Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2013

Išnašar- og višskiptarįšuneytiš

Žetta er fimmta fęrslan žar sem menntun og starfsreynsla rįšherranna ķ nśverandi og fyrrverandi rķkisstjórn eru borin saman ķ žeim tilgangi aš draga žaš fram til hvers formenn stjórnmįlaflokkanna horfa viš skipun framkvęmdavaldsins. Markmišiš er eins og įšur hefur komiš fram aš vekja til umhugsunar um žaš hvort nśverandi ašferš viš skipun ęšstu manna rįšuneytanna sé lķkleg til aš skila kjósendum heillavęnlegri nišurstöšu. Hér er einkum įtt viš mešferš sameignarsjóšs allrar žjóšarinnar og stefnu varšandi žį samfélagsžjónustu sem liggur skattskyldunni sem myndar hann til grundvallar.

Nś žegar hafa rįšherrar fjögurra rįšuneyta veriš bornir saman en meš žessari fęrslu er samanburšurinn hįlfnašur. Aš žessu sinni snżst samanburšurinn um  rįšherra išnašar- og višskiptarįšuneytisins. Į sķšasta kjörtķmabili var rįšherraembęttunum fękkaš śr tólf nišur ķ įtta. Žetta var gert ķ nokkrum skrefum žar sem einstaklingum var vķsaš śt og nżir jafnvel teknir inn. Žaš er e.t.v. mešal annars af žessum įstęšum sem heitin į rįšherraembęttunum voru nokkuš į hreyfingu. 

Marie Guire

Ķ upphafi kjörtķmabilsins var Katrķn Jślķusdóttir išnašarrįšherra en Gylfi Magnśsson višskiptarįšherra. Ķ lokin var Steingrķmur J. Sigfśsson komin meš bęši rįšuneytin auk landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšuneytisins. 1. september 2012 var heiti embęttis hans breytt ķ atvinnu- og nżsköpunarrįšherra. Žetta er nżtt embęttisheiti en hins vegar er atvinnumįlarįšherra eitt af žremur elstu rįšherraembęttunum. Hin tvö eru forsętisrįšherra og fjįrmįlarįšherra (sjį hér).

Magnśs GušmundssonĶ sjöunda skipti sem rķkisstjórn var skipuš į Ķslandi var žaš ķ höndum Įsgeirs Įsgeirssonar (sķšar forseta) sem var forsętisrįšherra į įrunum 1932 til 1934. Hann skipaši Magnśs Gušmundsson til aš fara meš išnašarmįl. Magnśs var dómsmįlarįšherra en fór auk žess meš sjįvarśtvegs-, išnašar-, samgöngu- og félagsmįl. Lesendur eru hvattir til aš kynna sér athyglisverša ferilskrį hans į vef Alžingis hér. Mešal mjög margra forvitnilegra žįtta sem žar er getiš vekur žaš sérstaka athygli aš mešal verkefna sem Magnśs hefur veriš skipašur til eftir aš hann var kosinn inn į žing er staša skrifstofustjóra ķ fjįrmįlarįšuneytinu.

Emil JónssonFyrstur til aš gegna stöšu išnašarrįšherra var Emil Jónsson. Žaš var ķ fjórtįndu rķkisstjórninni sem sat į įrunum 1944 til 1947. Ólafur Thors var forsętisrįšherra hennar en Emil samgöngu- og išnašar- og višskiptarįšherra. Žaš er rétt aš taka žaš fram enn og aftur aš heimildum Alžingis, Stjórnarrįšs og ķ žessu tilviki rįšuneytisins ber reyndar ekki saman hvaš embęttisskyldur rįšherra fortķšarinnar varšar en ķ žessari samantekt hef ég mišaš viš žaš sem segir hér. Žaš mį svo geta žess aš  Emil stofnaši išnskóla ķ Hafnarfirši 1926 og var skólastjóri hans til 1944 (sjį hér).

Eysteinn JónssonEysteinn Jónsson var fyrsti višskiptarįšherrann. Hann gegndi žvķ embętti į įrunum 1939 til 1941. Žetta var ķ tķundu rķkisstjórn Ķslands en Hermann Jónasson var forsętisrįšherra hennar. Eysteinn fór eingöngu meš višskiptarįšuneytiš en įratugina į eftir var algengast aš rįšherrarnir sem fóru meš višskipta- og išnašarmįlin fęru meš eitt til žrjś önnur stjórnarmįlefni samhliša. Ķ žvķ sambandi mį t.d. benda į aš Gylfi Ž. GķslasonGylfi Ž. Gķslason sem var višskiptarįšherra frį 1958 til 1971, eša alls ķ 13 įr, fór meš menntamįlin samhliša žvķ.

Sjįlf žykist ég muna svo langt aftur aš einhverjum hafi fundist aš menntamįlin hafi setiš óžarflega mikiš į hakanum fyrir įrvökulum įhugi Gylfa į hvers kyns nżlundu umheimsins ķ višskiptahįttum sem hann vildi taka upp hérlendis. Žaš mį žó vera aš um bernskan misskilning sé aš ręša į žeim skošunum sem lįtnar voru uppi į žeim tķma um įherslur hans ķ embętti.

Įriš 1978 tók Ólafur Jóhannesson upp į žeirri nżbreytni aš skipta išnašar- og višskiptamįlunum į tvo rįšherra. Žį  var Svavar Gestsson skipašur višskiptarįšherra og Hjörleifur Guttormsson išnašarrįšherra (sjį hér). Įratug sķšar leiddi Sjįlfstęšisflokkurinn rķkisstjórnarsamstarfiš og setti mįlflokkana tvo undir einn rįšherra aš fyrirmynd Ólafs Thors (sjį hér). Žessi skipting hélst nęstu 19 įrin eša žar til hrunstjórnin tók viš voriš 2007. Žį fór Össur Skarphéšinsson meš išnašarmįlin eingöngu į mešan Björgvin G. Siguršsson fór meš višskiptarįšuneytiš eins og fręgt er oršiš. Žekktustu višskipta- og išnašarrįšherrarnir eru žó įn efa žrjś žeirra sem stżršu rįšuneyti žessara mįlaflokka į žvķ tķmabili sem af sumum hefur veriš kennt viš góšęri.

Fyrrverandi išnašar- og višskiptarįšherrar

Hér er įtt viš žau Jón Siguršsson (sķšar sešlabankastjóra), Finn Ingólfsson og Valgerši Sverrisdóttur. Jón var kjörinn inn į žing įriš 1987 og var skipašur višskipta- og išnašarrįšherra įriš eftir eša 1988. Hann gegndi žvķ ķ fimm įr įšur en hann fékk lausn undan žvķ į mišju įri 1993. Finnur Ingólfsson kom inn į žing sem žingmašur Framsóknarflokksins įriš 1991. Įriš 1995 var hann skipašur til aš fara meš mįlefni višskipta- og išnašarrįšuneytisins. Hann gegndi embęttinu ķ fjögur įr eša žar til hann fékk sig lausan undan žvķ ķ lok įrs 1999. Valgeršur Sverrisdóttir kom nż inn į žing į sama tķma og Jón Siguršsson. Hśn var skipuš višskipta- og išnašarrįšherra įriš 2003 og fór meš embęttiš ķ žrjś įr.

Žaš sem vekur vęntanlega meiri athygli en annaš ķ ferilskrį Jóns Siguršssonar er aš hann var „ķ framkvęmdastjórn Alžjóšagjaldeyrissjóšsins 1980—1983“ og aš hann var „varafulltrśi Ķslands ķ stjórn Alžjóšagjaldeyrissjóšsins 1974—1987“ eša žar til hann var kosinn inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn. Žaš vekur svo vęntanlega lķka athygli aš ķ framhaldi žess aš hann fékk lausn frį višskipta- og išnašarrįšherraembęttinu var hann fyrst „bankastjóri Sešlabanka Ķslands og formašur bankastjórnar 1993—1994.“ og ķ framhaldinu: „Ašalbankastjóri Norręna fjįrfestingarbankans 1994—2005.“ (sjį hér) Kannski er įstęša til aš vekja athygli į žvķ aš Jón Siguršsson var skipašur dóms- og kirkjumįla- og višskiptarįšherra sama įr og hann var kjörinn inn į žing en Frišrik Sophusson, sķšar forstjóri Landsvirkjunar (sjį hér), fór žį meš išnašarmįlin (sjį hér)

Finnur Ingólfsson  hefur veriš mikiš ķ višskiptafréttum eftir hrun (sjį t.d. hér) en žaš vęri synd aš segja aš einhverjum ljóma stafaši af žeim fréttum. Žvert į móti er śtlit fyrir aš full įstęša vęri til aš skoša višskiptasögu hans gaumgęfilegar m.a. meš tilliti til žess hvort og žį hvernig staša hans sem stjórnmįlamanns hefur haft įhrif į uppgang hans ķ višskiptalķfinu. Žetta er ekki ašeins mikilvęgt til aš hreinsa hann sjįlfan ef sakargiftir almannarómsins eru rangar heldur ekki sķšur til aš bęta ķmynd annarra žingmanna og endurreisa traust almennings į sišferši ķslenskrar pólitķkur.

Valgeršar Sverrisdóttur veršur aš öllum lķkindum helst minnst fyrir žaš aš hśn var višskipta- og išnašarrįšherra žegar fyrsta sprengingin vegna Kįrahnjśkavirkjunar var sprengd og samningurinn viš Alcoa um byggingu įlvers į Reyšarfirši var undirritašur (sjį hér). Dauši Lagarfljóts mun vęntanlega vernda minninguna um hennar störf og rķkisstjórnarinnar sem veitti henni umbošiš nęstu įratugina ef ekki įrhundrušin.

Žaš er óskandi aš žaš žurfi ekki fleiri slys af lķku tagi til aš kjósendur ranki viš sér, og vonandi stjórnsżslan lķka, gagnvart žvķ aš próf śr framhaldsskóla auk tungumįlanįmskeiša (sjį hér) eru ekki lķklegur grunnur til aš valda rįšherraembętti jafnvel žó viljinn standi allur til afburša įrangurs og góšra verka. Hér er rétt aš įrétta aš žaš eru formenn flokkanna sem sitja ķ rķkisstjórn sem skipa ķ embętti hvers rįšuneytis. Allt bendir til žess aš skipunin mišist fyrst og fremst viš pólitķska stöšu óhįš menntun og/eša starfsreynslu sem tengist žeim mįlaflokkum sem viškomandi er ętlaš aš fara fyrir sem ęšsti umbošsašili kjósenda.

John Adams

Eins og upprifjunin hér aš ofan gefur vęntanlega tilefni til aš gera sér ķ hugarlund žį hefur mörgum kjósandanum žótt ęrin įstęša til aš gagnrżna atvinnumįlastefnu stjórnvalda sem žykir alltof upptekin af stórišjuframkvęmdum og skyndigróša. Žó nokkrir vörušu ķtrekaš viš afleišingum žessa fyrir hrun en hagsveifluvagninn var ķ slķkri uppsveiflu aš žeim sem bar aš hlusta sinntu ekki žeirri skyldu aš velta ofsahrašanum fyrir sér eša žvķ hvaš tęki viš žegar toppnum yrši nįš. Žaš var rétt eins og stjórnvöld ķmyndušu sér aš žeir vęru staddir um borš ķ rśssķbana meš öryggisgrindum sem tryggir žaš aš allir sem eru um borš komast upp śr hyldżpi nišursveiflunar aftur meš sama vagninum.

Rśssķbani nżfrjįlshyggjunnar

Undir lok sķšasta kjörtķmabils geršist žįverandi atvinnu- og nżsköpunarrįšherra, Steingrķmur J. Sigfśsson, sporgöngumašur žeirra sem sįtu undir forsętisrįšherrum Sjįlfstęšisflokksins sķšustu tvo įratugina fyrir hrun, meš žvķ aš leggja fram frumvarp til laga um fjįrfestingarsamning og ķvilnanir vegna kķsilvers į Bakka viš PCC SE sem veršur žar meš eigandi kķsilversins:

Ef įętlanir standast gęti framleišslan hafist 2016 og gert er rįš fyrir aš hśn verši aukin upp ķ 66 žśsund tonn sķšar. Félagiš fęr sérstakar skattaķvilnanir vegna nżfjįrfestinga umfram ašrar heimildir ķ lögum. Til dęmis hvaš varšar tekjuskatt, tryggingagjald, stimpilgjöld, fasteignagjöld og fleira. Samtals um 1,5 milljarša į tķu įra tķmabili. Rķkiš greišir einnig nęrri 800 milljónir vegna framkvęmda viš lóšina og žjįlfun nżs starfsfólks.

Žį samžykkti Alžingi einnig frumvarp um žįtttöku rķkisins ķ gerš vegtengingar milli Hśsavķkurhafnar og Bakka fyrir 1.800 milljónir króna. Rķkissjóšur veitir sķšan vķkjandi lįn vegna hafnarframkvęmda fyrir  819 milljónir króna. (sjį hér)

Žó einhverjir létu vonbrigši sķn ķ ljós yfir žessari nżfrjįlshyggju fyrrverandi atvinnu- og nżsköpunarrįšherra žį fór ótrślega lķtiš fyrir umręšu um innihald žessara laga. Lķklega eru žeir žó allnokkrir sem sjį lķkindi žess sem hér er boriš į borš og žess sem haldiš var fram viš samningsundirrituna varšandi įlversbygginguna į Reyšarfirši.

Ķ žessu samhengi žykir rétt aš geta žess aš Atli Gķslason hélt reyndar mjög eftirminnilega ręšu ķ tilefni žess aš kķsilversfrumvarp Steingrķms J. Sigfśssonar var til atkvęšagreišslu į Alžingi. Tveimur myndböndum meš ręšu hans var deilt į You Tube žar sem hśn hefur fengiš eitthvert įhorf. Myndbandiš hér aš nešan og annaš sem Lįra Hanna Einarsdóttir klippti og deildi hafa alls fengiš yfir 4.000 heimsóknir:

Frumvarp fyrrverandi atvinnu- og nżsköpunarrįšherra um fjįrfjįrfestingarsamning og ķvilnanir vegna kķsilvers į Bakka viš PCC SE var sķšasta mįiš sem var tekiš fyrir į lokadegi žinghalds fyrrverandi rķkisstjórnar. Ragnheišur Elķn studdi žaš aš frumvarpiš yrši aš lögum eins og ašrir Sjįlfstęšismenn sem voru višstaddir aš Pétri H. Blöndal og varažingmanninum Sigrķši Į. Andersen undanskildum (sjį hér)

Į jśnķžingi nżkjörinnar rķkisstjórnar lét Ragnheišur Elķn hafa žaš eftir sér aš hśn geti hugsaš sér aš fara eftir žvķ fordęmi sem Steingrķmur gaf „meš ķvilnandi samningum gagnvart framkvęmdum viš kķsilver į Bakka“ (sjį hér). Žetta kom fram ķ svari hennar viš fyrirspurn Steingrķms J. Sigfśssonar um žaš „hvort ekki vęri kominn tķmi til aš horfast ķ augu viš aš ómögulegt vęri aš nį samningum um raforkusölu til įlvers ķ Helguvķk.“

Išnašar- og višskiptarįšherra

Išnašar- og višskiptarįšherrar

Steingrķmur, sem er fęddur įriš 1955, į sér afar sérstęša sögu sem rįšherra į sķšasta kjörtķmabili. Fyrsta rįšherraembęttiš sem hann tók ķ rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna var staša fjįrmįlarįšherra sem hann gegndi ķ rśmlega tvö og hįlft įr eša til 31. desember 2011. Žį upphófst einn sérstęšasti rįšherrakapall sem sést hefur hérlendis. Į įrlegum rķkisrįšsfundi į Bessastöšum žennan gamlįrsdag fyrir tępum tveimur įrum var Įrna Pįli Įrnasyni, žįverandi efnahags- og višskiptarįšherra, og Jóni Bjarnasyni, žįverandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, vikiš śr rįšherrastóli en Steingrķmur tók viš stöšum beggja.

Hįlfu įri sķšar bętti Steingrķmur viš sig afleysingu fyrir Katrķnu Jślķusdóttur, žįverandi išnašarrįšherra, į mešan hśn var ķ fęšingarorlofi. 1. október 2012 tók hann svo išnašarrįšuneytiš formlega yfir. Viš žetta tękifęri voru framantalin embętti gerš aš einu og hįlfu. Katrķn Jślķusdóttir, sem hafši tekiš viš fjįrmįlarįšuneytinu žegar hśn sneri aftur śr fęšingarorlofinu, tók  efnahagsmįlin en  Steingrķmur sat įfram yfir hinum sem voru sett undir eitt rįšuneyti. Viš žetta tilefni var embęttisheitinu breytt ķ atvinnu- og nżsköpunarrįšherra (sjį hér).

Meš žvķ aš Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur tóku viš stjórnartaumunum nś ķ vor varš sś breyting gerš aš išnašar- og višskiptamįlin voru tekin saman og sett undir einn rįšherra lķkt og tķškašist į įrunum 1988 til 2007. Žaš er Ragnheišur Elķn Įrnadóttir sem gegnir žessu embętti nś. Hśn er fędd 1967 og var žvķ 46 įra žegar hśn tók viš embęttinu. Steingrķmur var skipašur rįšherra ķ fyrsta skipti fyrir 25 įrum.

Menntun og starfsreynsla:
Steingrķmur lauk stśdentsprófi frį Menntaskólanum į Akureyri 21s įrs og BS-prófi ķ jaršfręši frį Hįskóla Ķslands fimm įrum sķšar. Įriš eftir, eša žegar hann var 27 įra, lauk hann uppeldis- og kennslufręši til kennsluréttinda frį sama skóla.

Mešfram hįskólanįminu keyrši hann vörubķla į sumrin en eftir śtskriftina žašan vann hann ķ eitt įr viš jaršfręšistörf jafnframt žvķ sem hann var ķžróttafréttamašur hjį Sjónvarpinu. Įriš eftir var hann kosinn inn į žing fyrir Alžżšubandalagiš, žį 28 įra

Ragnheišur Elķn var tvķtug žegar hśn śtskrifašist sem stśdent frį Kvennaskólanum ķ Reykjavķk. Fjórum įrum sķšar śtskrifašist hśn meš BA-próf ķ stjórnmįlafręši frį Hįskóla Ķslands. Samkvęmt ferilskrį hennar sem er į vef Alžingis er hśn meš mastersgrįšu ķ alžjóšavišskiptum frį Georgetown University ķ Bandarķkjunum en śtskriftarįrsins er ekki getiš.

