaldir fjötrar og framlenging į žvķ hallęrisįstandi sem hefur rķkt undanfarin žrjś įr. Žaš žarf aš bśa svo um hnśtana aš žaš sem veršur gert verši ķ raun og veru til uppbyggingar.

Um seinna atrišiš, žar į ég viš reglur um mešhöndlun og framsal kvóta, vil ég segja žaš aš žaš eina sem hefur komiš fram ķ vištölum sj[įvar]śtv[egs]n[efndar] viš hęstv[virtan] sjśtvr[įš]h[erra] ķ žessu efni er aš hann muni ekki leyfa beina sölu kvóta. [...] Žarna tel ég aš Alžingi eigi aftur aš marka grundvallarreglur. Žarna erum viš aš tala um mešferš og śthlutun į svo stórkostlegum aušęfum aš žaš hlżtur aš žurfa aš setja žar stefnumarkandi reglur um. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar))

Fiskvinnslufólk ķ kringum 1970

Eins og öllum er vęntanlega kunnugt žį var kvótafrumvarpiš samžykkt og er vert aš hafa žaš ķ huga aš žessi stórkostlega rįšstöfun žeirra aušlinda sem fram aš žessu hafši veriš einhugur um aš lķta į sem „sameign žjóšarinnar“ (sjį hér) varš aš lögum į innan viš hįlfum mįnuši eftir aš žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra, Halldór Įsgrķmsson, męlti fyrir frumvarpinu. Žremur mįnušum sķšar héldu ašilar sjįvarśtvegsins stóran fund ķ Sigtśni. Samkvęmt įlyktun sem send var af fundinum mį draga žį įlyktun aš hörmulegar afleišingar žess fyrir einstakar byggšir hafi mįtt vera ljósar frį upphafi:

Almennur fundur sjómanna, śtgeršarmanna og fiskverkenda haldinn ķ Sigtśni sunnudaginn 18. mars 1984 telur aš sś leiš sem valin var til stjórnunar fiskveiša ķ byrjun įrsins, skipting afla į veišiskip, meš öllu óhęfa žar sem hśn leišir m.a. til óréttlįtrar skeršingar į žeirri athöfn fiskimannsins, sem leitt hefur sjįvarśtveginn til aš vera meginstoš žjóšarbśskaparins. Einnig skal bent į hvern veg žessi stjórnun leikur atvinnuöryggi fólks einstakra byggšarlaga. (sjį hér)

Halldór Įsgrķmsson var į fundinum ķ Sigtśni en įtti ekki annaš svar viš žeirri gagnrżni sem žar kom fram į frumvarpiš en žaš „aš žetta kerfi [kvótakerfiš] vęri sett til eins įrs og viš žaš yršu menn aš una, héšan af yrši žvķ ekki breytt, fyrr en į nęsta įri“ (sjį hér).

Sex įrum sķšar var settur kvóti į allar veišar 

Halldór Įsgrķmsson var sjįvarśtvegsrįšherra frį įrunum 1983 til 1991 eša ķ įtta įr. Į undan honum hafši enginn veriš svo langan tķma yfir rįšuneyti sjįvarśtvegsmįla. En Žorsteinn Pįlsson, sem tók viš rįšuneytinu į eftir Halldóri sat žar jafnlengi og hann eša frį į įrunum 1991 til 1999. Žegar Halldór tók viš sjįvarśtvegsrįšuneytinu tók hann viš af Steingrķmi Hermannssyni sem lagši honum kvótafrumvarpiš ķ veganesti (sjį hér).

Frumvarpiš lagši Halldór fram ķ žinginu sama įr og hann tók viš embęttinu eša žann 9. desember 1983. Įtta dögum sķšar var žaš žaš samžykkt meš afgerandi meiri hluta śr nešri deild žingsins (23:9 (sjį hér)). Tólf dögum eftir aš Halldór lagši frumvarpiš fram ķ žinginu var žaš sķšan samžykkt ķ efri deild meš 11 atkvęšum en 7 voru į móti (sjį hér). Sex įrum eftir aš kvótafrumvarpiš varš aš lögum lagši Halldór fram nżtt frumvarp til laga um stjórn fiskveiša sem byggši ķ meginatrišum į žvķ kvótakerfi sem hafši veriš innleitt meš lögunum sem hann fékk ķ arf frį Steingrķmi Hermannssyni.