Žegar Ragnheišur var 28 įra hóf hśn störf hjį Śtflutningsrįši žar sem hśn var ķ žrjś įr eša til įrsins 1998. Viš upphaf starfsferilsins žar var hśn ašstošarvišskiptafulltrśi, žį višskiptafulltrśi ķ New York og sķšast verkefnisstjóri ķ Reykjavķk. Ķ framhaldinu var hśn rįšin ašstošarmašur Geirs H. Haarde, fyrst ķ Fjįrmįlarįšuneytinu (1998-2005, žį ķ Utanrķkisrįšuneytinu (2005-2006) og sķšast ķ Forsętisrįšuneytinu (2006-2007) eša uns hśn var kjörin inn į žing fyrir Sjįlfstęšisflokkinn, žį 40 įra.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Mišaš viš ferilskrį Steingrķms liggja hans fyrstu pólitķsku skref ķ nemendapólitķkinni ķ menntaskóla og svo įfram ķ hįskólapólitķkinni ķ Hįskólanum žar sem hann įtti sęti ķ stśdentarįši į įrunum 1978-1980. Frį žvķ aš hann var kjörinn inn į žing fyrir žremur įratugum hefur Steingrķmur įtt sęti ķ ellefu stjórnum, rįšum og nefndum utan Alžingis. Flestum įbyrgšarstöšunum af žessu tagi gegndi hann įrin 1999 og 2000. Žaš sem vekur sérstaka athygli ķ žessum hluta ferilskrįr hans er hve mörg žessara verkefna tengjast setum į samrįšsžingum rįšamanna utan landssteinanna.

Steingrķmur var varaformašur Alžżšubandalagsins um sex įra skeiš eša frį įrinu 1989 til įrsins 1995. Fjórum įrum sķšar var hann kjörinn formašur Vinstri hreyfingarinnar- gręns frambošs viš stofnun flokksins ķ febrśar 1999. Steingrķmur gegndi žessu embętti fram til sķšasta landsfundar VG sem var ķ febrśar į žessu įri. Žegar hann lét formannsembęttiš eftir hafši hann stżrt flokknum ķ fjórtįn įr.

Eins og įšur hefur komiš fram var Ragnheišur Elķn ašstošarmašur Geirs H. Haarde ķ nķu įr ķ žremur rįšuneytum įšur en hśn settist inn į žing. Į žeim tķma sat hśn ķ tveimur til fimm nefndum og rįšum į įri eša alls nķu yfir tķmabiliš. Flestum įriš 2005. Hśn įtti m.a. sęti ķ samninganefnd rķkisins sem sér um samningagerš fyrir hönd rķkisins viš opinbera starfsmenn. Įriš 2005 var hśn lķka skipuš ķ fjölskyldunefnd rķkisstjórnarinnar žar sem hśn įtti sęti žar til hśn var kjörin inn į žing tveimur įrum sķšar. Ragnheišur var formašur žingflokks sjįlfstęšismanna frį 2010 til įrsins 2012.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Steingrķmur hefur setiš óslišiš į žingi frį įrinu 1983 eša frį 28 įra aldri til 58 įra aldurs. Hann hefur žvķ setiš į žingi ķ 30 įr. Žennan tķma hefur hann starfaš undir alls žremur žingflokkum. Fyrst žingflokki Alžżšubandalagsins (1983-1998), žį Óhįšum (1998-1999) og svo Vinstri gręnum undanfarin 14 įr. Upphaflega kom Steingrķmur inn į žing sem alžingismašur Noršurlands en eftir breytingar į kjördęmaskiptingunni (sjį
hér) hefur hann veriš  žingmašur Noršausturkjördęmis eša frį įrinu 2003. 

Žegar litiš er til setu Steingrķms ķ žingnefndum kemur ķ ljós aš hann sat ķ efnahags- og višskiptanefnd į įrunum 1991 til 1999, eša ķ įtta įr, sem mį gera rįš fyrir aš hafi aflaš honum einhverrar žekkingar- og reynslu af mįlflokknum sem hann stżrši sem išnašar- og višskiptarįšherra ķ sķšustu rķkisstjórn.

Ragnheišur Elķn kom nż inn į žing voriš 2007 sem alžingismašur Sušvesturkjördęmis en hefur veriš žingmašur Sušurlands frį alžingiskosningunum 2009. Hśn hefur žvķ setiš į žingi ķ 6 įr. Frį žvķ aš Ragnheišur Elķn tók sęti į Alžingi hefur hśn veriš skipuš ķ fimm žingnefndir. Žar af sat hśn tvö įr ķ išnašarnefnd og eitt įr ķ višskiptanefnd.

Rįšherraembętti:
Steingrķmur var 33 įra žegar hann var skipašur rįšherra ķ fyrsta skipti. Žį var hann skipašur landbśnašarrįšherra ķ öšru rįšuneyti
Steingrķms Hermannssonar (sjį hér). Įtta įrum sķšar, meš stjórnarsamstarfi Samfylkingar og Vinstri gręnna, var hann lengst fjįrmįlarįšherra en auk žess gegndi hann fjórum öšrum embęttum ķ mislangan tķma. Sķšast embętti atvinnuvega- og nżsköpunarrįšherra sem var nżtt heiti en meš žvķ voru mįlefni landbśnašarins, sjįvarśtvegsins, išnašarins og višskiptanna felld undir eitt rįšuneyti. Steingrķmur var 56 įra žegar hann tók viš rįšherraembętti išnašar og višskipta (sjį nįnar hér)

Ragnheišur Elķn er nżskipašur rįšherra žessara stjórnarmįlefna. Hśn er 46 įra žegar hśn er skipuš išnašar- og višskiptarįšherra eša tķu įrum yngri en Steingrķmur žegar hann tók viš embęttinu (sjį nįnar hér).

Samantekt
Steingrķmur og Ragnheišur Elķn eru bęši meš stśdentspróf og hįskólanįm aš baki en žar meš er žaš sem ferilskrįr žeirra eiga sameiginlegt nįnast upptališ. Steingrķmur er 26 įra žegar hann lżkur BS-prófi ķ jaršfręši og tekur svo eins įrs višbótarnįm til kennsluréttinda ķ beinu framhaldi. Ragnheišur Elķn er 24 žegar hśn śtskrifast śr stjórnmįlafręšinni en ekki kemur fram hvenęr hśn lauk meistaranįminu ķ alžjóšasamskiptum. 

Steingrķmur hefur um fimm įra starfsreynslu utan stjórnmįlanna. Starfsreynslunnar aflar hann sér ašallega mešfram nįmi. Įri eftir nįmslok var hann kominn inn į žing 28 įra gamall og hefur setiš žar sķšastlišna  žrjį įratugi.

Žar sem žaš er ekki gefiš upp hvenęr Ragnheišur Elķn tók MS-prófiš ķ Bandarķkjunum er ekki alveg ljóst hvort žriggja įra starfsreynsla hennar hjį Śtflutningsrįši er mešfram žvķ nįmi eša aš žvķ loknu. Starfsreynsla Ragnheišar Elķnar liggur hins vegar ašallega innan stjórnsżslunnar žar sem  hśn var ašstošarmašur Geirs H. Haarde nķu įr įšur en hśn var kjörin žingmašur Sjįlfstęšisflokksins.

Mišaš viš ferilskrį Steingrķms liggja hans fyrstu pólitķsku skref hins vegar ķ nemendapólitķkinni ķ menntaskóla og svo įfram ķ Hįskólanum. Steingrķmur var kjörinn varaformašur Alžżšubandalagsins sex įra žingveru og gegndi žvķ embętti ķ önnur sex įr eša til įrsins 1995. Hann var kjörinn formašur Vinstri gręnna viš stofnun flokksins įriš 1999. Fyrir sķšasta landsfund VG sem var haldinn ķ upphafi žessa įrs gaf Steingrķmur śt žį yfirlżsingu aš hann myndi ekki gefa kost į sér til įframhaldandi formennsku flokksins (sjį hér).

Į žvķ nķu įra tķmabili sem Ragnheišur Elķn var ašstošarmašur rįšherra įtti hśn sęti ķ įtta nefndum og rįšum. Ž.į m. var hśn varamašur ķ bankarįši Norręna fjįrfestingarbankans ķ fjögur įr. Steingrķmur sem var  kominn inn į žing laust fyrir žrķtugt hefur reyndar lķka aflaš sér einhverrar reynslu af stjórnmįlastörfum utan alžingis. Auk forystuhlutverka ķ žeim flokkum sem hann hefur starfaš meš hefur hann einkum starfaš meš nefndum og įtt sęti į žingum meš rįšamönnum vķšsvegar frį Evrópu.

Žrįtt fyrir aš Steingrķmur eigi fimm sinnum lengri žingferil į Alžingi en Ragnheišur Elķn hefur hśn starfaš meš jafnmörgum žingnefndum og hann. Hér er reyndar rétt aš geta žess aš nśverandi fyrirkomulag žingnefnda var ekki leitt ķ lög fyrr en įriš 1991 (sjį hér). Sama įr var Steingrķmur skipašur til sętis ķ žremur slķkum. Ein žeirra var efnahags- og višskiptanefnd žar sem hann įtti sęti nęstu įtta įrin. Ragnheišur Elķn hefur įtt sęti bęši ķ išnašarnefnd og višskiptanefnd. Samanlögš seta hennar ķ žessum nefndum eru žrjś įr.

Žaš mį aš sjįlfsögšu gera rįš fyrir žvķ aš vera ķ žingnefndum veiti žingmönnum įkvešna innsżn ķ žį mįlaflokka sem eru į hennar sviši en žaš er hępiš aš reikna meš aš hśn sé nógu yfirgripsmikil til aš hśn komi aš miklu haldi žegar kemur aš žvķ aš fara meš framkvęmdavald mįlefnisins śr rįšherrastóli viškomandi mįlaflokks. Žegar litiš er til annars bakgrunn sem liggur skipun žessara ķ embętti išnašar- og višskiptarįšherra hefur žingreynsla og žįverandi staša Steingrķms innan sķns eigin flokks vęntanlega rįšiš mestu.

Vęntanlega hefur bęši menntun og atvinnureynsla Ragnheišar Elķnar skipt miklu viš skipun hennar ķ nśverandi embętti hennar sem išnašar- og višskiptarįšherra en žó hefur reynsla hennar sem ašstošarmanns Geirs H. Haarde og formanns žingflokks sjįlfstęšismanna til tveggja įra aš öllum lķkindum haft töluvert um žaš aš segja aš hśn hlaut embęttiš. 

Frį kynslóš til kynslóšar

Žegar horft er til sķšustu ašgerša Steingrķms J. Sigfśssonar undir lok sķšasta kjörtķmabils og žess hvernig Ragnheišur Elķn svaraši fyrirspurn hans um mįlefni Helguvķkur (sjį hér), sem sagt var frį hér ķ ašdraganda, kann aš vera forvitnilegt aš rżna ķ žaš sem Steingrķmur sagši ķ blašavištali um hlutverk stjórnarandstöšu gagnvart žeim sem sitja ķ stjórn. Tilefni blašavištalsins er žaš aš žau: Hjörleifur Guttormsson, Kristķn Įstgeirsson, Steingrķmur og Ögmundur Jónasson stofnušu žingflokk óhįšra haustiš 1998. Steingrķmur hafši žetta aš segja um tilgang stofnunar hans: 

Steingrķmur sagši aš žingflokkarnir vęru mjög mikilvęg grunneining ķ öllu starfi og skipulagi žingsins og žaš vęri fullkomlega ešlilegt og sjįlfsagt mįl aš hópur žingmanna, sem vęru eins settir, skipulegši sķn störf saman. "[...] Viš erum allt žingmenn ķ stjórnarandstöšu og žar af leišandi sömu megin meginvķglķnunnar ķ stjórnmįlabarįttunni sem skiptir stjórn og stjórnarandstöšu og viš erum öll eins sett hvaš žaš snertir aš viš höfum sagt skiliš viš okkar flokka.“ (sjį hér)

Žaš vekur vęntanlega athygli aš Steingrķmur vķkur hvergi aš žvķ hvernig žingflokkurinn muni žjóna hagsmunum žjóšarinnar eša žvķ hlutverki hans aš standa vörš um kosningaloforš Alžżšubandalagsins sem var aš leysast upp į žessum tķma meš Kvennalistanum. Žess mį geta aš fylkingarnar sem bįru įbyrgšina aš upplausn framantalinna flokka stofnušu sķšar Samfylkinguna.

Oršaskipti žeirra Steingrķms og Ragnheišar Elķnar undir žinghaldi nżskipašrar rķkisstjórnar ķ jśnķ sķšastlišnum gefa ekki tilefni til aš ętla aš sś hugmyndafręši sem kemur fram ķ svari Steingrķms ķ blašavištalinu hér aš ofan hafi breyst til batnašar. Sś kerskni sem kemur sķšan fram ķ tilsvari Ragnheišar Elķnar bendir heldur ekki til annars en hśn sé undir sömu hugmyndir og Steingrķmur seld varšandi žaš hvaša samskiptamįti sé viš hęfi žegar kemur kemur aš samskiptum žeirra sem skipa rķkisstjórn og hinna sem eru ķ stjórnarandstöšunni.

Hér mį vissulega ekki gleymast aš allir mešvitašir einstaklingar ętlast til vandašra vinnubragša af žeim sem žeir kjósa inn į žing og žį ekki sķst žeirra sem fara meš framkvęmdavaldiš ķ sameiginlegum mįlaflokkum samfélagsins alls. Oršaskipti sem minna į vķgaferli eru ekki lķkleg til aš vekja kjósendum trausts į hęfileikum til trśnašarstarfa į borš viš mįlaflokk sem er ķ jafn viškvęmri stöšu og atvinnumįl žjóšarinnar.

Hins vegar er ljóst aš žegar menntun og starfsreynsla žessara tveggja er skošuš žį stendur ferill Ragnheišar Elķnar starfsviši žess rįšuneytis sem hśn stżrir nokkuš nęr en ferill forvera hennar. Žar af leišandi hlżtur hśn a.m.k. aš teljast hęfari til aš verša ęšstrįšandi ķ žessum mįlaflokkum en hann.

Burtséš frį žvķ hvort er hęfara, Steingrķmur eša Ragnheišur Elķn, til aš fara meš embętti išnašar- og višskiptarįšherra hefur nśverandi ašferš viš skipun žess ekki skilaš sér til neinnar farsęldar fyrir samfélagiš. Nęgir žar aš minna į įrangrinum af stórišjustefnu žeirra sem gegndu žessari sömu stöšu įratugina fyrir efnahagshruniš haustiš 2008.

Albert Einstein

Ef fram heldur sem horfir žį er žó hętt viš aš framhald verši į žeirri įherslu sem hefur veriš ķ stefnu stjórnvalda varšandi išnašar- og višskiptamįlin žar sem stórfyrirtęki į sviši stórišju fara sķnu fram į kostnaš heildarhagsmuna. Žvķ mišur viršist žaš vera rótgróinn hugsunarhįttur innan rįšuneytisins aš žaš žjóni samfélaginu best aš setja gróšavonina ķ forgang.

Helstu heimildir

Rįšherratal Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Fastanefndir Alžingis: Sögulegt yfirlit
Stjórnkerfisbreytingar

Žjóšarpśls Callups frį 6. október 2009: Įnęgja meš störf rįšherra (fyrsta könnun)
Žjóšarpśls Gallups frį 6. desember 2012: Mat į störfum rįherra
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Heimildir um frumvarp Steingrķms J. Sigfśssonar vegna Bakka:

Samstarfsyfirlżsing um kķsilver į Bakka (fréttatilkynning į vef Atvinnu- og nżsköpunarrįšuneytisins frį 15. febrśar 2013)
Samkomulag um kķsilver į Bakka. mbl.is:
15. febrśar 2013
Steingrķmur J. Sigfśsson: Nokkur orš um stušning viš uppbyggingu į Bakka. 641.is: 22. mars 2013
Skiptar skošanir um kķsilver į Bakka. ruv.is: 28. mars 2013
Lög um heimild til samninga um kķsilver ķ landi Bakka ķ Noršuržingi (lög nr. 52 8. aprķl 2013)

Ašrar heimildir sem varša išnašar- og višskiptarįšuneytiš:

Öflug sprenging viš Kįrahnjśka. mbl.is: 13. mars 2003
Undirritun samninga um byggingu įlvers Fjaršarįls sf. ķ Reyšarfirši
(fréttatilkynning frį rįšuneytinu 14. mars, 2003)

Jóhann Pįll Jóhannsson: Alręmdur išnašarrisi myndi gręša į ķvilnunum Ragnheišar. dv.is: 25. jśnķ 2013


mbl.is Žingiš kemur saman 10. september
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mennta- og menningarmįlarįšuneytiš

Hér veršur samanburši į menntun og starfsreynslu rįšherra ķ fyrrverandi og nśverandi rķkisstjórn framhaldiš. Žetta er fjórša fęrslan meš slķkum samanburši en įšur hafa forsętisrįšherrarnir, fjįrmįlarįšherrarnir og heilbrigšisrįšherrarnir verši bornir saman. Žegar samanburši rįšherra allra rįšuneytanna veršur lokiš er lķklegt aš einhver heildarmynd hafi nįšst fram varšandi žau višmiš sem formenn rķkisstjórnarflokkanna fara eftir viš skipun ķ rįšherrastólana. 

Hefšin hefur veriš sś aš skipa žingmenn śr žingflokkunum sem sitja ķ rķkisstjórn sem žżšir aš viškomandi eiga sęti į löggjafarsamkundunni jafnframt žvķ aš fara meš framkvęmdavaldiš. Nokkur umręša kviknaši um žetta fyrirkomulag ķ kjölfar efnahagshrunsins haustiš 2008 mešal annars śt frį žvķ hvort žaš kynni ekki aš grafa undan lżšręšinu aš framkvęmdavaldiš og löggjafarvaldiš vęri ķ reynd oršin sama samkundan. Ekkert fór hins vegar fyrir žessari umręšu žegar kom aš alžingiskosningunum sķšastlišiš vor.