Gert aš aflanum

Ķ umręšum inni į žingi um seinna kvótafrumvarp Halldórs Įsgrķmssonar kom fram hörš gangrżni į žaš aš nżja frumvarpiš gengi žvert gegn fyrri yfirlżsingum um aš tekiš yrši tillit til reynslunnar af žvķ fiskveišistjórnunarkerfi sem var innleitt meš eldri kvótafrumvarpinu įriš 1984. Karvel Pįlmason var einn žeirra en ķ ręšu sinni gagnrżndi hann žaš mišstżringarvald ķ sjįvarśtvegi sem frumvarpiš gerši rįš fyrir aš fęra einum manni; ž.e. sjįvarśtvegsrįšherra, įsamt žvķ aš vķsa til gagna sem sżndu hörmulegar afleišingar fyrir žau byggšalög žar sem ķbśarnir byggšu afkomu sķna fyrst og fremst į sjįvarśtvegi:

Žegar žetta kerfi var sett į voru menn aš tala um žaš til reynslu og hverju žaš mundi skila til žjóšfélagsins ķ mikilvęgasta śtflutningi žessa lands. Žaš įtti aš draga śr fiskiskipaflotanum. Žaš įtti aš minnka sóknina og žaš voru kannski tvö af einkennum žessa kerfis sem žeir sem tala fyrir žvķ og hafa talaš fyrir žvķ tóku fram aš mundu verša. En hverjar eru nś stašreyndir žessa? Hér vęri aušvitaš įstęša til, og til žess hefur mašur gögn, aš halda 8-10 tķma ręšu varšandi sögu žessa mįls og hvaša įhrif žaš hefur haft į hin żmsu landsvęši ķ kringum landiš, fyrst og fremst žau landsvęši sem byggja nśmer eitt, tvö og žrjś į sjįvarśtvegi, og ég hygg aš menn ęttu aš lķta til įrsins 1989.

Žaš eru aš vķsu mörg dęmi į žvķ įri hvernig kvótinn, ķ žvķ formi sem hann hefur veriš framkvęmdur, hefur fariš meš żmis sjįvarśtvegssvęši. Ég nefni t.d. Patreksfjörš. Hvaš geršist žar? Ég vil ekki trśa žvķ aš žeir stjórnmįlamenn sem gefa sig śt fyrir žaš aš hugsa um hag almennings ķ landinu, žar meš vęntanlega fiskvinnslufólks, sjómanna į žeim svęšum žar sem žaš į viš, ķhugi ekki žessi dęmi sem hafa brunniš į žessu fólki svo vikum og mįnušum skiptir.

Ég hefši kannski įtt aš taka žaš strax fram ķ upphafi aš ég er algjörlega andvķgur žvķ fr[um]v[arpi] sem hér liggur fyrir [...]

Žetta er eitt stęrsta mįliš sem menn ręša nś um. Ég er žeirrar skošunar aš kvótinn eins og hann hefur veriš framkvęmdur [...] ég er ekki aš tala gegn žvķ aš menn žurfi aš hafa stjórn į fiskveišum, alls ekki, en aš afhenda slķkt mišstżringarvald einum ašila, [...] sem gert hefur veriš og į aš gera įfram, meš fr[um]v[arpi] sem hér er gert rįš fyrir, ķ auknum męli, žaš er aušvitaš śt [ķ] hött og tekur engu tali aš Alžingi afsali sér žvķ valdi sem žaš į aš hafa, ég tala nś ekki um ķ grundvallaratvinnugrein žessa lands. (sjį hér)

Komiš meš aflann heim

Halldór Įsgrķmsson męlti fyrir frumvarpinu į Alžingi 15. febrśar 1990. Žremur vikum sķšar var žaš til umręšu ķ nešri deild žingsins žar sem Karvel Pįlmason lżsti yfir žeim žungu įhyggjum sem hann hafši ķ sambandi viš žau įhrif sem sambęrilegt fiskveišistjórnunarkerfi hafši žegar haft į atvinnulķf sjįvarplįssanna į landsbyggšinni. Žremur mįnušum sķšar var žaš afgreitt śr śr nefnd. Ķ sķšustu umręšunni įšur en frumvarpiš var lagt til atkvęšagreišslu  dregur Geir Gunnarsson mörg kunnugleg atriši fram ķ ręšu sinni žar sem hann bendir į žį įgalla sem höfšu žegar komiš fram į kvótakerfinu į žeim sex įrum sem žaš hafši veriš til reynslu.

Hömlulausar heimildir til sölu veišileyfa sem fylgja skipum viš eigendaskipti og óheftar tilfęrslur veišiheimilda milli tegunda og stęršarflokka skipa viš sölu felur ķ sér aš ķ žvķ veišileyfakerfi žar sem veišiheimildir eru bundnar viš fiskiskipin og flytjast meš žeim viš eigendaskipti er ķ rauninni innibyggš sś tilhneiging aš aflaheimildirnar safnast į ę fęrri hendur og geta, fręšilega séš a.m.k., endaš į einni hendi, hendi žess sem fjįrhagslega er sterkastur. Gildir žį einu hvašan žaš fjįrmagn er komiš.

[...]

Žaš fr[um]v[arp] sem lagt var fram ķ vetur til nżrra laga um stjórnun fiskveiša fól ekki ķ sér neinar žęr breytingar sem verulegu mįli skiptu ķ žį veru aš rįša bót į žeim megingöllum kerfisins sem meš ę ógnvęnlegri hętti gįtu stofnaš lķfsafkomu fólks ķ sjįvarplįssunum ķ voša ef fiskiskip og veišiheimildir voru seld frį stašnum. Žessi vandi sjįvarplįssanna hefur veriš sķfellt augljósari og ķ ę rķkari męli brunniš į h[ęst]v[irtum] alž[ingis]m[önnum], hvar ķ flokki sem žeir hafa stašiš. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar))

Žaš er svo sannarlega af mjög mörgu aš taka žegar kemur aš umręšum inni į Alžingi um kvótafrumvörpin frį 1983 og 1990. Kvótinn hefur lķka veriš mjög til umręšu sķšan; bęši inni į žingi og vķšar. Ķ fiskveišistjórnunarlögunum frį 1990 er gert rįš fyrir möguleikanum į aš rukka svokallašan aušlindaskatt eša veišigjöld. Umręšur um žetta atriši hafa ekki sķšur veriš įberandi sķšustu misseri og komust ķ hįmęli žegar Steingrķmur J. Sigfśsson lagši fram frumvarp um innheimtu slķkra gjalda voriš 2012.

Ung fiskverkunarkona

Ķ žvķ samhengi er ekki śr vegi aš minna į žaš aš Steingrķmur J. kom nżr inn į žing voriš 1983 og hefur žvķ tekiš žįtt ķ umręšunni um kvótann frį upphafi. Hann tjįši sig lķka um bęši frumvörpin ķ žinginu en ķ žvķ sambandi er e.t.v. rétt aš minnast žess aš įriš 1990 var hann landbśnašar- og samgöngurįšherra ķ žrišju rķkisstjórninni sem Steingrķmur Hermannsson leiddi. Žess mį svo geta aš Jóhanna Siguršardóttir var félagsmįlarįšherra ķ žeirri sömu rķkisstjórn (sjį hér). Bęši greiddu kvótafrumvarpi Halldórs Įsgrķmssonar atkvęši sitt samkvęmt žvķ sem hefur komiš fram ķ mįli žingmanna sķšar (sjį hér og hér)

Hér veršur ekki fariš nįnar śt ķ žįtt eša afstöšu sjįvarśtvegsrįšherra sķšustu rķkisstjórnar į žeim tķma sem kvótinn var innleiddur heldur veršur žaš lįtiš bķša žess hluta žar sem borin veršur saman menntun, žekking og reynsla Steingrķms J. Sigfśssonar og Siguršar Inga Kristinssonar, sem er nśverandi landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšherra, af undirstöšuatvinnuvegunum tveimur. Įšur en botninn veršur sleginn ķ žessa umfjöllun um žį, sem hafa veriš skipašir rįšherrar yfir sjįvarśtvegsmįlunum og įkvaršanir žeirra, er žó vel viš hęfi aš lķta yfir afskipti stjórnvalda af kjaramįlum žeirra sem starfa ķ žeirri atvinnugrein sem hefur aflaš žjóšarbśinu langmestra tekna rśmlega 100 sķšustu įrin.