John Adams

Žó bęši stjórnmįlamennirnir og žeir sem starfa inni į fjölmišlunum hafi lįtiš sem žessi umręša vęri ekki žess verš aš taka hana upp ķ ašdraganda kosninganna reikna ég meš aš žaš sama eigi alls ekki viš um alla kjósendur. Žaš er mešal annars af žeim įstęšum sem hér hefur veriš rįšist ķ žaš verkefni aš endurvekja žessa umręšu žó žaš sé gert meš vęntanlega frekar óvęntri nįlgun.

Aš žessu sinni veršur fjallaš um mennta- og menningarmįlarįšuneytiš meš svipušum hętti og žau į undan. Hér veršur žess vegna byrjaš į žvķ aš lķta til žess hvenęr framkvęmdavaldiš byrjaši aš lįta mennta- og menningarmįlin sig einhverju varša en ķ framhaldinu verša nśverandi og fyrrverandi rįšherra žessara mįlaflokka bornir saman.

Žorsteinn BriemFyrsta ķslenska rķkisstjórnin var sett saman į įrinu 1917 (sjį hér). Tveimur og hįlfum įratug sķšar fékk Įsgeir Įsgeirsson (sķšar forseti) umboš til myndunar sjöundu rķkisstjórnarinnar žar sem hann setti Žorstein Briem yfir kennslumįl. Žorsteinn var atvinnumįlrįšherra ķ žessari rķkisstjórn Įsgeirs sem sat į įrunum 1932 til 1934. Auk žess aš fara meš kennslumįlin fór hann lķka meš kirkjumįlin.

Kennslumįlin heyršu aftur undir atvinnumįlarįšherra nęstu rķkisstjórnar sem sat į įrunum 1934 til 1938. Atvinnu- og višskiptarįšherra var meš žau į sinni könnu ķ rķkisstjórn Ólafs Thors sem sat ašeins ķ sjö mįnuši į įrinu 1942 įšur en utanflokkastjórn Björns Žóršarsonar var skipuš af žįverandi forseta til aš fara meš framkvęmdavaldiš. Meš rķkisstjórn Björns veršur sś breyting į aš heiti mįlaflokksins verša menntamįl.

Brynjólfur BjarnasonFyrsti menntamįlrįšherrann var svo skipašur ķ rķkisstjórn Ólafs Thors sem tók viš af utanflokkastjórninni. Žaš var Brynjólfur Bjarnason sem gegndi embęttinu. Žess mį geta hér ķ framhjįhlaupi aš žetta var fyrsta žjóškjörna rķkisstjórnin sem sat eftir aš Ķsland varš fullvalda.

Nęstu įratugina, eša į įrunum 1947 til 1980, fóru žeir sem voru skipašir menntamįlarįšherrar meš żmis önnur rįšuneyti samhliša. Kjörtķmabiliš 1974 til 1978 er žó undantekning en žį var Vilhjįlmur Hjįlmarsson skipašur yfir Vilhjįlmur Hjįlmarssonmenntamįlrįšuneytiš eingöngu af Geir Hallgrķmssyni. Žaš vekur lķka athygli žegar horft er til žessara įra hve lengi Gylfi Ž. Gķslason fór yfir rįšuneyti menntamįla eša ķ einn og hįlfan įratug.

Allan tķmann sem Gylfi gegndi žessu embętti var hann višskiptarįšherra lķka. Įrin 1958 og 1959 fór hann jafnframt meš išnašarmįl. Žaš er reyndar rétt aš taka fram aš heimildunum žremur, sem eru hafšar til hlišsjónar hér, ber ekki saman hvaš žetta varšar en žessar upplżsingar eru teknar héšan.

Į įrunum 1980 til 2009 veršur žaš aš hefš aš sį sem fer meš menntamįlarįšuneytiš fer ekki meš önnur mįl enda um umfangsmikinn mįlaflokk aš ręša žar sem skólastigin eru mörg, aldurshópurinn sem sękir skóla afar breišur og menntunin sem hann sękist eftir margvķsleg. Auk nemenda eru žaš svo foreldrar nemenda upp til 18 įra og starfsfólk skólanna sem eru ótvķręšastir skjólstęšingar Menntamįlarįšuneytisins.

Framan af blandašist fįum innan žessa fjölbreytta hóps hugur um aš hlutverk Menntamįlarįšuneytisins vęri aš veita skólunum og menntuninni sem žar fer fram įkvešiš skjól. Mišaš viš žróun sķšustu įra eru žeir žó vęntanlega sķfellt fleiri sem vita tęplega hvašan į sig stendur vešriš.

Forgangsröšunin ķ mennta- og skólamįlum

Ķ rįšherratķš Ólafs G. Einarssonar, sem var menntamįlarįšherra į įrunum 1991 til 1995, skipaši hann nefnd um mótun menntastefnu. Nefndin skilaši af sér skżrslu ķ jśnķ 1994. Skżrslan markaši upphaf žerrar stefnu sem menntamįlarįšherrar Sjįlfstęšisflokksins, žau Björn Bjarnason (gegndi embęttinu frį 1995 til 2002), Tómas Ingi Olrich (rįherra frį 2002-2003) og Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir (menntamįlarįšherra frį 2003-2009), unnu aš aš hrinda ķ framkvęmd meš lögum sem uršu aš veruleika sumariš 2008.

Strax įriš 1996 var reyndar tekinn stór įfangi meš žvķ aš rekstur grunnskólanna var fęršur frį rķki til sveitarfélaga. Žessi ašgerš er ķ fullu samręmi viš žaš sem kemur fram ķ skżrslunni frį 1994 samber žennan texta:

Rķki og sveitarfélög reka nś grunnskóla ķ sameiningu. Sveitarfélög greiša allan rekstrarkostnaš grunnskóla, annan en laun vegna kennslu og stjórnunar sem eru greidd af rķkinu. Skólastjórar eru rķkisstarfsmenn, en hafa forręši fyrir starfsfólki sem żmist er rįšiš af sveitarstjórnum (s.s. ręstingarfólk og hśsveršir) eša rķki (kennarar). Žeir rįšstafa žvķ fjįrmunum sem żmist koma frį sveitarfélagi eša rķki.

Augljóst hagręši er aš žvķ aš rekstur grunnskóla verši fullkomlega ķ höndum eins ašila. Slķkt einfaldar stjórnun, auk žess sem hęgt veršur aš lķta į grunnskólahald sem hluta af žjónustu sveitarfélaga og tengja žaš žannig öšrum verkefnum sveitarfélagsins, t.d. į sviši żmiss konar sérfręšižjónustu eša annarrar žjónustu sveitarfélaga viš ungt fólk (svo sem vinnuskóla og tómstundastarf). (sjį hér)

Ķ skżrslunni er lķka lögš til lenging skólaįrsins bęši ķ grunn- og framhaldsskólum, samręmd próf, styttingu framhaldsskólans nišur ķ žrjś įr auk margs annars sem var lögfest meš nżjum fręšslulögum ķ jśnķ 2008. Aš sjįlfsögšu voru og eru višhorf kennara og annars skólafólks til laganna mismunandi en margir vörušu viš og vara viš enn. Žrįtt fyrir hįvęrar gagnrżnisraddir žann tķma sem lögin voru ķ mótun fór Žorgeršur Katrķn įsamt starfsfólki Menntamįlarįšuneytisins sķnu fram og hrinti kjarna žess ķ framkvęmd sem lagt var til af nefndinni um mótun menntastefnu įriš 1994.

Margir töldu aš meš žvķ aš Katrķn Jakobsdóttir tęki viš Menntamįlarįšuneytinu ķ byrjun įrs 2009 hefši menntunin eignast mįlsvara žar innandyra aš nżju. Žaš vęri ósanngjarnt aš halda žvķ fram aš višmótiš hafi ekki breyst eitthvaš en lausnin į žeim erfišleikum sem menntuninni ķ landinu var sett, meš nżjum lögum um skóla, er óleyst. Įstęšan er ekki sķst sś aš lögin bera žess merki aš vera sett saman af hópi sem er uppteknari af rekstri skólanna en menntunarhlutverki žeirra.

Marian Wright Edelman

Hér įšur var vikiš aš žvķ žegar rekstur grunnskólanna var fęršur frį rķki yfir til sveitarfélaga įriš 1996. Meš nżju lögunum um skólaskyldustigiš var stjórnvöldum gert kleift aš fara sömu leiš og nżju lögin um heilbrigšisžjónustu opnušu fyrir varšandi heilbrigšisstofnanir. Dęmiš er tekiš śr 10. kafla laga um grunnskóla

45. gr. Samrekstur.
Sveitarfélögum, tveimur eša fleiri, er heimilt aš hafa meš sér samvinnu um rekstur grunnskóla, sbr. VIII. kafla sveitarstjórnarlaga. [...]
Sveitarfélögum er heimilt aš reka saman grunnskóla, leikskóla og tónlistarskóla undir stjórn eins skólastjóra aš fenginni umsögn skólanefnda. [...] Sveitarstjórn getur įkvešiš aš skólarįš, sbr. 8. gr., og foreldrarįš, sbr. 11. gr. laga um leikskóla, starfi sameiginlega ķ einu rįši. [...]  

Nišurskuršurinn ķ menntamįlunum var sannarlega hafinn fyrir efnahagshruniš žannig aš foreldrar grunnskólabarna ķ dreifšari byggšum landsins kusu jafnvel aš bśa ašskildir yfir vetrartķmann žannig aš annaš foreldriš gęti haldiš börnunum heimili ķ nįgrenni viš a skóla ķ staš žess aš lįta žau bśa inni į ókunnugum. Viš efnahagshruniš var gengiš enn lengra ķ nišurskuršinum og fleiri skólar sameinašir žó nišurskuršurinn hvaš žetta varšar hafi ekki nįš aš ganga eins langt og ķ heilbrigšisžjónustunni.

Žaš er hins vegar fleira sem vekur athygli ķ 10. kafla grunnskólalaganna frį 2008. Annaš vķsar til einkareksturs, ekki sķšur en żmislegt ķ lögunum um heilbrigšisžjónustuna, og lķklegra aš seinni greinin geri žaš lķka.

43. gr. Višurkenning grunnskóla sem reknir eru af öšrum en sveitarfélögum.
Rįšherra er heimilt aš višurkenna grunnskóla eša hluta grunnskóla, sbr. 1. gr., sem reknir eru af öšrum en sveitarfélögum ķ formi sjįlfseignarstofnunar eša hlutafélags eša samkvęmt öšru višurkenndu rekstrarformi, enda liggi fyrir samžykki sveitarfélags um stofnun skólans. [...] Um slķka grunnskóla gilda sömu lög og reglur og um grunnskóla skv. 1. gr., eftir žvķ sem viš į. Žar į mešal skal af hįlfu viškomandi skóla fylgt įkvęšum stjórnsżslulaga viš töku įkvaršana sem kęranlegar eru skv. 47. gr. Žaš į žó ekki viš um įkvaršanir um gjaldtöku.[...]

46. gr. Undanžįgur.
Rįšherra er heimilt aš višurkenna grunnskóla eša nįmsbraut innan almenns grunnskóla sem starfar samkvęmt višurkenndri erlendri eša alžjóšlegri nįmskrį og nįmsskipan. [...] (sjį hér)

Žaš vęri vissulega full įstęša til aš fjalla żtarlegar um markmiš og afleišingar žeirrar menntastefnu sem var komiš į meš lögunum um skólastigin ķ upphafi sumars įriš 2008. Hér veršur žó lįtiš stašar numiš en minnt į aš menntamįl hafa veriš undir sérstöku rįšuneyti frį įrinu 1980. Žaš varš hins vegar breyting į žessu meš rķkistjórn Jóhönnu Siguršardóttir meš žvķ aš 1. október 2009 var menningarmįlunum aukiš viš embęttiš og er Katrķn Jakobsdóttir žvķ fyrsti mennta- og menningamįlarįšherrann.

Um žessa stjórnkerfisbreytingu segir žetta į vef Stjórnarrįšsins: „Nżtt rįšuneyti mennta- og menningarmįla fęr auk fyrri verkefna umsjón menningarstofnana og verkefna er nś heyra undir forsętisrįšuneyti.“ (sjį hér) Tķminn mun vęntanlega leiša žaš ķ ljós į hvorum stašnum fer betur um menninguna en vissulega er menntun og menning nįskyld enda bęši komin af oršinu mašur.

Mennta- og menningarmįlarįšherra

Mennta- og menningarmįlarįšherrar

Katrķn Jakobsdóttir var skipuš menntamįlarįšherra sķšustu rķkisstjórnar. Auk žess aš fara meš menntamįlarįšuneytiš var hśn samstarfsrįšherra Noršurlanda frį upphafi sķšasta kjörtķmabils. Frį Eins og įšur hefur komiš fram var įbyrgš hennar aukin 1. október 2009 og embęttisheiti hennar breytt ķ mennta- og menningarmįlarįšherra. Katrķn er fędd 1976 og var žvķ 33 įra žegar hśn var skipuš rįšherra ķ rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna.

Illugi er nżskipašur rįšherra mennta- og menningarmįla ķ rķkisstjórn Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks. Hann er fęddur įriš 1967 og er žvķ 46 įra. Bęši komu nż inn į žing įriš 2007. Katrķn hafši žvķ tveggja įra žingreynslu žegar hśn tók viš rįšherraembętti en Illugi er meš sex įra reynslu af žingstörfum.

Menntun og starfsreynsla:
Katrķn varš stśdent frį Menntaskólanum viš Sund tvķtug aš aldri. Žremur įrum sķšar lauk hśn BA-prófi ķ ķslensku meš frönsku sem aukagrein frį Hįskóla Ķslands. Ķ beinu framhaldi var hśn rįšin sem mįlfarsrįšunautur hjį RŚV og starfar sem slķkur nęstu fjögur įr. Įri sķšar lżkur Katrķn meistaraprófi ķ ķslenskum bókmenntum, žį 28 įra.

Aš meistaraprófinu loknu vann hśn aš dagskrįrgerš fyrir ljósvakamišla og ritstörf fyrir żmsa prentmišla auk kennslu fyrir endurmenntunarstofnanir og sķmenntunarmišstöšvar. Žau žrjś įr sem lišu frį žvķ aš Katrķn lauk meistaraprófinu og žar til hśn var kosin inn į žing annašist hśn lķka ritstjórnarstörf fyrir Eddu- og JPV-śtgįfu og stundakennslu viš Hįskóla Ķslands, Hįskólann ķ Reykjavķk og Menntaskólann ķ Reykjavķk. Katrķn var 31s žegar hśn var kosin inn į žing voriš 2007.

Illugi śtskrifašist frį Menntaskólanum ķ Reykjavķk tuttugu įra gamall. Frį 16 įra aldri og nęstu tķu įrin vann hann viš fiskvinnslu hjį Hjįlmi hf į Flateyri eša til įrsins 1993. Eftir stśdentspróf starfaši Illugi sem leišbeinandi viš Grunnskóla Fateyrar ķ eitt įr. Žį sneri hann sér aš nįmi ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands žašan sem hann śtskrifašist įriš 1995.

Eftir śtskriftina var hann skrifstofumašur hjį Vestfirskum skelfiski į Flateyri ķ tvö įr en stundaši sķšan rannsóknir ķ fiskihagfręši viš Hįskóla Ķslands ķ eitt įr. Įriš 2000 lauk Illugi MBA-prófi (Master of Business Administration) frį London Business School, žį 33ja įra. Ķ framhaldinu starfaši hann sem ašstošarmašur Davķšs Oddssonar forsętisrįšherra ķ fimm įr eša til įrsins 2005. Hins vegar er žess ekki getiš ķ ferilskrį Illuga viš hvaš hann starfaši nęstu tvö įrin eša žar til hann var kosinn inn į žing 40 įra gamall.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Katrķn byrjaši stjórnmįlažįtttöku sķna ķ Hįskólanum og var bęši ķ stśdentarįši og hįskólarįši į įrunum 1998 til 2000. Tveimur įrum sķšar var hśn kjörinn formašur Ungra vinstri gręnna og gegndi žvķ embętti ķ eitt įr eša žar til hśn var kjörinn varaformašur Vinstri gręnna. Frį įrinu 2002 var Katrķn fulltrśi ķ fręšslurįši, sķšar menntarįši, Reykjavķkur, formašur nefndar um barnabókaveršlaun fręšslurįšs Reykjavķkurborgar og varaborgarfulltrśi fyrir Reykjavķkurlistann. Žessum embęttum gegndi hśn ķ žrjś til fjögur įr. Įriš 2004 var hśn auk žessa formašur bęši samgöngunefndar og umhverfis- og heilbrigšisnefndar Reykjavķkur.

Mišaš viš ferilskrį Katrķnar hefur įriš sem Katrķn varš 28 įra, ž.e. 2004, žvķ veriš afar annasamt. Auk śtskriftar śr meistaranįmi ķ ķslenskum bókmenntum hefur hśn veriš varaformašur Vinstri gręnna, varaborgarfulltrśi, formašur žriggja nefnda og fulltrśi ķ žeirri žrišju. Auk žessa hefur hśn sinnt dagskrįrgerš, ritstörfum og kennslu. Katrķn var kjörin formašur Vinstri gręnna ķ febrśar į žessu įri. Žį hafši hśn gegnt embętti varaformanns flokksins ķ tķu įr eša frį žvķ hśn var 27 įra.

Eins og Katrķn hóf Illugi stjórnmįlžįtttöku sķna ķ gegnum stśdentapólitķkina ķ Hįskólanum. Hann sat ķ  stjórn Vöku į įrunum 1989 til 1990 og var oddviti žeirra ķ eitt įr eša frį 1993 til 1994. Hann sat ķ stśdentarįši į svipušum tķma eša frį 1993 til 1995 auk žess sem hann var fulltrśi stśdenta ķ hįskólarįši į sama tķma.

Žegar Illugi var žrķtugur var hann kjörinn formašur Heimdallar og gegndi hann žvķ embętti ķ eitt įr. Eins og įšur hefur komiš fram var hann ašstošarmašur Davķšs Oddssonar į įrunum 2000 til 2005. Davķš var žį forsętisrįšherra. Eftir aš Illugi var kosinn inn į žing įtti hann sęti ķ nefnd um eflingu gręna hagkerfisins sķšastlišin žrjś įr. Illugi var formašur žingflokks Sjįlfstęšismanna įrin 2009-2010 og 2012 og 2013.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Katrķn var kjörinn inn į žing fyrir Reykjavķk noršur įriš 2007 og hefur žvķ setiš inni į žingi ķ sex įr. Žennan tķma hefur hśn įtt sęti ķ žremur žingnefndum. Žar af sat hśn ķ menntamįlanefnd ķ tvö įr eša į įrunum 2007 til 2009.