Stjórnvöld til varnar śtgeršinni

Ķ öšrum hluta žessarar umfjöllunar um sjįvarśtvegsmįl var fariš yfir helstu įkvaršanir sem voru teknar varšandi sjįvarśtveginn fram til įrsins 1938. Žar bar frekast į björgunarašgeršum sem snerust ekkert sķšur um aš koma ķ veg fyrir aš offjįrfestingar tveggja sjįvarśtvegsfyrirtękja settu bankastarfsemina ķ landinu ķ žrot. Samkvęmt žvķ sem var haldiš į lofti ķ mįlgögnum Alžżšuflokks og Kommśnistaflokksins var skuldunum sem eigendur Alliance og sķšar Kveldślfs höfšu stofnaš til velt yfir į heršar almennings.

Stjórnvöld höfšu lķka afskipti af kjaramįlum og žį einkum sjómanna. Žar bar hęst Vökulögin sem voru sett įriš 1921, ķ embęttistķš Péturs Jónssonar sem atvinnumįlarįšherra, og lög um vinnudeilur og stéttarfélög sem voru sett ķ stjórnartķš žeirrar stjórnar sem kallaši sig Stjórn hinna vinnandi stétta, eša įriš 1938. Skv. yfirliti sem birtist ķ Ęgi ķ janśar įriš 1995 var hśn fyrst rķkisstjórna til aš setja lög į verkfall sjómanna . Žar kemur lķka fram aš sjómenn fóru 18 sinnum ķ verkföll į įrunum 1916 til 1995. Fjórtįn sinnum nįšust samningar en fjórum sinnum bundu stjórnvöld endi į kjarabarįttu sjómanna meš lagasetningu.

1938 hófst verkfall sjómanna ķ byrjun janśar og lauk meš lagasetningu um mišjan mars. Hermann Jónasson (Framsóknarflokki) var žį forsętisrįšherra en Haraldur Gušmundsson (Alžżšuflokki) atvinnumįlarįšherra (sjį hér). Hann sagši af sér embęttinu ķ kjölfar žess aš geršadómsfrumvarp Hermanns Jónssonar į verkfall sjómanna var samžykkt į Alžingi.

Ein meginrök Hermanns Jónassonar fyrir žvķ aš endir yrši bundinn į verkfalliš meš lagasetningu voru žau aš ķ reynd hefšu „allir flokkar višurkennt aš samningsrétturinn og samningsfrelsiš yrši aš vķkja ķ žessu mįli fyrir žeirri naušsyn žjóšfélagsins aš togararnir yršu starfręktir.“ (sjį hér)

Svartur sjór af sķld

1969 hófst verkfall sjómanna ķ įrsbyrjun sem stóš ķ rśman mįnuš. Samningavišręšur bįru engan įrangur. 17. febrśar setti žįverandi rķkisstjórn lög sem bundu enda į verkfalliš. Bjarni Benediktsson (Sjįlfstęšisflokki) var žį forsętisrįšherra en Eggert G. Žorsteinsson (Alžżšuflokki) sjįvarśtvegsrįšherra (sjį hér).

Tveimur įrum sķšar var skolliš į enn eitt verkfalliš en žį setti Geir Gunnarson (Alžżšubandalagi) verkfalliš įriš 1969, 1970 og žess sem žį var yfirstandandi ķ žaš samhengi aš stjórnvöld hefšu skert kjör sjómanna til aš bjarga śtgeršinni. Žetta gerši hann ķ ręšu sem hann flutti į Alžingi 22. febrśar įriš 1971. Žar sagši hann m.a: „Kjarasamningar nįst ekki meš ešlilegum hętti į mešan sjómenn eru undir oki žessara laga [vķsar ķ lög nr. 79/1968]. Žótt lagaįkvęšunum, sem hér er um rętt, sé ętlaš aš verša śtgeršinni til styrktar, žį er žaš mikil skammsżni aš ętla, aš kjaraskeršingarlög gegn sjómönnum verši śtgeršinni til framdrįttar, žegar til lengdar lętur.“ (sjį hér)