Illugi var lķka kjörinn inn į žing įriš 2007. Fyrstu tvö įrin sat hann inni į žingi fyrir Reykjavķk sušur en frį įrinu 2009 hefur hann setiš inni į žingi fyrir hönd sama kjördęmis og Katrķn. Illugi hefur žvķ lķka setiš inni į žingi ķ sex įr. Frį žvķ aš hann settist inn į žing hefur hann įtt sęti ķ žremur til fjórum nefndum į hvoru kjörtķmabili. Žar af įtti hann sęti ķ menntamįlanefnd įrin 2007 til 2009.

Hann og Katrķn voru žvķ samtķša ķ nefndinni sem fór meš frumvörpin aš nśgildandi lögum um skólastigin sem voru samžykkt į Alžingi ķ jśnķmįnuši įrsins 2008.

Rįšherraembętti:
Katrķn gegndi stöšu menntamįlarįšherra frį įrinu 2009 en heiti embęttisins var breytt haustiš 2009 ķ mennta- og menningarmįlarįšherra. Katrķn gegndi auk žess embęttinu samstarfsrįšherra Noršurlanda į sķšasta kjörtķmabili. Žegar hśn tók viš žessum embęttum hafši hśn setiš inni į žingi ķ tvö įr. Katrķn var 33ja žegar hśn var skipuš mennta- og menningarmįlarįšherra (sjį nįnar hér).

Illugi var skipašur ķ žetta embętti ķ nśverandi rķkisstjórn. Eins og įšur hefur komiš fram į hann sex įra žingreynslu aš baki og er 46 įra žegar hann er skipašur mennta- og menningarmįlarįšherra (sjį nįnar hér).

Samantekt
Žó tķu įra aldursmunur skilji žau Illuga og Katrķnu aš er ferilskrį žeirra ekki ósvipuš ķ mörgum atrišum. Bęši śtskrifušust sem stśdentar žegar žau voru tvķtug. Ķ framhaldinu lį leiš beggja ķ Hįskóla Ķslands žar sem žau tóku virkan žįtt ķ stśdentapólitķkinni žó annaš hafi fylgt Röskvu en hitt Vöku. Bęši hafa svo gengt forystuhlutverkum ķ unglišahreyfingum žeirra flokka sem komu žeim til įhrifa.

Katrķn hafši unniš aš kennslu og öšrum menningartengdum verkefnum įšur en hśn settist inn į žing enda bundu margir vonir viš aš vera hennar ķ Menntamįlarįšuneytinu myndi breyta bęši višmótinu og stefnunni sem hefur žótt bitna į bęši menntuninni og menningunni ķ landinu. Žęr vonir brugšust aš mestu en rétt er aš geta žess aš Katrķn var sį flokksbundni rįšherra sem mest įnęgja var meš mešal kjósenda į sķšasta kjörtķmabili ef marka mį męlingar Gallups. Lęgst męldist įnęgja kjósenda meš störf hennar ķ nóvember 2010 eša 32% (sjį hér) en ķ fyrstu könnuninni og žeirri sķšustu sagšist helmingur kjósenda įnęgšur meš hennar störf.

Nś er Illugi tekinn viš rįšuneytinu og ljóst aš sį nišurskuršur sem var į stefnuskrį menntamįlayfirvalda fyrir hrun hefur ķ engu hopaš. Katrķn fór sér vissulega hęgar og sżndi mįlstaš bęši nemanda og kennara sannarlega meiri skilning ķ orši en sį sem sat į undan henni en hśn gerši hins vegar lķtiš til aš leišrétta žaš flękjustig sem menntastefnan er rötuš ķ eftir innleišingu laganna sumariš 2008.

Illugi er meš menntun ķ hagfręši en hefur starfaš sem leišbeinandi ķ grunnskóla ķ eitt įr. Katrķn og Illugi voru samtķša ķ menntamįlanefnd įrin sem nż fręšslulög voru lögfest žar sem gert er rįš fyrir verulegri uppstokkun į samsetningu og skipulagi nįms. Kennarar hafa ķtrekaš bent į żmsa galla nżju laganna en bęši foreldrar og nemendur hafa aš mestu veriš hljóšir hingaš til.

Viš mótun menntastefnu žarf aš taka afstöšu til žess hvaša hlutverki skólarnir skuli gegna. Samfélagiš žarf aš gera žaš upp viš sig hvort žaš ętlar skólunum aš vera geymslu-, uppeldis-, žjónustu- eša fręšslustofnanir. Menntamįlayfirvöld žurfa ekki sķšur aš gefa śt skżr skilaboš um žaš hvort žau ętli skólunum frekar aš vinna aš innrętingu eša menntun sem lżtur aš žekkingu og mennsku eša hvort įherslan į fyrst og fremst aš miša aš śtgįfu prófskķrteina. Sumir sem hafa gagnrżnt lögin frį 2008 hafa reyndar bent į aš meš žeim sé stigiš stórt afturfararskref varšandi menntunarhlutverk skólanna um leiš og innrętingar - og framleišnihlutverkiš hafi veriš gert aš forgangsverkefnum.

Bókvitiš

Žaš er engum vafa undirorpiš aš embętti mennta- og menningarmįlarįšherra er ekki sķšur umfangsmikiš en heilbrigšisrįšherrans. Ķ tilviki beggja er grundvallarspurningin samt sś hvort žeim er frekar ętlaš aš žjóna peningunum eša fólkinu. Rétt eins og langflestir sem starfa innan heilbrigšisstofnana telja sitt meginhlutverk vera žaš aš sinna heilsu landsmanna viš sęmandi ašstęšur sem stušla aš góšum įrangri til bęttrar heilsu žį berjast kennarar og nįmsrįšgjafar viš aš skapa skilyrši til žess aš nemendur skólanna njóti menntunar og śtskrifist meš hagnżta žekkingu sem nżtist žeim til góšra verka. 

Žegar žaš er haft ķ huga aš fagžekking žeirra sem stjórna innan Menntamįlarįšuneytisins lżtur miklu fremur aš hagręšingu ķ rekstri en žvķ aš styšja viš mannvęnleg skilyrši til menntunar nemenda er lķklegt aš menntamįlin haldi įfram aš vera ķ žeim hnśt sem žau eru ķ nś. Žaš mį svo įrétta aš įreksturinn milli heilbrigšisrįšuneytisins og fagvitundar heilbrigšisstarfsfólks er ekki af óskyldum toga og žvķ ekki ofmęlt aš žaš er lķkt komiš fyrir menntuninni og heilsugęslunni ķ landinu. 

Žaš er lķka rétt aš undirstrika žaš aš menntamįlin, lķkt og  heilbrigšismįlin, eru afar yfirgripsmikill grundvallaržįttur sem varša alla sem byggja samfélagiš. Langflestir skattgreišendur eru žess vegna į žeirri skošun aš žaš beri aš hlķfa menntuninni og heilsugęslunni umfram żmsa ašra žętti samfélagsžjónustunnar sem snerta fęrri og minni hagsmuni. Varšandi menntamįlin žurfa allir sem vilja hlśa aš žessum grunni heilbrigšs samfélags aš įtta sig į aš rekstur skóla og menntun nemenda er sitt hvaš.

Aristoteles

Žegar į allt er litiš er lķklega ljóst aš mennta- og menningarmįlarįšherra žarf ekkert sķšur en heilbrigšisrįšherrann aš hafa hęfileika til samvinnu viš žann fjölbreytilega hóp, sem skjólstęšingar rįšuneytisins eru, og kunna aš setja hagsmuni žeirra ķ forgang frekar en fjįrmagnsins. Vęnlegur kostur er žvķ aš hafa skilning į gildi menntunar (og reyndar menningar lķka) ekki ašeins fyrir samfélagiš allt heldur ekki sķšur fyrir mennskuna sem bżr ķ hverjum einstaklingi.

Helstu heimildir

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Stjórnkerfisbreytingar

Žjóšarpśls Callups frį 6. október 2009: Įnęgja meš störf rįšherra (fyrsta könnun)
Žjóšarpśls Gallups frį 6. desember 2012: Mat į störfum rįherra
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Nokkrar heimildir varšandi flutning į rekstri grunnskóla yfir til sveitarfélaga:

Nefnd um mótun menntastefnu (skżrsla nefndarinnar śtgefin ķ jśnķ 1994)

Flutningur į rekstri grunnskólans frį rķki til sveitarfélaga. Skżrsla KPMG Endurskošun hf gefin śt ķ nóvember 2000.
Yfirfęrsla grunnskólans til sveitarfélaga. Rannsóknarstofnun KĶ. 1. nóvember 2004
Skólamįlastefna Sambands ķslenskra sveitarfélaga
(frį 2008)

Krękjur ķ nż lög um skólastigin frį žvķ ķ jśnķ 2008:

Lög um leikskóla
Lög um grunnskóla
Lög um framhaldsskóla

Lög um menntun og rįšningu kennara og skólastjórnenda viš leik-, grunn- og framhaldsskóla

Mįstofa um menntafrumvörpin (ašgengileg samantekt sem gefur örlitla innsżn ķ įbendingar KĶ frį 10. aprķl 2008 varšandi nśgildandi lög)

Kynning į frumvarpi til laga um tónlistarskóla (janśar 2013)


Heilbrigšisrįšuneytiš

Hér veršur haldiš įfram aš bera saman ferilskrįr žeirra sem sįtu į rįšherrastóli į sķšasta kjörtķmabili og žeirra sem sitja žar nś. Įšur hefur veriš settur fram einhvers konar inngangur og ķ framhaldi hans žaš sem mętti kalla ašdraganda žar sem tķšar breytingar į rįšuneytunum ķ forsętisrįšherratķš Jóhönnu Siguršardóttur voru rifjašar upp og minnt į hverjir eru rįšherrar nśverandi rķkisstjórnar.

Ķ sķšustu fęrslum voru svo ferilskrįr fyrrverandi og nśverandi forsętisrįšherra bornar sama, žį fjįrmįla- og efnahagsrįšherranna en hér verša žaš heilbrigšisrįšherrarnir. Eins og įšur hefur komiš fram er žaš von mķn aš žessi samanburšur megi vekja til umhugsunar og umręšna um žaš hvernig rįšherrar eru skipašir og hvaš liggur skipuninni til grundvallar. Hver fęrsla hefst žvķ og lżkur į einhverju sem mętti lķta į sem umhugsunarpunkta. Žegar samanburšinum į ferilskrįm rįšherra allra rįšuneytanna veršur lokiš kemur hins vegar aš umfjöllun og loks einhverri tilraun aš nišurstöšu.

Marthin Luther King jr.

Žaš er lķka forvitnilegt aš lķta til baka yfir sögu rįšuneytanna og velta žvķ jafnframt fyrir sér hvort nśverandi ašferšafręši ķ stjórnsżslunni byggi ef til um of į hefšum og venjum sem uršu til į fyrstu įrum rįšuneytanna. Ž.e. įšur en Ķslendingar fengu full yfirrįš yfir mįlefnum landsins. Žaš sem vekur sérstaka athygli ķ sambandi viš heilbrigšismįlin er aš žau fį ekki rśm innan rįšuneytanna fyrr en tępum tveimur įratugum eftir aš žaš fyrsta var stofnaš.

Žegar horft er til baka er lķka greinilegt aš heilbrigšismįl landsmanna hafa ekki žótt nęgilega stór eša merkilegur mįlaflokkur til aš setja žau undir sérstakt rįšuneyti. Į žessu eru reyndar žrjį undantekningar sem eru mešal rįšuneyta sķšustu rķkisstjórna.

Haraldur GušmundssonMeš fyrsta rįšuneyti Hermanns Jónassonar įriš 1934 komust heilbrigšismįl ķ fyrsta skipti į dagskrį sérstaks rįšherra. Haraldur Gušmundsson (sjį hér) var  atvinnumįla- og samgöngurįšherra ķ žessari įttundu rķkisstjórn sem hefur gjarnan veriš kennd viš stjórn hinna vinnandi stétta (sjį hér). Hann fór einnig meš utanrķkis-, heilbrigšis- og kennslumįl. Haraldur fékk lausn frį rįšherraembętti sķnu mįnuši įšur en kjörtķmabilinu lauk og tók žį Hermann Jónasson viš embętti hans og vęntanlega mįlefnaflokkum lķka.

Žaš mį lįta žaš fylgja hér meš aš Hermann Jónasson (sjį hér), sem var forsętisrįšherra, fór lķka meš dóms- og kirkjumįlarįšuneytiš įsamt landbśnašar- og vegamįlum. Hann fór meš embętti Haraldar ķ tvęr vikur žannig aš žennan hįlfa mįnuš var hann yfir žremur rįšuneytum og fimm mįlefnaflokkum aš auki.

Hermann var aftur į móti forsętis- og dóms- og kirkjumįlarįšherra auk žess aš fara meš landbśnašarmįlin ķ įtta įr eša frį 1934-1942. Žennan tķma stóš hann aš myndun fjögurra rķkisstjórna. Ķ tveimur fyrstu hafši sį, sem var skipašur atvinnumįlarįšherra, heilbrigšismįlin lķka į sinni könnu en enginn ķ nęstu tveimur.

Heimildum Alžingis og Stjórnarrįšsins viršist ekki bera saman varšandi žaš hvenęr heilbrigšismįlin voru sett undir rįšherra. Samkvęmt žvķ sem kemur fram į stjórnarrįšsvefnum var fyrsti heilbrigšisrįšherrann skipašur ķ utanflokkastjórn Björns Žóršarsonar (sjį hér). Frį mišjum desember 1942 var hann forsętis-, heilbrigšis- og kirkjumįlarįšherra en eftir 19. aprķl 1943 fór hann auk žess meš félagsmįlarįšuneytiš en lét af žvķ sķšasta mįnušinn sem stjórnin sat en tók viš dómsmįlarįšherra- og menntamįlarįšherraembęttinu ķ  stašinn.

Samkvęmt heimildum Stjórnarrįšsins fór Björn Žóršarson žvķ meš meš fimm rįšuneyti sķšasta mįnušinn sem utanflokkastjórnin sat (sjį hér). Samkvęmt heimildum Alžingis heyra heilbrigšismįlin alltaf undir einhvern rįšherra į įrunum 1947 til 1958 žó žeim séu ekki ętlaš rįšuneyti.

Eggert G. ŽorsteinssonŽetta breytist hins vegar 1. janśar 1970 en žį var Eggert G. Žorsteinsson skipašur fyrsti heilbrigšis- og tryggingamįla-rįšherrann. Hann fór lķka meš sjįvarśtvegsrįšuneytiš (sjį hér). Nęstu kjörtķmabil į eftir er ekki óalgengt aš sį rįšherra sem fer meš heilbrigšis- tryggingamįlarįšuneytiš sé settur yfir annaš alveg óskylt rįšuneyti lķka eins og sjįvarśtvegs- išnašar- eša samgöngurįšuneytiš. Kjörtķmabiliš 1980-1983 heyrir til undantekninga en žį eru félagsmįlin sett undir heilbrigšis- og tryggingamįlarįšuneytiš.

Žaš var ekki fyrr en 1. janśar 2008 sem heilbrigšismįlunum var skipašur sérstakur rįšherra ķ fyrsta skipti. Žaš var Gušlaugur Žór Žóršarson sem gegndi embęttinu (sjį hér). Ķ stjórnartķš sķšustu rķkisstjórnar var félags- og tryggingarįšuneytinu įsamt heilbrigšisrįšuneytinu svo aftur skipaš undir einn rįšherra, eins og kjörtķmabiliš 1980-1983, meš žvķ aš Gušbjartur tók viš bįšum rįšuneytunum 2. september 2010. Žessir mįlaflokkar voru svo settir undir nżtt rįšuneyti, Velferšarrįšuneytiš, 1. janśar 2011 og fór Gušbjartur fyrir žvķ. Meš nżrri rķkisstjórn Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks eru heilbrigšismįlin aftur komin undir sérstakt rįšuneyti.

Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort žaš veršur heilbrigšisžjónustunni til framdrįttar. Hér er rétt aš hafa ķ huga aš ķ tķš sķšustu rķkisstjórnar var engin višleitni uppi um aš bęta nż lög um heilbrigšisžjónustu sem tóku gildi ķ mars 2007 (sjį hér). Žegar Gušlaugur Žór var geršur aš heilbrigšisrįšherra eingöngu af žeirri rķkisstjórn sem sat žegar lögin voru innleidd voru uppi kenningar um aš tilefniš vęru stóraukin afskipti rįšuneytisins af heilbrigšisžjónustunni ķ žeim tilgangi aš leiša hana til meiri einkavęšingar.

Žeir sem gangrżndu nżju heilbrigšislögin žóttust lesa žar į milli lķna aš framundan vęri aukinn nišurskuršur ķ opinberri heilbrigšisžjónustu. Tilefniš er t.d. 5. grein žessara laga sem er svohljóšandi: „Rįšherra getur, aš höfšu samrįši viš hlutašeigandi sveitarfélög og Samband ķslenskra sveitarfélaga, įkvešiš aš sameina heilbrigšisstofnanir innan heilbrigšisumdęmis meš reglugerš.“

Aušvitaš mį tślka žessa grein į a.m.k. tvo vegu og nota oršiš hagręšingu ķ staš nišurskuršar en žeir sem gleggst žekkja til ķ heilbrigšismįlunum blandast vart hugur um žaš aš žęr ašgeršir sem hefur veriš gripiš til ķ kjölfar efnahagshrunsins hafa m.a. sótt stoš ķ žessa lagagrein. Sį tónn sem hefur veriš gefinn ķ upphafi nżs kjörtķmabils varšandi aukna einkavęšingu heilbrigšisžjónustunnar styšst einnig viš ķ lögin frį vorinu 2007:

Rįšherra er heimilt aš bjóša śt rekstur heilbrigšisžjónustu og kaup į heilbrigšisžjónustu samkvęmt lögum žessum. (śr 30. grein)

Heilbrigšisstofnunum sem rķkiš rekur er heimilt aš gera samninga um afmörkuš rekstrarverkefni samkvęmt įkvęšum laga um fjįrreišur rķkisins. (śr 31. grein. Sjį nįnar hér)

Ég reikna meš aš allir leggi žann skilning ķ skattskyldu allra, sem hafa tekjur og eiga eignir, aš hśn sé naušsynleg žannig aš hęgt sé aš byggja undir skatttekjur rķkisins til aš halda uppi rekstri samfélagsins. Ķ žeim rekstri eru svo mismikilvęgir žęttir. Vęntanlega ętla margir aš žeir sem stżra tekjustofnum rķkisins hafi  žaš įvallt aš leišarljósi aš žeim hafi veriš trśaš fyrir žvķ aš rįšstafa sameignarsjóši allra sem byggja samfélagiš. Flestir gera žar af leišandi rįš fyrir aš bęši rįšherrar og ašrir sem sżsla meš žessa sjóši deili sömu hugmyndum og ašrir skattgreišendur um žaš hver forgangsverkefnin eru.