1979 stóš farmannaverkfall frį 25. aprķl fram til 19. jśnķ žegar bundinn var endir į žaš meš setningu brįšabirgšalaga. Žį var Ólafur Jóhannesson (Framsóknarflokki) forsętisrįšherra og Kjartan Jóhannsson (Alžżšuflokki) sjįvarśtvegsrįšherra (sjį hér). Samkvęmt fréttum frį žessum tķma var innihald laganna žaš aš vķsa „kjaradeilu farmanna [...] til kjaradóms, sem įkveša į laun, kjör og launakerfi įhafna į farskipum.“ (sjį hér)

1994 fóru sjómenn ķ allsherjarverkfall 1. janśar sem lauk meš brįšabirgšalögum rķkisstjórnarinnar 14. sama mįnašar. Į žessum tķma var Davķš Oddsson (Sjįlfstęšisflokki) forsętisrįšherra og Žorsteinn Pįlsson (Sjįlfstęšisflokki) sjįvarśtvegsrįšherra (sjį hér).

Ķ ręšu Steingrķms J. Sigfśssonar (Alžżšubandalagi) frį 25. janśar 1994 segir hann „žaš žó alveg ljóst [...] aš žaš voru įhrif laganna um stjórn fiskveiša į kjör sjómanna sem voru erfišasti žröskuldurinn ķ deilunni.“ og bętti viš: „Ég tel aš allur ašdragandi mįlsins og mįlsašstęšurnar bendi til žess aš einhver öfl sem hér höfšu mikil įhrif hefšu ętlaš sér aš lįta žetta enda nįkvęmlega svona og brjóta andstöšu sjómanna viš žetta į bak aftur meš lögum ef į žyrfti aš halda til žess aš geta sķšan haldiš įfram aš reka kerfiš óbreytt.“ (sjį hér)

Sķšar ķ ręšu Steingrķms J. fer ekkert į milli mįla aš meš framangreindum oršum vķsar hann til Landssambands ķslenskra śtvegsmanna sem samkvęmt hans meiningu stólušu į aš stjórn Davķšs Oddssonar gengi žeirra erinda gegn kjarakröfum sjómanna. Žaš er ómögulegt aš įętla nįkvęmlega hvaš bżr aš baki žessari stašhęfingu Steingrķms J. en hitt er vķst aš aldrei hefur veriš gripiš jafnoft inn ķ kjaradeilur nokkurrar starfsstéttar meš lagasetningum eins og sjómanna į žeim įratug sem var framundan; ž.e. tķunda įratug sķšustu aldar. 

Ķslenskir togarasjómenn

Sķšasta įratug tuttugustu aldarinnar geršu sjómenn ķtrekašar tilraunir til aš nį fram leišréttingum į kjörum sķnum gagnvart śtgeršinni en rķkisstjórnin, undir forsęti Davķšs Oddssonar og meš Žorstein Pįlsson ķ sjįvarśtvegsrįšuneytinu, gripu jafnharšan inn ķ meš lagasetningum sem bundu enda į bošuš verkföll žeirra (sjį hér).

Sjómenn mįlašir śt ķ horn 

Afskiptum stjórnvalda af kjaradeilum og/eša kjörum starfsmanna ķ sjįvarśtveginum lauk ekki meš žvķ aš sķšasta öld leiš undir lok. Upphaf žessara aldar markašist af einu stęrsta inngripi ķ innlendar kjaradeilur sem sögur fara af žegar enn ein lögin voru sett į verkföll sjómanna. Stór orsakavaldur haršandi deilna milli śtgeršarinnar og sjómanna er sś tilhneiging śtvegsmanna aš standa straum af nżjum kostnašarlišum śtgeršarinnar meš skeršingu į kjörum žeirra sem vinna aš fiskveišum. Kostnašarliširnir sem hér er vķsaš til eru annars vegar žeir sem komu til meš kvótakerfinu, sem var fest ķ sessi ķ upphafi tķunda įratugarins, en hins vegar veišigjöldunum sem voru lögbundinn ķ stjórnartķš sķšustu rķkisstjórnar (sjį hér).