Markašs- og skrifstofuvęšing heilbrigšisžjónustunnar

Ķ mķnum huga er eitt af žessum forgangsverkefnum aš višhalda góšri heilbrigšisžjónustu sem žjónar öllum almenningi jafnt. Reyndar tel ég aš žeir séu allnokkrir sem deila žeirri hugmynd aš žetta sé sś grunnžjónusta sem skatttekjur rķkisins ber aš halda uppi į mešan skattgreišendur skila sķnu ķ žennan sameiginlega sjóš. Žaš er žess vegna lķklegt aš žeir séu allnokkrir sem geta tekiš undir orš Martins Luthers Kings hér ķ upphafi žar sem hann segir: „Of all the forms of inequality, injustice in health care is the most shocking and inhumane.“ (sjį lķka hér)

Heilbrigšisrįšherra

Heilbrigšisrįšherrar

Ķ sķšustu rķkisstjórn var Ögmundur Jónasson fyrst skipašur heilbrigšisrįšherra, žį Įlfheišur Ingadóttir og svo Gušbjartur Hannesson frį 2. september 2010. Gušbjartur er fęddur 1950 og var žvķ sextugur žegar hann tók viš heilbrigšisrįšherraembęttinu. Reyndar gegndi hann embętti félags- og tryggingarįšherra samhliša en žeim var sķšan steypt saman ķ eitt 1. janśar 2011 og hét upp frį žvķ velferšarrįšherra.

Viš žaš aš Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokkur tóku viš völdum hafa heilbrigšismįlin aftur fengiš sérstakt rįšuneyti. Žaš er Kristjįn Žór Jślķusson sem gegnir rįšherraembętti žessa mįlflokks. Kristjįn er fęddur 1957 og er žvķ 56 įra žegar hann tekur viš sķnum fyrsta rįšherrastóli.

Menntun og starfsreynsla:
Gušbjartur er meš nokkuš fjölbreytta menntun į sviši kennslufręša og skólamįla. Žegar hann er 21s įrs öšlast hann grunnskólakennararéttindi meš prófi frį Kennaraskóla Ķslands og sjö įrum sķšar lauk hann tómstundakennarapróf frį Seminariet for Fritidspędagoger ķ Vanlųse ķ Danmörku. 41s įrs settist Gušbjartur aftur į skólabekk og žį ķ framhaldsnįm ķ skólastjórn viš Kennarahįskóla Ķslands. Hann var skrįšur ķ žaš nįm nęstu žrjś įrin. Sķšast lauk hann svo meistaraprófi frį kennaraskóla Lundśnahįskóla (Institute of Education, University of London) įriš 2005, žį 55 įra.

Ķ framhaldi af kennaraprófinu frį Kennaraskólanum kenndi Gušbjartur viš Grunnskóla Akraness. Žar var hann ķ žrjś įr en varš žį erindreki Bandalags ķslenskra skįta nęstu tvö įrin. Eftir aš hann lauk tómstundakennaraprófi ķ Danmörku kenndi hann viš Peder Lykke Skolen į Amager ķ Kaupmannahöfn ķ eitt įr en sneri žį aftur heim žar sem hann réšst aftur aš Grunnskóla Akraness. Hann kenndi žar ķ tvö įr en var žį rįšinn skólastjóri viš skólann 31s įrs og gegndi žeirri stöšu uns hann var kosinn inn į žing įriš 2007. Gušbjartur hafši žį veriš skólastjóri ķ 26 įr. Gušbjartur var 57 įra žegar hann var kosinn inn į žing fyrir Samfylkinguna.

Kristjįn Žór varš stśdent frį Menntaskólanum į Akureyri tvķtugur aš aldri. Einu įri sķšar tók hann skipstjórnarpróf (1. og 2. stig) frį Stżrimannaskólanum ķ Reykjavķk. 24 įra skrįši hann sig ķ nįm ķ ķslensku og almennum bókmenntum sem hann hefur stundaš nęstu žrjś įrin en próflok śr žessu nįmi eru ekki skrįš ķ ferilskrį hans. Žegar Kristjįn Žór er 27 įra lauk hann kennsluréttindaprófi frį Hįskóla Ķslands.

Eftir aš Kristjįn lauk skipstjórnarprófinu vann hann sem stżrimašur og skipstjóri į skipum frį Dalvķk eša žar til hann innritašist ķ Hįskólann, žį 24. Į mešan hann var ķ Hįskólanum heldur hann žó žessum stöšum yfir sumariš en er kennari viš Stżrimannaskólann į Dalvķk į veturna. Eftir aš hann lauk kennsluréttindanįminu er hann lķka almennur kennari viš Dalvķkurskóla eša frį 1984 til 1986. 

Įriš 1986 var Kristjįn kosinn bęjarstjóri į Dalvķk, žį 29 įra. Nęstu tuttugu įrin var hann bęjarstjóri į žremur stöšum į landinu: Į Dalvķk frį 1986 til 1994, žį į Ķsafirši frį 1994 til 1997 og loks į Akureyri frį 1998 til 2006. Įri sķšar var Kristjįn kosinn inn į žing, žį 50 įra.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Gušbjartur sat ķ bęjarstjórn og bęjarrįši Akraness ķ 12 įr. Į žessum tķma var hann tvisvar sinnum formašur bęjarįšs, fyrst 1986 og sķšast 1997, eša alls ķ fimm įr, og žrisvar sinnum forseti bęjarstjórnar, fyrst 1988 og sķšast 1998, eša alls ķ žrjś įr. Į žessum tķma sat Gušbjartur ķ fjölda stjórna og nefnda į sviši stjórnsżslu og įkvaršanatöku sem varša żmist nęrumhverfiš eša samfélagiš allt.

Žessi žįttur ķ ferilskrį Gušbjarts nęr frį žvķ aš hann veršur skólastjóri Grunnskóla Akraness žar til hann sest inn į žing. Įberandi žįttur ķ žessum hluta ferilskrįar hans eru skóla- og félagsmįl ungmenna. Allan tķmann sem Gušbjartur er skólastjóri Grunnskólans į hann sęti ķ einni til tólf stjórnum eša rįšum. Flest sęti af žessu tagi įtti hann į žeim tķma sem hann var ķ bęjarstjórnarmįlunum į Akranesi auk žess aš stżra skólanum.

Į žeim tķma įtti Gušbjartur 9 nefndar- og stjórnarsęti aš mešaltali į įri; ž.e. į įrunum 1986 til 1998. Stjórnirnar og nefndirnar žar sem Gušbjartur įtti sęti uršu flestar įriš 1994 og 1998 eša 12 talsins. Įriš 1994 įtti hann sęti ķ eftirtöldum stjórnum og nefndum:

Ķ bęjarstjórn Akraness 1986-1998.
(Forseti bęjarstjórnar žrisvar sinnum. M.a. 1994-1995.)
Ķ bęjarrįši 1986-1998.
Ķ żmsum framkvęmdanefndum um byggingu Grundaskóla og leikskólans Garšasels 1981-2001.
Fulltrśi skólastjóra ķ skólanefnd Akranesbęjar 1981-2007.
Fulltrśi į ašalfundi Samtaka sveitarfélaga į Vesturlandi 1986-1994.
Ķ stjórn Sambands ķslenskra sveitarfélaga 1986-1998.
Ķ stjórn Rafveitu Akraness tvisvar sinnum. Ķ seinna skiptiš 1994-1995.
Ķ stjórn Hitaveitu Akraness og Borgarfjaršar 1994-1998.
Ķ samstarfsnefnd um svęšisskipulag sunnan Skaršsheišar 1990-1996.
Ķ starfshópi um vinnu viš mótun markmiša og stefnu ķ mįlefnum leikskóla į Akranesi 1992-1994,
ķ samstarfsnefnd um mótun tillagna um uppbyggingu og rekstur ķžróttamannvirkja į Akranesi 1993-1994.
Ķ stjórn śtgeršarfélagsins Krossavķkur hf. 1994-1996.

Įriš 1998 įtti Gušbjartur aftur sęti 12 ķ żmsum stjórnum og nefndum. Sex žeirra voru žau sömu og įriš 1994. Hinn helmingurinn var nżr. Žaš sem vekur e.t.v. athygli ķ yfirlitinu hér aš framan er aš engin žeirra nefnda eša stjórna žar sem hann įtti sęti tengist heilbrigšismįlum. Eina tengingin viš heilbrigšismįl ķ žessari sögu Gušbjarts er aš hann sat ķ stjórn Sjśkrahśss og Heilsugęslustöšvar Akraness į įrunum 1996-1998.

Įriš 1998 var Gušbjartur lķka formašur Akraneslistans, sem var forveri Samfylkingarinnar į Akranesi skv. žvķ sem segir hér. Hann gegndi žvķ embętti frį įrinu 1998 til 2000. Žegar Gušbjartur kemst ekki aš ķ bęjarstjórnarkosningunum į Akranesi fękkar nefndar- og stjórnarsetum hans verulega. Hann var reyndar formašur skipulagsnefndar Akranesbęjar frį 1998-2002 en samkvęmt ferilskrį hans į alžingisvefnum er eina stašan sem hann heldur į sviši stjórnmįla fram til žess aš hann er kosinn inn į žing sś aš hann er fulltrśi skólastjórnenda ķ skólanefnd Akranesbęjar.

Žaš er žó rétt aš benda į aš skv. žvķ sem kemur fram hér sat hann ķ mišstjórn og framkvęmdastjórn Alžżšubandalagsins og gegndi žar formennsku. Žaš kemur ekki fram hvenęr žetta var eša hversu lengi. Žvķ mį svo bęta viš aš eftir aš bęjarstjórnarferli Gušbjarts lauk var hann ķ bankarįši Landsbanka Ķslands ķ fimm įr eša frį  įrinu 1998 til 2003 og bankarįši Heritable-bankans ķ London (eign Landsbankans sķšan 2000) ķ eitt įr eša frį 2002 til 2003.

Kristjįn Žór hefur lķka  setiš ķ afar mörgum nefndum og rįšum į sviši stjórnsżslu og įkvaršanatöku sem snerta żmist nęrumhverfiš eša samfélagiš allt. Žessi žįttur ķ ferilskrį Kristjįns nęr frį žvķ aš hann veršur bęjarstjóri į Dalvķk og til įrsins 2009. Ķ byrjun žessa ferils eru sjįvarśtvegsmįlin įberandi mįlaflokkur eša į mešan hann er bęjarstjóri į Dalvķk og Ķsafirši en eftir aš hann sest ķ bęjarstjórastólinn į Akureyri į hann einkum sęti ķ stjórnum og rįšum sem fara meš fjįrmįl.

Žessi ferill Kristjįns nęr yfir 22 įr eša frį 1987 til įrsins 2009. Į žessu tķmabili sat hann ķ einni til tólf nefndum yfir įriš. Flestar uršu stjórnar- og nefndarsetur hans į įrunum 1999 til 2007 en žį voru žęr į bilinu 8-12 eša 9 aš mešaltali. Įriš 2002 var toppįr ķ žessum efnum en žį sat hann ķ eftirtöldum stjórnum og rįšum:

Formašur stjórnar Lķfeyrissjóšs starfsmanna Akureyrarbęjar 1998-2007.
Ķ stjórn Eignarhaldsfélagsins Brunabótafélags Ķslands 1999-2008.
Ķ stjórn Landsvirkjunar 1999-2007.
Ķ stjórn Fjįrfestingabanka atvinnulķfsins 1999-2000.
Ķ Feršamįlarįši Ķslands 1999-2003.
Formašur stjórnar Lķfeyrissjóšs Noršurlands 2000-2007.
Ķ stjórn Fasteignamats rķkisins 2000-2007.
Ķ stjórn Ķslenskra veršbréfa 2002-2009.
Formašur stjórnar Eyžings 1998-2002.
Ķ stjórn Sambands ķslenskra sveitarfélaga 1998-2007.
Ķ bęjarstjórn Akureyrar 1998-2009.
Ķ mišstjórn Sjįlfstęšisflokksins sķšan 2002.
Formašur sveitarstjórnarrįšs Sjįlfstęšisflokksins 2002-2009.

Įriš sem Kristjįn Žór var kosinn inn į žing var hann ķ 9 stjórnum og rįšum en žaš dregur verulega śr strax įriš eftir. Žaš vekur hins vegar athygli aš hann į įfram sęti ķ bęjarstjórn Akureyrar eftir aš hann var kosinn inn į žing eša fram til įrsins 2009. Kristjįn var kosinn annar varaformašur Sjįlfstęšisflokksins įriš 2012.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Gušbjartur kom nżr inn į žing voriš 2007, žį 57 įra gamall. Hann situr inni į žingi fyrir Samfylkinguna sem žingmašur Noršvesturlands. Hann hefur setiš į žingi ķ 6 įr. Į žessu tķmabili hefur hann įtt sęti ķ fjórum žingnefndum. Ž.į m. sat hann ķ félags- og tryggingamįlanefnd į įrunum 2007 til 2010. Įriš 2009-2010 var hann formašur hennar.

Kristjįn Žór kom lķka inn į žing voriš 2007, žį fimmtugur aš aldri. Hann er žingmašur Noršausturlands og hefur setiš inni į žingi ķ sex įr. Frį žvķ hann kom inn į žing hefur hann setiš ķ žremur žingnefndum. Engin žeirra tekur til heilbrigšismįla sérstaklega.

Rįšherraembętti:
Gušbjartur var skipašur félags- og trygginga- og heilbrigšisrįšherra 2. september 2010. Rįšuneytin voru svo sameinuš 1. janśar 2011 og viš sama tilefni nefnt velferšarrįšherra. Gušbjartur gegndi žessu embętti til loka sķšasta kjörtķmabils. Hann hafši setiš ķ žrjś įr į žingi žegar hann var skipašur til embęttisins. Gušbjartur var 60 įra žegar hann tók viš embętti heilbrigšisrįšherra (sjį nįnar hér).

Kristjįn Žór er nśverandi heilbrigšisrįšherra. Eins og įšur hefur komiš fram hefur hann setiš į žingi ķ sex įr eša eitt og hįlft kjörtķmabil. Kristjįn var 56 įra žegar hann tók viš embętti heilbrigšisrįšherra. (sjį nįnar hér)

Samantekt
Žaš hlżtur aš vekja athygli hversu margt er įžekkt ķ ferilskrįm Gušbjarts Hannessonar og Kristjįns Žórs Jślķussonar. Bįšir eru t.d. meš kennaramenntun og einhverja kennslureynslu. Žeir eru į svipušum aldri žegar žeir ljśka kennsluréttindanįminu en sķšan hefur Gušbjartur aukiš viš menntun sķna į sviši kennslu- og skólastjórnunar.

Gušbjartur og Kristjįn byrjušu bįšir aš hasla sér völl į atvinnumarkašinum samhliša nįmi. Kristjįn viš sjómennsku en Gušbjartur m.a. virkjanastörf. Žeir byrja svo bįšir aš kenna rśmlega tvķtugir. Gušbjartur er kennari ķ sjö įr įšur og veršur sķšan skólastjóri viš Grunnskóla Akraness. Žvķ embętti gegnir hann ķ 16 įr. Kristjįn er kennari ķ fimm įr įšur en bęjarstjóraferill hans tekur viš en hann var bęjarstjóri ķ 20 įr į žremur stöšum į landinu; Ž.e. Dalvķk, Ķsafirši og Akureyri. Žar af 16 įr į heimaslóšum ķ Eyjafiršinum.

Gušbjartur hefur reyndar lķka umtalsverša reynslu af bęjarstjórnarmįlum. Žó Gušbjartur hafi aldrei veriš bęjarstjóri eins og Kristjįn hefur hann 12 įra reynslu af bęjarstjórnarmįlum. Bįšir sįtu samtals ķ rśmlega 20 stjórnum og nefndum į žeim tķma sem žeir fara meš embętti ķ bęjarstjórnum. Gušbjartur og Kristjįn sįtu m.a. bįšir  ķ stjórn Sambands ķslenskra sveitarfélaga žó žaš hafi ekki veriš į sama tķma.   

Bįšir komu inn į žing į sama tķma og hafa setiš žar jafnlengi eša ķ sex įr. Gušbjartur hafši veriš žingmašur ķ žrjś įr žegar hann var skipašur heilbrigšisrįšherra en Kristjįn ķ sex. Hvorugur hefur neina menntun sem lżtur aš rekstri eša skipulagi heilbrigšismįla en vissulega mį žó gera rįš fyrir aš störf beggja į sviši bęjarmįla geri žį hęfari til rįšherraembęttis en marga samrįšherra sķna.

Mišaš viš menntun og reynslu mętti reyndar ętla aš rįšuneyti menntamįla hefši hęft Gušbjarti betur og sennilega Kristjįni lķka. Žaš er lķka spurning hvort sjįvarśtvegsrįšuneytiš standi žekkingu hans og reynslu nęr en heilbrigšisrįšuneytiš. Ķ žessu sambandi er rétt aš hafa ķ huga hvert markmiš heilbrigšisžjónustunnar į aš vera. Žaš mį lķka spyrja sig hvort markmiš stjórnvalda og žeirra sem vinna aš heilbrigšismįlum fer saman.

Žaš er ekki spurning aš embętti heilbrigšisrįšherra er mjög umfangsmikiš en grundvallarspurningin er hvort rįšuneytinu er  ętlaš aš žjóna fjįrmagninu eša fólkinu. Žegar žeirri spurningu hefur veriš svaraš er hęgt aš setja nišur hvaša hęfileikar skipta mestu viš skipun rįšherra heilbrigšismįla ķ landinu.