2001 fóru helstu samtök sjómanna ķ verkfall 16. mars en frestušu ašgeršum til 1. aprķl. Śtvegsmenn settu lögbann į verkfalliš. 16. maķ setti Alžingi lög į verkföll og verkbönn og var geršardómi fališ aš įkvarša kjör sjómanna. Vinnustöšvunin stóš alls ķ sjö vikur. Įriš 2001 var Davķš Oddsson enn žį forsętisrįšherra en Įrni M. Mathiesen (Sjįlfstęšisflokki) var sjįvarśtvegsrįšherra (sjį hér).

Lagasetningin var rökstudd meš žvķ aš vinnustöšvunin hefši valdiš miklum skaša fyrir atvinnulķf landsmanna, nżtingu aušlinda sjįvar og śtflutningshagsmuni. Alvarlegustu įhrifin voru fyrir einstaklinga sem störfušu viš fiskvinnslu og fyrirtęki og sveitarfélög sem byggšu atvinnu sķna į sjįvarśtvegi en hefši einnig įhrif langt śt fyrir žį hagsmuni sem samningsašilar fjöllušu um. Skżr merki voru sögš um neikvęš įhrif vinnustöšvunarinnar į efnahagslķf landsins og ef ekki yrši gripiš inn ķ mįliš myndi hśn valda óbętanlegu tjóni fyrir žjóšarbśiš ķ heild. (sjį hér)

Voriš 2012 voru mörg tilefnin fyrir žeirri spennu sem var ķ ķ kjaravišręšum sjómanna og śtgeršarmanna. Meginįstęšurnar įttu žó rętur ķ ašgeršum žįverandi rķkisstjórnar sem komu nišur į kjörum sjómanna. Hér er vķsaš til afnįms sjómannaafslįttarins og veišigjöldin sem śtgeršin hugšist męta meš lękkun launa til sjómanna ķ skjóli hlutleysis Alžingis gagnvart slķkum ašgeršum  (sjį hér).

Vincent Van Gogh

Afnįm sjómannaafslįttarins kom fram ķ frumvarpi sem Steingrķmur J. Sigfśsson lagši fram undir lok nóvember haustiš 2009 (sjį hér) eša į mešan hann gegndi embętti fjįrmįlarįšherra ķ sķšustu rķkisstjórn. Ķ umsögn meš frumvarpinu segir:

„Tilgangurinn meš lagabreytingunum er aš auka tekjur rķkissjóšs ķ samręmi viš markmiš įętlunar um aš jöfnuši verši nįš ķ rķkisfjįrmįlum į nęstu fjórum įrum. Ķ žessu frumvarpi er veriš aš leggja til hluta af žeim breytingum į lögum um tekjuöflun rķkissjóšs sem ętlunin er aš flytja žannig aš ofangreind įform nįi fram aš ganga į nęsta įri.“ (sjį hér)

Žegar kemur aš žeim rökum sem var ętlaš aš réttlęta afnįm sjómannaafslįttarins segir m.a. žetta ķ frumvarpinu:

Rök fyrir sjómannaafslętti į sķnum tķma voru m.a. langar fjarvistir frį heimili, slęmar vinnuašstęšur og žörf į sérstökum vinnufatnaši. Öll žessi atriši hafa breyst eša dregiš hefur śr gildi žeirra ķ samanburši viš ašra launžega. Stór hluti žeirra sem nś fį afslįttinn stunda vinnu fjarri heimili sķnu en hiš sama gildir um fjölda starfsstétta įn žess aš žaš sé bętt meš skattfé. Vinnuašstęšur hafa gjörbreyst frį žvķ sem įšur tķškašist [...] auk žess sem hlķfšarfatnašur er lagšur til af vinnuveitanda.

Sjómannaafslįttur hefur į stundum tengst kjaramįlum sjómanna og hefur veriš til hans litiš viš įkvöršun į kjörum žeirra. Slķk afskipti rķkisins af kjörum einstakra starfsstétta heyra nś sögunni til og er ešlilegt aš žau rįšist ķ samskiptum launžega og vinnuveitenda. Žį er ešlilegt aš hver atvinnugrein beri launakostnaš af starfseminni žar sem annaš veldur misręmi į kostnaši og óhagkvęmni.
Žį er ekki hęgt aš lķta fram hjį žvķ aš žęr starfsstéttir sem njóta mests af afslęttinum eru mešal žeirra best launušu į sjó og landi. Hluti af žeim störfum sem nś eru unnin į sjó (į frystitogurum o.fl.) voru įšur unnin ķ landi įn žess aš žvķ fylgdi nokkur skattaķvilnun. Sambęrileg störf eru einnig unnin ķ landi og felst žvķ mismunun ķ sjómannaafslęttinum milli fólks eftir vinnustaš. (sjį hér)

Frumvarpiš um tekjuöflun rķkisins varš aš lögum sķšustu dagana fyrir jól įriš 2009. Žar meš var įkvęšiš um afnįm sjómannaafslįttarins ķ skrefum sem žżšir aš meš žessu tekjuįri (tekjuįrinu 2014) fellur hann nišur (sjį hér). Annaš sem olli vaxandi spennu ķ kjaravišręšum sjómanna og ašila śtgeršarinnar voriš 2012 var sś hugmynd śtgeršarinnar aš lękka laun sjómanna til aš męta nżjum kostnašarliš śtgeršarinnar sem var tilkominn af nżsettum lögum um veišigjöld (sjį t.d. hér)

Steingrķmur J. Sigfśsson var nżoršinn sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra žegar hann lagši frumvarpiš fram en žaš varš aš lögum ķ jśnķ 2012 (sjį feril mįlsins hér). Samkvęmt markmišshluta laganna er veišigjaldinu ętlaš „aš męta kostnaši rķkisins viš rannsóknir, stjórn, eftirlit og umsjón meš fiskveišum og fiskvinnslu og til aš tryggja žjóšinni ķ heild hlutdeild ķ žeim arši sem nżting sjįvaraušlinda skapar.“ (sjį hér)

Sjómašur gerir aš nżveiddum afla

Įlyktanir 28. žings Sjómannasambands Ķslands undirstrika hvaš lį aš baki žeirri spennu sem var ķ kjaravišręšum sjómanna og śtgeršarinnar voriš 2012. Af žeim fjórtįn atrišum sem žingiš įlyktaši um eru žessi tvö efst į lista:

28. žing Sjómannasambands Ķslands ķtrekar enn og aftur mótmęli sķn varšandi ašför stjórnvalda aš sjómönnum meš afnįmi sjómannaafslįttarins. Žaš er į įbyrgš stjórnvalda aš kjör sjómanna skeršist ekki žó įkvöršun sé tekin um žaš į hinum pólitķska vettvangi aš kostnašur af sjómannaafslęttinum sé fęršur frį rķki til śtgeršanna. 28. žing Sjómannasambands Ķslands krefst žess aš stjórnvöld dragi skeršinguna nś žegar til baka og noti hluta veišigjaldanna sem innheimt eru af śtgeršinni til aš fjįrmagna kostnašinn.

28. žing Sjómannasambands Ķslands vķsar į bug kröfu LĶŚ um verulega lękkun launa vegna veišigjalda og annars rekstrarkostnašar. Žingiš harmar hótanir um verkbann į sjómenn til aš knżja į um aš žeir taki žįtt ķ sköttum į śtgeršina. Veišigjöldin eru skattur į śtgeršina sem stjórnvöld kjósa aš leggja į hagnaš hennar. (sjį hér)

Heimildir um rįherra og rįšuneyti

Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytiš: Rįšuneyti: Sögulegt yfirlit

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Krękjur į lög sem varša sjįvarśtveginn

Lög um veišigjöld. 2012 nr. 74, 26. jśnķ
Lög um tekjuöflun rķkisins
(afnįm sjómannaafslįttarins). 2009 nr. 129, 23. desember
Lög um stjórn fiskveiša
. 1999 nr. 116, 10. įgśst
Lög um stjórn fiskveiša
. 1990 nr. 38, 15. maķ
Lög um veiši ķ fiskveišilandhelgi Ķslands
. 1976 nr. 81, 31. maķ
Lög um vķsindalega verndun fiskimiša landgrunnsins
. 1948 nr. 44, 5. aprķl

Sjįvarśtvegur: Lög og reglugeršir (yfirlit į vef atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins)

Umręšur į žingi um sjįvarśtveginn 

Rįšstafanir ķ sjįvarśtvegi vegna breytingar gengis ķslensku krónunnar  (br. 79/1968)
Veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands (82/1983)
Stjórn fiskveiša (heildarlög) (38/1990)

Einar Olgeirsson. Ręša flutt į sameinušu žingi. 79. mįl: Millilišagróši. 17. fundur, 75. löggjafaržing. 1955-1956.  