Ég reikna meš aš meiri hluti almennings og žeirra sem starfa innan heilbrigšisstofnananna lķti svo į aš verkefniš snśist um aš aš veita öllum sem žurfa jafna og góša žjónustu. Hins vegar er ansi margt sem bendir til aš stjórnvöld vilji reka heilbrigšisžjónustuna eins og hvert annaš markašsfyrirtęki žar sem meginįherslan liggur į žvķ aš skila peningalegum hagnaši. Af žessum įstęšum er lķklegt aš hugmyndir meirihluta almennings og stjórnvalda um žaš hvaša hęfileikum heilbrigšisrįšherra žarf aš vera bśinn fari alls ekki saman.

Vęntanlega lķtur meirihluti skattgreišenda svo į aš rekstrargrundvöllur heilbrigšisžjónustunnar sé žegar tryggšur ķ gegnum skattlagningu rķkisins į tekjur žeirra og eignir. Žess vegna er lķklegt aš flestir séu sammįla um aš žaš ętti aš vera eitt af forgangsverkefnum stjórnvalda aš tryggja aš ętlaš hlutfall skattteknanna fari til žessarar naušsynlegu grunnžjónustu en ekki ķ eitthvaš annaš sem žjónar minni hagsmunum.

Af žessu leišir aš heilbrigšisrįšherra žarf aš hafa hęfileika til samvinnu viš starfsfólk og skjólstęšinga heilbrigšisžjónustunnar til aš tryggja góša sįtt į milli almennings og heilbrigšisyfirvalda. Vęnlegur kostur er žvķ frekar hugsjón sem er bundinn velferš og hagsmunum samfélagsins en flokkspólitķskum hagsmunum eša eigin frama innan stjórnmįlaflokka.

Setjum heilbrigšisžjónustuna ķ forgang

Žvķ mį svo viš žetta bęta aš einhverjir žeirra sem hafa varaš viš žróuninni sem er aš verša ķ heilbrigšismįlum hér į landi hafa lżst yfir žungum įhyggjum af žvķ aš meš nżjum heilbrigšislögum frį 2007 (sjį hér) hafi markiš veriš sett į aukna markašsvęšingu heilbrigšisžjónustunnar. Žessir hafa jafnframt varšaš viš žvķ hvert žetta muni leiša heilbrigšisžjónustuna sem muni ķ framtķšinni snśast ķ enn meira męli um fjįrmagn en ekki ašhlynningu. Teiknin eru vęntanlega oršin öllum ljós nś žegar.

____________________________________

Helstu heimildir

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Žjóšarpśls Callups frį 6. október 2009: Įnęgja meš störf rįšherra (fyrsta könnun)
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Örfįar heimildir um umręšuna um markašsvęšingu heilbrigšisžjónustunnar

Tillaga til žingsįlyktunar um rannsókn į įhrifum markašsvęšingar samfélagsžjónustu. Lagt fram į 135. löggjafaržinginu (2007-2008) af žingmönnum VG. Flutningsmenn: Ögmundur Jónasson.
Markašsvęšing mannslķkamans. mbl.is: 31. janśar 2012.
Vilhjįlmur Ari Arason: Neyšaržjónustan, žegar lķfiš sjįlft er ķ hśfi. Bloggpistill į eyjan.is: 15. įgśst 2013.


Fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytiš

Žetta er annar žįttur af tķu af samanburši į menntun og starfsreynslu žeirra sem voru rįšherrar undir lok sķšasta kjörtķmabils og žeirra sem gegna žessum embęttum nś.  Ķ sķšasta pistli voru forsętisrįšherrarnir bornir saman. Hér verša žaš fjįrmįla- og efnahagsrįšherrarnir.

Björn KristjįnssonFjįrmįlarįšherra er eitt af elstu embęttisheitum nśverandi stjórnarfyrirkomulags. Fyrsti fjįrmįlarįšherrann var Björn Kristjįnsson (sjį hér) en hann gegndi embęttinu ašeins ķ eitt įr eša įriš 1917. Žetta var ķ fyrstu innlendu rķkisstjórninni sem sat į įrunum 1917 til 1920. Auk fjįrmįlarįšuneytisins voru žar  forsętis-, og dóms- og kirkjumįla- og atvinnumįlarįšuneyti (sjį hér) eša alls fjórir mįlefnaflokkar žar sem dóms- og kirkjumįlin voru saman.

Fram til įrsins 1939 voru žeir sem gegndu stöšu rįšherra aldrei fleiri en tveir eša žrķr. Žaš var žvķ ekkert óvanalegt aš sami rįšherra fęri meš tvö rįšuneyti. Žó mįlefnunum sem rįšherrarnir höfšu į sinni könnu taki aš aš fjölga upp śr 1932 žį er žaš ekki fyrr en viš hernįmiš sem rįšherrum tekur aš fjölga og eru almennt fjórir til fimm nęstu kjörtķmabil į eftir. 

Jón ŽorlįkssonFrį upphafi hefur žaš veriš langalgengast aš sį rįšherra sem fer meš fjįrmįlin hafi ekki fleiri mįlefnaflokka į sinni könnu en žó kom žaš fyrir į fyrstu įrum rįšuneytanna aš forsętisrįšherra fęri lķka meš fjįrmįlarįšherraembęttiš. Žessi hįttur var hafšur į ķ fyrsta skipti įriš 1926 en žį var Jón Žorlįksson bęši forsętisrįšherra og fjįrmįlarįšherra (sjį hér).

Žaš er vissulega forvitnilegt aš skoša menntun og starfsreynslu žeirra manna sem įttu sęti sem rįšherrar ķ fyrstu innlendu rįšuneytunum į įrunum 1917 til 1944 sem mętti ef til vill kalla fullveldistķmabiliš žar sem lżšveldiš var ekki stofnaš fyrr en įriš 1944. Žar sem Ķslendingar öšlušust ekki full yfirrįš yfir eigin mįlum fyrr en viš lżšveldisstofnunina er ekki frįleitt aš tala um žennan tķma sem einhvers konar ęfingartķmabil.

Aš öllu gamni slepptu žį er rķfleg įstęša til aš velta žvķ fyrir sér af fullri alvöru hvaša įhrif hefšir og venjur, sem uršu til į žeim mótunartķma įšur en Ķslendingar höfšu öšlast full yfirrįš yfir sķnum eigin mįlum, eru hafšar ķ heišri enn ķ dag varšandi embęttisskipan og annaš sem lżtur aš stjórnskipan landsins. Žaš veršur žó ekki staldraš viš žetta atriši frekar aš sinni en žaš er ekki ólķklegt aš žvķ verši velt upp sķšar ķ žessu verkefni og meira gert śr žvķ žį.

Benjamin Franklin

Eins og įšur segir er fjįrmįlarįšherra eitt af elstu embęttisheitunum innan rįšuneyta ķslenskrar stjórnsżslu. Frį upphafi hefur žaš lķka veriš algengast aš sį sem gegnir rįšherraembęttinu ķ fjįrmįlarįšuneytinu fari ekki meš fleiri mįlaflokka.

Ķ desember 2009 skipaši žįverandi forsętisrįšherra, Jóhanna Siguršardóttir, nefnd sem var „fališ [...] žaš verkefni aš gera tillögur um endurskošun laga nr. 73“ sem eru frį įrinu1969, „um Stjórnarrįš Ķslands, og eftir atvikum ašrar lagareglur sem lśta aš starfsemi Stjórnarrįšsins og stjórnsżslu hér į landi“ (sjį hér).

Nefndin skilaši tillögum sķnum įri sķšar žar sem eftirfarandi kemur m.a. fram:

Nefndin telur aš fella eigi brott įkvęši laganna [frį 1969] žar sem heiti rįšuneyta eru tilgreind og aš meš žvķ skapist svigrśm fyrir rķkisstjórn hverju sinni, einkum viš stjórnarmyndun, aš įkveša fjölda rįšuneyta og heiti žeirra. (sjį sama)

Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands voru svo samžykkt frį Alžingi ķ september 2011 (sjį hér). Žar er aš finna lagagrein sem byggir į ofangreindri tillögu nefndarinnar um žetta atriši:

Stjórnarrįš Ķslands skiptist ķ rįšuneyti. Rįšuneyti eru skrifstofur rįšherra og ęšstu stjórnvöld framkvęmdarvaldsins hvert į sķnu mįlefnasviši. Įkveša skal fjölda rįšuneyta og heiti žeirra meš forsetaśrskurši, sbr. 15. gr. stjórnarskrįrinnar, samkvęmt tillögu forsętisrįšherra. (sjį hér)

15. grein Stjórnarskrįrinnar er svohljóšandi: „Forsetinn skipar rįšherra og veitir žeim lausn. Hann įkvešur tölu žeirra og skiptir störfum meš žeim.“ (sjį hér)

Įri sķšar, eša 1. september 2012, voru žęr breytingar geršar į embętti žįverandi fjįrmįlarįšherra, sem į žeim tķma var Oddnż G. Haršardóttir, aš žaš var aukiš ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšherra. Žess mį geta aš žessar breytingar fóru fram viš fjóršu og nęstsķšustu breytingarnar sem voru geršar į mönnun og mįlefnaskiptingu innan rįšuneytanna į sķšasta kjörtķmabili.

Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra

Fjįrmįla- og efnahagsrįšherraEmbętti fjįrmįlarįšherra var fyrst ķ höndum Steingrķms J. Sigfśssonar (hann tók viš öšrum rįšuneytum ķ desember 2011), žį Oddnżjar G. Haršardóttur (hśn vék fyrir Katrķnu Jślķusdóttur 1. október 2012) en sķšasta žingvetur kjörtķmabilsins var žaš Katrķn Jślķusdóttir sem gegndi žvķ. Katrķn er fędd 1974 og var žvķ 38 įra žegar hśn tók viš embętti fjįrmįla- og efnahagsrįšherra į sķšasta įri. Įšur hafši hśn veriš išnašarrįšherra en hśn tók viš žvķ embętti ķ upphafi sķšasta kjörtķmabils žį 35 įra aš aldri. Į sķšasta landsfundi Samfylkingarinnar var hśn svo kjörin varaformašur flokksins.

Bjarni Benediktsson er fęddur 1970 og er žvķ 43 įra. Hann er fjįrmįla- og efnahagsrįšherra ķ nżskipašri rķkisstjórn. Hann hefur veriš formašur Sjįlfstęšisflokksins frį žvķ hann var 39 eša frį įrinu 2009. 

Menntun og starfsreynsla:
Katrķn śtskrifašist sem stśdent frį Menntaskólanum ķ Kópavogi įriš 1994. Įri sķšar innritašist hśn ķ mannfręši viš Hįskóla Ķslands. Nęstu fjögur įrin var hśn skrįš ķ mannfręšina en hefur ekki lokiš prófi. Annaš nįm sem kemur fram į ferilskrį hennar į vef Alžingis er nįmskeiš sem hśn hefur tekiš hjį Endurmenntun Hįskóla Ķslands ķ hugbśnašargerš. Žaš var įriš 2001.

Sama įr og hśn śtskrifašist sem stśdent frį MK var hśn rįšin sem innkaupastjóri hjį G. Einarsson & co. ehf. „Fyrirtękiš flytur inn barnafatnaš ašallega frį Žżskalandi.“ (sjį hér). Hśn var ķ žessari stöšu nęstu fimm įrin. Žar af fjögur samhliša hįskólanįminu. Sķšasta įriš sem Katrķn var skrįš ķ mannfręšina var hśn framkvęmdastjóri stśdentarįšs Hįskóla Ķslands, žį 24 įra.

Įriš eftir, eša įriš 1999, tók hśn viš framkvęmdastjórastöšu hjį innflutningsfyrirtękinu G. Einarsson & co. ehf en įri sķšar var hśn rįšin sem verkefnastjóri og rįšgjafi hjį rįšgjafar- og hugbśnašarhśsinu Innn hf (sjį hér um fyrirtękiš). Žessari stöšu gegndi hśn nęstu žrjś įrin eša žar til hśn var kosin inn į žing įriš 2003, žį 29 įra.

Bjarni er stśdent frį Menntaskólanum ķ Reykjavķk. Hann śtskrifašist žašan 19 įra gamall. Žegar hann var 25 śtskrifašist hann śr lögfręšinįmi frį Hįskóla Ķslands. Įriš eftir var hann ķ žżsku- og lögfręšinįm ķ Žżskalandi en ķ framhaldinu tók hann sérhęfša meistaragrįšu ķ lögum (LL.M.-grįšu) frį University of Miami School of Law ķ Bandarķkjunum. Įriš 1998 bętir hann viš sig réttindum hęstaréttarlögmanns og löggilts veršbréfamišlara, žį 28 įra.

Įriš sem hann śtskrifašist śr lögfręšinni vann hann sem fulltrśi hjį sżslumanninum ķ Keflavķk. Heimkominn frį Bandarķkjunum, įriš 1997, gerist hann lögfręšingur hjį Eimskip og var žar ķ tvö įr. Žį fór hann śt ķ eigin rekstur sem lögmašur hjį Lex lögmannsstofu og višheldur žeim rekstri fram til žess aš hann er kosinn inn į žing įriš 2003, žį 33 įra.

Félagsstörf af żmsu tagi:
Katrķn byrjaši snemma aš feta sig upp metoršastigann ķ pólitķkinni. Sama įr og hśn varš stśdent var hśn ķ stjórn Veršandi, unglišahreyfingar Alžżšubandalagsins, og ritari Alžżšubandalagsins ķ Kópavogi. Žessum embęttum gegndi hśn žar til hśn varš framkvęmdastjóri stśdentarįšs Hįskóla Ķslands. Hins vegar var hśn įfram ķ mišstjórn Alžżšubandalagsins, fulltrśi Röskvu ķ stśdentarįši og hįskólarįši Hįskóla Ķslands og kennslumįlanefnd Hįskóla Ķslands 1997-1999.

Sama įr og hśn tók viš verkefnastjóra- og rįšgjafastöšunni hjį rįšgjafar- og hugbśnašarhśsinu Innn hf. var hśn komin ķ framkvęmdastjórn Samfylkingarinnar, stjórn Evrópusamtakanna og oršin varaformašur ungra jafnašarmanna. Žess mį geta aš hśn sat ķ framkvęmdastjórn Samfylkingarinnar og stjórn Evrópusamtakanna žar til hśn var kosin į žing. Auk žess mį geta žess aš hśn var formašur ungra jafnašarmanna įrin 2000-2001 og varaformašur ķ framkvęmdarįši Samfylkingarinnar įrin 2001-2003. Hśn var kjörin varaformašur Samfylkingarinnar ķ febrśar į žessu įri.

Mišaš viš ferilskrį Bjarna į hann sér svolķtiš fjölbreyttari bakgrunn į sviši félagsstarfa. Hann var t.d. framkvęmdastjóri lögfręšiašstošar Orators, félags laganema sķšasta įriš sitt ķ lögfręšinni viš Hįskólann og formašur knattspyrnudeildar Ungmennafélagsins Stjörnunnar ķ Garšabę fyrstu tvö įrin eftir aš hann var kosinn inn į žing.

Lķkt og Katrķn byrjaši Bjarni ungur aš feta sig upp pólitķska metoršastigann. Žegar hann var 21s įrs var hann kominn ķ stjórn Hugins, félags ungra sjįlfstęšismanna ķ Garšabę og įtti žar sęti nęstu žrjś įrin. Sķšast sem formašur žess. 

Frį 28 įra aldri og fram til 32 įtti hann sęti ķ stjórn Heilsugęslu Garšabęjar og žį ķ skipulagsnefnd sama bęjar um skamma hrķš. Eftir aš hann settist inn į žing var hann varaformašur Flugrįšs į įrunum 2003-2007 og įtti sęti ķ stjórnarskrįrnefnd į įrunum 2005-2007. Hann var kosinn formašur Sjįlfstęšisflokksins įriš 2009, žį 39 įra.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Katrķn kom nż inn į žing voriš 2003 og hefur žvķ setiš inni į žingi ķ einn įratug. Hśn hefur veriš žingmašur sušvesturkjördęmis frį upphafi. Į ferlinum hefur hśn įtt sęti ķ fjölmörgum nefndum; eša tveimur til žremur į hverjum tķma aš undanskildu sķšasta kjörtķmabili žar sem hśn var rįšherra.

Mešal žeirra nefnda sem hśn hefur įtt sęti ķ eru allsherjarnefnd žar sem hśn sat fyrsta žingįriš, fjįrlaganefnd žar sem hśn sat į įrunum 2005-2007, išnašarnefnd į įrunum 2005-2009 og umhverfisnefnd įrin 2007-2009. Žess mį svo geta aš hśn var formašur išnašarnefndar įrin 2007-2009.

Bjarni kom inn į žing į sama tķma og Katrķn og hefur žvķ lķka setiš inni į žingi ķ einn įratug. Eins og Katrķn hefur hann veriš žingmašur sušvesturkjördęmis frį upphafi. Frį žvķ aš hann kom inn į žing hefur hann įtt sęti ķ fjölda žingnefnda; eša žremur til fjórum į hverjum tķma aš undanskildu sķšasta kjörtķmabili. Žį įtti hann eingöngu sęti ķ utanrķkismįlanefnd žar sem hann hefur setiš frį įrinu 2005.

Ašrar nefndir sem hann hefur įtt sęti ķ, og verša dregnar hérna fram, er allsherjarnefnd žar sem žau Katrķn voru samtķša ķ eitt įr. Bjarni įtti sęti ķ žessari nefnd į įrunum 2003-2007 og var formašur hennar lķka. Į sama tķma sat hann ķ fjįrlaganefnd. Įrin 2004-2005 įtti hann sęti ķ heilbrigšis- og trygginganefnd og svo efnahags- og skattanefnd ķ stjórnartķš Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks eša įrin 2007-2009.

Rįšherraembętti:
Katrķn var 35 įra žegar hśn var skipuš išnašarrįšherra ķ upphafi sķšasta kjörtķmabils. Žvķ embętti gegndi hśn til haustsins 2012. Žaš er žó rétt aš geta žess aš hśn var ķ fęšingarorlofi frį 24. febrśar 2012 til žess tķma aš hśn var skipuš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra 1. október 2012. Katrķn var žvķ 38 įra žegar hśn tók viš fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.

Žess mį geta aš Oddnż G. Haršardóttir gegndi rįšherraembętti hennar frį 24. febrśar til 6. jślķ 2012 en žį tók Steingrķmur J. Sigfśsson viš žvķ embętti og gegndi žvķ til til 1. september 2012. Viš žaš tękifęri var žrišja og sķšasta verulega breytingin į rįšuneytunum ķ forsętisrįšherratķš Jóhönnu Siguršardóttur sem fólst m.a. ķ žvķ aš Steingrķmur J. Sigfśsson var geršur aš atvinnuvega- og nżsköpunarrįšherra og tók žannig yfir rįšuneytiš sem Katrķnu hafši veriš śthlutaš. 

Žegar Katrķn sneri aftur śr fęšingarorlofinu fékk hśn rįšuneytiš sem hann hafši stżrt įšur ķ stašinn en Oddnż G. Haršardóttir, sem tók viš rįšuneyti Steingrķms 31. desember 2011, vék fyrir Katrķnu (sjį hér). Katrķn hafši setiš ķ nķu įr į žingi žegar hśn tók viš stjórn efnahags- og fjįrmįla ķ landinu (sjį nįnar hér).

Meš nżrri stjórn tók Bjarni viš fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu. Eins og įšur hefur komiš fram hefur hann setiš į žingi ķ 10 įr eša tvö og hįlft kjörtķmabil (hér er vķsaš til kjörtķmabilsins sem rķkisstjórn Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokkur sįtu bara hįlft). Bjarni er 43ja įra žegar hann tekur viš embętti fjįrmįla- og efnahagsrįšherra (sjį nįnar hér).

Samantekt
Katrķn var tvķtug žegar hśn lauk stśdentsprófi. Strax aš stśdentsprófi loknu geršist hśn innkaupastjóri hjį innflutningsfyrirtęki sem flutti inn barnafatnaš. Į sama tķma byrjaši hśn aš hasla sér völl ķ pólitķkinni. Hśn var skrįš ķ mannfręši viš Hįskóla Ķslands į įrunum 1994-1999 en hefur ekki śtskrifast śr žvķ nįmi enn.

Įšur en hśn settist inn į žing, 29 įra gömul, var hśn framkvęmdastjóri stśdentarįšs Hįskóla Ķslands ķ eitt įr og annaš hjį innflutningsfyrirtękinu G. Einarsson & co. auk žess sem hśn starfaši sem verkefnisstjóri og rįšgjafi hjį Rįšgjafar- og hugbśnašarhśsinu Innn hf. ķ žrjś įr. Į sama tķma vann hśn sig įfram upp metoršastigann į sviši stjórnmįla. Fyrst innan Alžżšubandalagsins og svo Samfylkingarinnar.

Frį žvķ aš hśn settist inn į žing hefur hśn veriš ķ tveimur til žremur žingnefndum į hverju kjörtķmabili aš sķšasta kjörtķmabili undanskyldu en žį var hśn fyrst išnašarrįšherra og sķšar fjįrmįla- og efnahagsrįšherra. Žegar hśn tók viš embętti išnašarrįšherra hafši hśn setiš į žingi ķ sex įr. Žremur įrum sķšar tók hśn viš embętti fjįrmįla- og efnahagsrįšherra.

Bjarni var 19 įra žegar hann lauk stśdentsprófi en ólķkt Katrķnu śtskrifašist hann śr sķnu nįmi ķ Hįskólanum og bętti viš sig grįšu og réttindum aš žvķ loknu. Žegar hann var 28 įra var hann kominn meš réttindi sem löggiltur veršbréfamišlari og hérašsdómslögmašur.

Įriš sem Bjarni varš 25 įra starfaši hann sem fulltrśi hjį lögmanninum ķ Keflavķk en frį 1997 til 1999 var hann lögfręšingur hjį Eimskip. Nęstu fjögur įr var hann lögmašur meš eigin rekstur į Lex lögmannsstofu en var žį kosinn inn į žing sama įr og Katrķn Jślķusdóttir eša įriš 2003.

Frį žvķ aš hann settist inn į žing hefur hann veriš ķ žremur til fjórum žingnefndum į kjörtķmabili ef žaš sķšasta er undanskiliš en žį įtti hann ašeins sęti ķ utanrķkismįlanefnd. Eftir aš Bjarni settist inn į žing geršist hann virkur ķ višskiptalķfinu og var stjórnarformašur N1 og BNT į įrunum 2005 – 2008 en BTN var žaš sem hefur veriš kallaš „móšurfélag“ N1s (sjį sérstakan heimildalista hérna nešst varšandi žennan žįtt į ferli Bjarna).

Bęši, Katrķn og Bjarni, hafa stundaš einhverja atvinnu samhliša nįmi įsamt stjórnmįlatengdum félagsstörfum. Katrķn er žó öllu stórtękari į žvķ sviši en Bjarni žar sem hśn vann viš innflutning hjį  G. Einarssyni & co. ehf allan tķmann sem hśn er skrįš ķ nįm ķ hįskólanum auk žess aš sitja ķ żmsum pólitķskum stjórnum, rįšum og nefndum öll hįskólaįrin. Mest fimm į sama tķma.

Įrin 1998 var Katrķn ķ sex hlutverkum žar sem hśn var innkaupastjóri innflutningsfyrirtękisins sem hśn vann hjį, framkvęmdastjóri stśdentarįšs HĶ, ķ mišstjórn Alžżšubandalagsins, fulltrśi ķ stśdentarįši - og hįskólarįši HĶ og ķ kennslumįlanefnd sama skóla. Af ferilskrį Katrķnar inni į vef Alžingis aš dęma hefur hśn veriš ólétt į žessum tķma žannig aš žaš er śtlit fyrir aš hśn hafi fyllst einhverjum ofurkrafti meš mešgöngunni. Žaš er ef til vill sanngjarnt aš minna į aš į žessum tķma var Katrķn į 25. aldursįri og žess vegna ung og vęntanlega vel frķsk.

Žegar kemur aš mati į žvķ hvort žessara tveggja, Katrķn eša Bjarni, er hęfara til aš gegna stöšu fjįrmįla- og efnahagsrįšherra žį hlżtur skortur beggja į nįmi ķ efnahagstengdum greinum aš vekja sérstaka athygli. Ef hins vegar pólitķskur metnašur skiptir meginmįli varšandi embęttisskipunina žį eru žau vęntanlega bęši metin vel hęf.

Žegar menntunaržįtturinn er skošašur nįnar er lķklegra aš Bjarni geti sótt eitthvaš, sem kemur honum aš notum ķ embęttinu, ķ įtta įra nįm ķ lögfręši en Katrķn hafi fundiš eitthvaš śr hįskólakśrsunum, sem hśn tók ķ mannfręšinni, sem hafi veriš hald ķ. Starfsreynslulega séš er žaš heldur ekki ólķklegt aš Bjarni geti sótt fleira ķ sinn reynslubanka sem nżtist honum ķ nśverandi embętti en Katrķn gat į mešan hśn gegndi žessu sama embętti.

Žegar kemur aš trausti er lķklegra aš Katrķn hafi vinninginn en sennilega vegur trśveršugleikinn eitthvaš į móti žannig aš ef til vill koma žau jafnt śt hvaš žennan žįtt varšar žegar upp er stašiš. Ef marka mį įnęgjumęlingar Gallups męldist įnęgja žįtttakanda meš störf Katrķnar sem rįšherra hęst 29,9%. Žessi męling er frį žvķ ķ mars 2012 eša žegar Katrķn var ķ fęšingarorlofi.

Į mešan hśn gegndi embętti fjįrmįla- og efnahagsrįšherra męldist įnęgjan meš hennar störf hęst 29% en žaš var undir lok kjörtķmabilsins eša ķ janśar 2013. Katrķn var žį ķ fimmta sęti en mišaš viš könnunina voru žįtttakendur įnęgšastir meš störf Katrķnar Jakobsdóttur en 49,7% ašspuršra sögšust įnęgšir meš hennar störf.

Mišaš viš žį miklu įbyrgš sem hvķlir į heršum fjįrmįla- og efnahagsrįšherra žį hlżtur aš liggja beinast viš aš velta menntunaržęttinum alvarlega fyrir sér. Vęntanlega dytti engum ķ hug aš rįša einhvern ķ stöšu fjįrmįlastjóra hjį öšrum stofnunum eša fyrirtękjum ef umsękjandi vęri hvorki meš menntun eša reynslu af fjįrmįlastjórn. Žegar žaš er haft ķ huga aš hér er veriš aš tala um rįšuneyti sem er yfir rekstri heils samfélags žį er žaš vissulega stór spurning: Af hverju eru ekki geršar meiri kröfur til ęšsta yfirmanns žess en raun ber vitni?

Aš öllum lķkingum mį gera rįš fyrir aš žeir séu mjög margir sem gera sér grein fyrir žvķ aš śtkoman śt śr nśverandi fyrirkomulagi viš skipunina ķ embęttiš getur tęplega oršiš önnur en slysakennd. Žaš žarf reyndar ekki aš horfa mörg įr aftur ķ tķmann til aš finna stórslys sem hlaust af žessu og bitnaši į öllu samfélaginu meš hörmulegum afleišingum. Žaš sér reyndar ekki fyrir endalok hörmunganna enn.

____________________________________

Helstu heimildir

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Žjóšarpśls Callups frį 6. október 2009: Įnęgja meš störf rįšherra (fyrsta könnun)
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Heimildir sem varša višskiptasögu Bjarna Benediktssonar 

Bjarni Benediktsson: Lętur af stjórnarformennsku ķ N1. vb.is: 10. desember 2008
Stżrši og įtti ķ BTN. dv.is:
9. desember 2009
BTN lagši milljarš ķ Vafningsfléttu
. dv.is:
24. mars 2010
Višskiptasaga Bjarna Benediktssonar
. eyjan.is:
15. įgśst 2011
4,3 milljarša gjaldžrot BTN
. mbl.is: 22. janśar 2013
Milljaršaafskriftir vegna gjaldžrots BTN
. dv.is: 22. janśar 2013
Ekkert fékkst upp ķ milljaršakröfur ķ BTN. ruv.is: 22. janśar 2012

Wikipedia: Bjarni Benediktsson


Forsętisrįšuneytiš

Žetta er framhald žess sem hófst į fęrslunni Loforš og efndir og svo Mönnun brśarinnar. Sś fyrri er hugsuš sem eins konar inngangur en žį seinni mį lķta į sem įframhaldandi innsetningu. Žessi fęrsla er žess vegna fyrsti hluti žess sem  žeirri rannsóknarvinnu sem var upphaf žessara skrifa var ętlaš aš snśast um. Kveikjan er ekki sķst hverjar afleišingar ķslenskrar stjórnmįlamenningar hafa oršiš og hvernig žęr birtust žjóšinni haustiš 2008.

Eins og įšur hefur komiš fram hefur žaš oršiš aš hefš ķ ķslenskri stjórnskipan aš žaš er ķ höndum ęšstrįšandi innan žeirra flokka sem mynda rķkisstjórn hverjir verša rįšherrar. Žannig hefur žaš oršiš aš einhvers konar ófrįvķkjanlegri reglu aš rįšherrar hverrar rķkisstjórnar eru śr röšum žingmanna rķkisstjórnarflokkanna. Samkvęmt žessari hefš hefur žaš fests ķ sessi aš formenn viškomandi flokka taka embętti forsętis- og fjįrmįlarįšherra.

Rįšherrar 2013Nśverandi rįšherraskipan

Einhverjir sjį žaš vęntanlega ķ hendi sér hvurs lags įlag hlżtur aš hljótast af žvķ aš vera formašur fjölmenns stjórnmįlaflokks, žingmašur löggjafarsamkundunnar į Alžingi og bęta svo embętti rįšherra ofan į žau marghįttušu hlutverk. Žaš mį gera rįš fyrir aš nż lög sem voru sett um Stjórnarrįš Ķslands į sķšasta žingi hafi aš einhverju leyti tekiš miš af žessu en žar er rįšherrum gert heimilt aš rįša til sķn tvo til žrjį ašstošarmenn ķ staš eins įšur. 

Samkvęmt lögunum veršur hverjum rįšherra heimilt aš rįša allt aš tvo ašstošarmenn til starfa ķ rįšuneyti sķnu ķ staš eins įšur. Auk žess getur rķkisstjórnin įkvešiš aš fjölga ašstošarmönnum um žrjį til višbótar ef žörf krefur.  (sjį hér)

Mišaš viš umfang og samfélagslegt mikilvęgi žeirra mįlefna sem rįšherrarnir sitja yfir er tęplega hęgt aš gera rįš fyrir öšru en žeir hafi ašstošarmenn. Žó hlżtur aš teljast ešlilegt aš störf žeirra séu auglżst og žekking og fęrni žeirra sem eru rįšnir standi undir žvķ sem ešlilegt er aš gera rįš fyrir aš kröfur séu geršar um varšandi starfsemi og sérsviš hvers rįšuneytis. Hins vegar er įstęša til žess aš velta žvķ fyrir sér hvers vegna svo mörgum pólitķskt mikilvęgum verkefnum er hlašiš į einn einstakling og hvernig slķkt fyrirkomulag fari meš žetta marglofaša lżšręši?

Franklin D. Roosevelt

Žaš er hins vegar ekki lżšręšiš sem slķkt sem stendur til aš fjalla um sérstaklega hér heldur veršur menntun og starfsreynsla hvers rįšherra fyrir sig dregin fram og lagt į žaš eitthvert mat hvort og hvernig žessir žęttir standi undir žeim samfélagslega mikilvęgu og sérhęfšu svišum sem heyra undir rįšuneytin sem žeir sitja yfir.

Ég žarf vęntanlega ekkert aš taka žaš fram aš žeir sem gegna rįšherraembętti eru ķ einu af valdamestu embęttum landsins samkvęmt ķslenskum valdastrśktśr. Mišaš viš žaš mį gera rįš fyrir aš mikillar vandvirkni sé gętt viš skipun rįšherra og vandlega passaš upp į žaš aš žeir sem gegna žeim hafi menntun, žekkingu og reynslu sem samręmist žeim višfangsefnum sem heyra undir žį. Žaš er a.m.k. ešlilegt aš gera rįš fyrir žvķ aš skipun ķ ęšstu embętti hvers rįšuneytis stżršist af metnaši fyrir mįlaflokknum sem heyrir undir žaš svo og žeim almannahagsmunum sem žeim er ętlaš aš fara meš. 

Žeir rįšherrar sem verša bornir saman hér ķ framhaldinu eru alls sautjįn. Viš samanburšinn er ferilskrį hvers og eins lögš til grundvallar en žar er tķunduš skólaganga og próf, reynsla af vinnumarkaši auk annarrar reynslu- og/eša žekkingarmyndandi samfélagsvirkni.  Žeir sautjįn sem stendur til aš skoša śt frį žessum atrišum eru allir rįšherrar nśverandi rķkisstjórnar og žeir įtta rįšherrar rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri gręnna sem létu af embętti 23. maķ sl. (sjį hér). 

Til aš stilla lengd hverrar fęrslu ķ eitthvert hóf veršur hvert embętti tekiš fyrir sig og byrjaš į forsętisrįšherraembęttinu. Eins og įšur hefur komiš fram er tilgangurinn meš žessu framtaki ekki sķst sį aš fį lesendur til aš velta žvķ fyrir sér hvort ašferšafręši flokkanna viš skipun ķ rįšuneytin sé lķklegust til aš hagsmunir samfélagsheildarinnar séu best tryggšur?

Forsętisrįšherra

Forsętisrįšherrar

Jóhanna Siguršardóttir var forsętisrįšherra sķšustu rķkisstjórnar. Hśn er fędd 1942 og var žvķ 67 įra žegar hśn tók viš embętti forsętisrįšherra fyrir rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna įriš 2009. Sigmundur Davķš Gunnlaugsson er nżoršinn forsętisrįšherra ķ rķkisstjórn Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks. Hann er fęddur 1975 og hefur žvķ nįš 38 įra aldri žegar hann tekur viš einu ęšsta embętti landsins. Žegar menntun žessara tveggja, starfsreynsla žeirra utan žings auk žing- og nefndarstarfa eru borin saman kemur żmislegt forvitnilegt ķ ljós.

Menntun og starfsreynsla
Žegar Jóhanna var 18 įra lauk hśn verslunarprófi frį Verslunarskóla Ķslands. Tveimur įrum sķšar var hśn rįšin sem flugfreyja hjį Loftleišum og starfaši žar ķ nķu įr įšur en hśn geršist skrifstofumašur hjį Kassagerš Reykjavķkur žar vann hśn ķ sjö įr en žį var hśn kosin inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn, žį 36 įra.

Sigmundur Davķš var stśdent frį MR įriš 1995. Tķu įrum sķšar lauk hann BS-prófi frį višskipta- og hagfręšideild Hįskóla Ķslands. Žaš kemur og fram į ferilskrį hans aš hann hafi stundaš hlutanįm ķ fjölmišlafręši viš skólann og hann hafi fariš śt til Moskvu ķ skiptinįm. Auk žessa hefur hann stundaš nįm viš stjórnmįlafręšideild Kaupmannahafnarhįskóla ķ alžjóšasamskiptum og opinberri stjórnsżslu og framhaldsnįm ķ hagfręši og stjórnmįlafręši viš Oxford-hįskóla meš įherslu į tengsl hagręnnar žróunar og skipulagsmįla.

Eina starfsreynslan sem getiš er į ferilskrį hans į alžingisvefnum er aš hann hefur veriš žįttastjórnandi og fréttamašur ķ hlutastarfi hjį Rķkisśtvarpinu į įrunum 2000-2007. Hann var kjörinn inn į žing voriš 2009 žį 34 įra.

Félagsstörf af żmsu tagi
Jóhanna byrjaši snemma aš taka žįtt ķ żmis konar félagsstarfi. 24 įra er hśn oršin formašur stjórnar Flugfreyjufélags Ķslands. Žvķ embętti gegndi hśn ķ fjögur įr. Eftir aš hśn lét aš störfum sem flugfreyja hélt hśn tengslum viš félagsskapinn ķ gegnum góšgeršarsamtök į žeirra vegum žar sem hśn var formašur ķ eitt įr. Frį 34 įra aldri įtti hśn sęti ķ stjórn VR žar sem hśn sat til įrsins 1983.

Eins og įšur sagši var Jóhanna 36 įra žegar hśn var kjörin inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn. Sex įrum eftir aš hśn tók sęti į žingi var hśn kjörin varaformašur flokksins og gegndi žvķ ķ nķu įr. Įriš 1995 stofnaši Jóhanna flokkinn Žjóšvaka (sjį hér) og var formašur hans uns žingflokkur hans gekk inn ķ Alžżšuflokkinn aftur ekki löngu eftir alžingiskosningar. Jóhanna var kjörin formašur Samfylkingarinnar įriš 2009 og gegndi žvķ embętti nęr allt sķšasta kjörtķmabil.

Eftir aš Jóhanna var kjörin inn į žing hefur hśn setiš ķ nokkrum nefndum og rįšum utan žings. Strax og Jóhanna varš žingmašur tók hśn aš hasla sér völl į vettvangi félags- og tryggingamįla. Sama įr og hśn komst inn į žing var hśn ķ nefnd sem var fališ aš endurskoša lög um almannatryggingar auk žess aš eiga sęti ķ tryggingarįši. Hśn sat žar ķ nķu įr. Žar af var hśn formašur žess ķ eitt įr eša frį 1979 til 1980. Įriš 1979 var hśn lķka formašur ķ stjórnarnefnd um mįlefni žroskaheftra og öryrkja. Žvķ embętti gegndi hśn ķ fjögur įr.

Į ferilskrį Sigmundar Davķšs kemur fram aš hann hefur veriš forseti Nordiska Ekonomie Studerandes Union ķ tvö įr eša frį žvķ hann var 25 til 27. Įrin 2008 til 2010 var hann fulltrśi ķ skipulagsrįši Reykjavķkurborgar. Frį įrinu 2009 hefur hann veriš formašur Framsóknarflokksins.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess
Jóhanna
į langan žingferil aš baki. Hśn var einn žeirra žingmanna sem gaf ekki kost į sér til endurkjörs til sķšustu alžingiskosninga. Žį hafši hśn setiš į žingi ķ alls 35 įr. Į žessum tķma hefur hśn veriš fulltrśi fjögurra flokka auk žess sem hśn var utan flokka um hrķš. Žaš er frį haustinu 1994 fram til alžingiskosninganna 1995 (sjį hér).

Žennan tķma hefur hśn setiš ķ nokkrum žingnefndum ž.į m. žrisvar sinnum ķ sérnefnd um stjórnarskrįrmįl  eša įrin: 1995-1997 og 1999-2000 og 2004-2007, allsherjarnefnd į įrunum 1996-1999 og kjörbréfanefnd žar sem hśn sat į įrunum 1999-2003. Žess mį geta aš Jóhanna hefur ašeins einu sinni įtt sęti ķ félagsmįlanefnd eša į įrunum 2003-2007.

Sigmundur Davķš kom nżr inn į žing voriš 2009 og hefur žvķ setiš inni į žingi ķ fjögur įr. Į sķšasta kjörtķmabili var hann žingmašur fyrir Reykjavķk noršur nś fyrir Noršausturland. Allt sķšasta kjörtķmabil sat hann ķ utanrķkismįlanefnd.

Rįšherraembętti
Jóhanna
hafši tvisvar gegnt rįšherraembętti įšur en hśn tók viš forsetaembęttinu ķ fyrsta skipti 1. febrśar 2010. Hśn var félagsmįlarįšherra į įrunum 1987-1994 og 2007-2008, sķšan félags- og tryggingamįlarįšherra ķ eitt įr eša til stjórnarslita Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks ķ janśarlok 2009. 

Jóhanna var 45 įra žegar hśn tók viš rįšherraembętti ķ fyrsta skipti en 67 įra žegar hśn tók viš embętti forsętisrįšherra sem hśn gegndi til 23. maķ sl. Hśn var žvķ 71s žegar hśn lét af embętti og hafši setiš į Alžingi ķ 31 įr įšur en žaš kom aš žvķ aš hśn tęki žaš sęti. (sjį nįnar hér)

Sigmundur Davķš er nśverandi forsętisrįšherra. Eins og įšur hefur komiš fram žį hefur hann setiš į žingi ķ fjögur įr, eša eitt kjörtķmabil, og er 38 įra žegar hann tekur embętti forsętisrįšherra. (sjį nįnar hér)

Samantekt
Jóhanna var 18 įra žegar hśn lauk verslunarprófi frį Verslunarskóla Ķslands. Sigmundur žrķtugur žegar hann lauk BS-nįmi frį Hįskóla Ķslands. Önnur próflok eru ekki skrįš. Samkvęmt ofangreindri ferilskrį er Jóhanna tvķtug žegar hśn fer śt į atvinnumarkašinn žar sem hśn vinnur ķ 16 įr; fyrst sem flugfreyja en sķšan sem skrifstofumašur. Žennan tķma er hśn virk ķ viškomandi stéttarfélögum.

Hśn er 36 įra žegar hśn sest inn į žing. 71 žegar hśn lętur af žingmennsku og hefur žvķ setiš inni į žingi ķ 35 įr eša žrjį og hįlfan įratug! Į žeim tķma hefur hśn veriš formašur tveggja flokka og varaformašur žess žrišja.

Mišaš viš ferilskrį Sigmundar Davķšs er reynsla hans af atvinnulķfinu bundin viš Rķkisśtvarpiš žar sem hann hefur gengt hlutastarfi sem žįttastjórnandi og fréttamašur ķ sjö įr eša frį žvķ aš hann var 25 įra. Hann var kosinn formašur Framsóknarflokksins ķ upphafi įrsins 2009 og settist inn į žing skömmu sķšar. Hann hefur žvķ setiš į žingi ķ rétt rśm fjögur įr.

Sennilega eru skiptar skošanir į žvķ hvort žeirra er betur hęfara til aš taka eitt af žremur ęšstu embęttum žjóšarinnar. Ef reynsla af pólitķk er eini męlikvaršinn hlżtur žaš aš vera Jóhanna sem er hęfari. Mišaš viš įnęgjukönnun Callups frį žvķ ķ febrśar 2009 voru miklar vęntingar geršar til hennar og męldist įnęgja žįtttakenda 65,4%. Ķ janśar 2013 var žessi tala komin nišur ķ 25,9%. Fór lęgst nišur ķ 18,4% ķ mars 2012 (sjį hér).

Žaš vekur athygli ķ žessari könnun hvaš įnęgja žeirra sem segjast kjósa Samfylkinguna er ķ litlu samhengi viš skošun žeirra sem segjast styšja ašra flokka. Af žvķ mį gera rįš fyrir aš kjósendur hennar séu enn žį į žvķ aš hśn hafi stašiš sig vel. Lķklega eru žeir žó ķ töluveršum minni hluta sem vęru tilbśnir til aš męla meš henni aftur ķ žetta embętti. Mišaš viš ferilskrį hennar er nokkuš vķst aš engin hęfnisnefnd hefši męlt meš henni til starfans.

Ķ žessu samhengi er rétt aš vķsa til Skżrslu um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands žar sem segir m.a: „Verklag viš rįšningu ęšstu embęttismanna og annarra starfsmanna verši bętt s.s. meš hęfnisnefndum og samręmt til žess aš tryggja sem best aš fagleg sjónarmiš séu höfš aš leišarljósi.“ (sjį hér)

Žrįtt fyrir akademķskt nįm žį veršur ekki séš af ferilskrį Sigmundar Davķšs aš žar séu afgerandi žęttir sem męli tvķmęlalaust meš honum ķ embętti forsętisrįšherra. Žar sem hann į ašeins stuttan žingferil aš baki eru sennilega margir sem hafa įkvešiš aš gefa honum ekkert sķšur séns en Jóhönnu ķ upphafi sķšasta kjörtķmabils. Vęntanlega geta margir tekiš undir žaš aš žaš er óskandi aš hann standi betur undir žeim en Jóhönnu aušnašist.

Žegar žaš er skošaš hversu frambęrileg annašhvort eša bęši eru ķ embęttiš žarf aš huga aš starfssviši og -skyldum forsętisrįšherra. Mišaš viš žaš aš žetta er ein af žremur valdamestu stöšum ķslensks samfélags er vissulega ešlilegt aš setja fyrst spurningarmerki viš žaš hvort žaš sé ešlilegt aš formenn stjórnmįlaflokka gegni žvķ?

Ašrar spurningar sem vert er aš skoša nįkvęmlega eru: Hvort eigi aš rįša mestu žegar kemur aš vali forstęšisrįšherra įrafjöldi ķ pólitķk eša menntun? eša hvort ašrir žęttir skipti jafnvel enn meira mįli? svo sem: fęrni ķ mannlegum samskiptum, tungumįlakunnįtta eša vķštęk žekking į ķslensku samfélagi?

____________________________________

Helstu heimildir

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Žjóšarpśls Callups frį 6. október 2009: Įnęgja meš störf rįšherra (fyrsta könnun)
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)


Mönnun brśarinnar

Eins og ég benti į ķ sķšustu fęrslu er ętlunin aš nota žennan vettvang til aš bera saman menntun og reynslu rįšherranna ķ nśverandi og sķšustu rķkisstjórn. Tilgangurinn er aš fylgja žvķ eftir sem ég setti fram žar „en lķka sś bjartsżnislega von aš samanburšurinn veki einhverja til umhugsunar um žaš hvort nśverandi kerfi viš skipun rįšherra sé heillavęnleg leiš til reksturs samfélags sem er ętlaš aš žjóna öllum einstaklingunum sem žaš byggja.“ (sjį hér)

Hér į landi hefur sį hįttur veriš hafšur į aš allir sem hafa nįš kosningaaldri ganga til alžingiskosninga į fjögurra įra fresti til aš kjósa į milli stjórnmįlaflokka sem hafa stillt upp einstaklingum sem aš žeirra mati eru frambęrilegastir til aš fara bęši meš löggjafar- og framkvęmdavaldiš į žvķ kjörtķmabili sem tekur viš aš kosningunum loknum. Eftir kosningarnar eru žaš svo formenn žeirra flokka sem koma sér saman um rķkisstjórnarsamstarf sem sjį um aš velja og skipa žį fulltrśa sem fara meš framkvęmdavaldiš. Ķ langflestum tilvikum hefur val žeirra takmarkast viš žau flokkssystkini sem nįšu meš žeim inn į žing.

Žaš er ķ sjįlfu sér kannski lżšręšislegt aš gera ekki stęrri kröfur til žeirrra, sem koma sér įfram af eigin rammleik innan viškomandi stjórnmįlaflokks, en aš žeir hafi eitthvaš til žess aš bera aš geta lagt a.m.k. mat į og tekiš afstöšu til frumvarpa til laga en er žaš ešlilegt aš žeir sem fara meš framkvęmdavaldiš hafi fįtt annaš į ferilskrįnni en vera eitilharšir viš aš koma sér til metorša ķ stjórnmįlum eša njóta velvildar innan sķns eigin flokks? Hér mį heldur ekki gleyma žvķ hvaša įhrif žaš hefur ef žaš eru fyrst og fremst peningastyrkir og -stušningur fjįrsterkra ašila śr fjįrmįlaheiminum sem hafa komiš viškomandi einstaklingum įfram innan flokkanna.

Thomas Jefferson

Allir žessir žęttir voru eitthvaš ķ umręšunni ķ kjölfar bankahrunsins 2008 en nś er eins og hśn sé öllum gleymd. Žegar rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar sagši af sér ķ janśarlok 2009 var Jóhönnu Siguršardóttur fališ aš mynda minnihlutastjórn sem skyldi sitja fram aš kosningum sem voru bošašar ķ aprķlok žaš sama įr. Žaš mį vęntanlega lķta į žaš sem višbrögš viš žeirri gagnrżni sem var uppi į žessum tķma um skipun ęšstu manna rįšuneytanna aš tveir utanžingsrįšherrar voru skipašir. Žeir héldu žó ekki sętum sķnum nema fyrsta įriš eftir kosningar. 

Žaš er sennilega mörgum ķ fersku minni hversu tķš rįšherraskiptin voru ķ sķšustu rķkisstjórn. Af einhverjum įstęšum hafa įstęšur žessara tķšu mannabreytinga nżlišins kjörtķmabils aldrei fariš neitt sérstaklega hįtt ķ opinberri umręšu. Sennilega vita žó allir sem vilja kannast viš žaš aš rįšherrahrókeringarnar į kjörtķmabilinu stöfušu ekki ašeins af skilyršislausri hlżšni formannanna viš tilskipanir erlendra fjįrmįlastofnana į borš viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn og Evrópusambandiš um nišurskurš į kostnaši viš rķkisrekstrinum heldur var žeim gjarnan beitt sem refsiašgeršum gegn óhlżšnum flokksmönnum sem höfšu veriš įlitnir nęgilega hollir viš upphaf kjörtķmabilsins til aš hljóta nįš rįšherraskipunarinnar.

Rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur 23. maķ 2009

Ķ upphafi sķšasta kjörtķmabils voru žessir skipašir rįšherrar ķ eftirtalin embętti:

Rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur voriš 2009

Strax haustiš 2009 var gripiš til fyrstu refsiašgeršanna  žegar Ögmundur Jónasson var sviptur rįšuneyti fyrir óhlżšni ķ fyrsta žętti Icesave-mįlsins. Ķ fjölmišlum var žaš lįtiš heita afsögn vegna mįlefnaįgreinings en viš lok Icesave-framhaldsžįttanna mįtti vera ljóst aš ķ raun var žaš įgreiningurinn sem reis upp sumariš 2009 ķ fyrsta Icesave-žęttinum sem neyddi Ögmund til aš lįta af embętti heilbrigšisrįšherra (sjį hér).

Įlfheišur Ingadóttir tók viš embętti Ögmundar Jónassonar 1. október 2009. Įri sķšar eša 2. september 2010 var hann tekinn inn ķ rķkisstjórnina aftur en žį sem dóms- og mannréttindarįšherra. Fleiri breytingar voru reyndar geršar į rįšuneytum rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur žennan sama dag. Žęr verša taldar hér sķšar.

Eins og įšur hefur komiš fram stendur til aš bera saman hvort og hvernig menntun og starfsreynsla rįšherra nśverandi og sķšustu rķkisstjórnar uppfylla ešlilegar kröfur um fagžekkingu ķ viškomandi rįšuneytum. Hér verša žessir žęttir skošašir hvaš varšar žį rįšherra sem sįtu ekki śt kjörtķmabiliš eins og į viš ķ tilfelli Įlheišar Ingadóttur sem sat ašeins eitt įr yfir heilbrigšisrįšuneytinu.

Įlfheišur Ingadóttir Įlfheišur er fędd 1951. Hśn lauk stśdentsprófi tvķtug frį MR og BS-prófi ķ lķffręši fjórum įrum sķšar. Auk žess er hśn meš nįm ķ žżsku og fjölmišlum frį hįskóla ķ Vestur-Berlķn. 

Į mešan į lķffręšinįminu stóš kenndi hśn lķffręši ķ MH og MR en heimkomin śr višbótarnįminu ķ Berlķn sneri hśn sér ašallega aš blašamennsku.

Žegar į hįskólaįrunum byrjaši hśn aš koma fótunum undir sig ķ pólitķk. Frį 22ja įra aldri til 35 įra sat hśn m.a. ķ stjórn Alžżšubandalagsins ķ Reykjavķk. Fimm įrum eftir aš hśn var kosin ķ stjórnina er hśn oršin varaborgarfulltrśi og gegnir žvķ embętti innan flokksins nęstu įtta įr. Į sama tķma į hśn sęti ķ nefndum borgarinnar. Fyrst umhverfisnefnd og žį jafnréttisnefnd žar sem hśn var formašur um skeiš.

Įlfheišur tók žįtt ķ stofnun Reykjavķkurlistans įriš 1994 žį 43ja įra og gegndi żmsum trśnašarstörfum į vegum hans. Sat m.a. ķ nefnd um mótun orkustefnu Reykjavķkurborgar 2002–2003 og ķ stjórn Landsvirkjunar 2003-2006.

Ķ beinu framhaldi af borgarstjórnarferlinum meš Alžżšubandalaginu tekur alžingisferillinn viš og žį sem varažingmašur Alžżšubandalagsins ķ Reykjavķk. Ķ fyrsta skipti sem hśn sest inn į žing er hśn 36 įra en svo veršur nokkurt hlé. Hśn kemur nęst inn sem varamašur ķ lok įranna 2003, 2004 og 2005 en žį sem varafulltrśi Vinstri gręnna ķ Reykjavķk sušur. Įriš 2007 kemst hśn svo inn į žing sem žingmašur Vinstri gręnna žį 56 įra. Frį žvķ aš hśn settist inn į žing hefur hśn setiš ķ nokkrum nefndum į vegum žess. M.a. heilbrigšisnefnd frį įrinu 2007-2009. (sjį nįnar hér)

BS-nįm Įlfheišar ķ lķffręši og vęntanlega afleysingakennslan hennar viš MH og MR į mešan į žvķ nįmi stóš hefur vissulega tengingu viš mįlefni heilbrigšisrįšuneytisins en hśn hefur enga starfsreynslu til aš byggja undir fagreynslu hvorki į sviši lķffręšinnar eša heilbrigšismįla almennt. Žaš er žvķ hępiš aš nokkur rįšningarskrifstofa hefši kvittaš undir žaš aš menntun Įlfheišar og starfsreynsla stęšu undir žvķ aš henni vęri treyst fyrir jafnstóru og višamiklu verkefni eins og yfirumsjón heilbrigšismįla ķ landinu. 

Eftir breytingarnar 2. september 2010 

Eins og įšur hefur komiš fram tók Įlfheišur Ingadóttir viš sęti heilbrigšisrįšherra ķ tilefni af žvķ aš Ögmundur Jónasson var tilneyddur til aš segja af sér rįšherraembęttinu haustiš 2009. Įri sķšar var Įlfheišur hins vegar lįtinn vķkja fyrir Gušbjarti Hannessyni en Ögmundur Jónasson fékk nżtt embętti. 

Fleiri breytingar voru geršar į rįšherraskipaninni žetta į sama tķma. Bįšir utanžingsrįšherrarnir voru lįtnir fjśka svo og Įlfheišur Ingadóttir og Kristjįn L. Möller. Įrni Pįll var fęršur til en Gušbjartur Hannesson tók viš embętti hans og Įlfheišar. Ögmundur Jónasson tók viš embętti Rögnu Įrnadóttur. Frį og meš 2. september 2010 voru rįšuneytin žvķ žannig skipuš:

Rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur haustiš 2010

Žaš fór ótrślega lķtiš fyrir umręšum um žessar mannabreytingar ķ fjölmišlum og