Heimildir af frétta- og netmišlum

Helgi Bjarnason. Fréttaskżring: Verkföll ķtrekaš stöšvuš meš lögum. mbl.is. 24. maķ 2012
Leggjast gegn lękkun launa sjómanna
. mbl.is 9. nóvember 2012
Įlyktanir 28. žings Sjómannafélags Ķslands 29. - 30. nóvember 2012

Ekki rétt aš hóta lögum į verkbann. mbl.is. 5. nóvember 2012
Fimm karlmenn vinna aš lausn kvótamįla. dv.is. 6. jśnķ 2012

Žórólfur Matthķasson. Yfirfjįrbindingarhętta ķ eignakvótakerfi. 2010.
Sjómannaafslįttur lękkar um įramót
. mbl.is. 28. desember 2010
Óttast afleišingar minnkandi kvóta
. mbl.12: 17. mars 2010
Žorsteinn Ólafsson. Framfarir ķ ķslensku žjóšlķfi į millistrķšsįrunum. 16. febrśar 2010.

Jón Ólafs. Skuldaskil Thorsaranna. 1. jślķ 2006
Helgi Žorlįksson. Alliance ķ Įnanaustum. mbl.is: 13. maķ 2006

Flotinn til veiša ķ kjölfar lagasetningar Alžingis. mbl.is 17. maķ 2001
Lög į verkföll sjómanna og verkbönn śtgeršarmanna
. Samtök atvinnulķfsins. 17. maķ 2001.
Sjįvarśtvegsrįšherra segir veriš aš verja žjóšarheill
. mbl.is. 17. maķ 2001
ASĶ hafnar inngripum stjórnvalda ķ kjaradeilu sjómanna
. mbl.is. 3. maķ 2001

Mikil samlegšarįhrif viš sameininguna. mbl.is. 3. febrśar 1999 (sjį lķka inn į tķmarit.is)

14 sinnum samiš, 4 sinnum lög. Ęgir. janśar 1995

Įtökin um fisksöluna: Ķslandi fleytt śt śr kreppunni eftir Ólaf Hannibalsson. mbl.is: 29. október 1994

Umręšur um sjįvarśtvegsmįl į Alžingi. mbl.is. 29. aprķl 1993

Stjórnun fiskveiša. Śthlutun veišiheimilda. Meinbugir į lögunum. 1991

Kvótafyrirkomulagi komiš į til reynslu. Morgunblašiš 22. desember, 1983.
Engin stefnumörkun fyrir hendi
. Alžżšublašiš 14. desember 1983.
Skipting aflans leiši ekki til landshluta-togstreitu
Tķminn 29. nóvember, 1983

„Geršardómsfrv. var samžykkt ķ fyrrinótt“ .Nżja dagblašiš, 18 mars 1938 

Heimildir sem varša sögu og žróun ķ sjįvarśtveginum

Sjįvarśtvegur.is (tenglasafn fyrir sjįvarśtveginn o.fl.)

Atvinnuvegir Ķslands. 2013. Floti okkar Ķslendinga.
Wikipedia. Žorskastrķšin. Sķšast breytt 21. nóvember 2013.
Wikipedia. Ķslenska kvótakerfiš.  Sķšast breytt 5. maķ 2013.
Wikipedia. Saga Ķslands. Sķšast uppfęrt 5. maķ 2013.
Wikipedia. Sjįvarśtvegur į Ķslandi. Sķšast breytt 19. desember 2012

Heimildir śr lokaritgeršum hįskólastśdenta

Sigurbjörg K. Įsgeirsdóttir. Atvinnusköpun ķ dreifbżli. febrśar 2013
Sigrśn Elķasdóttir. Marshall-įętlunin og tęknivęšing Ķslands. jśnķ 2012  


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband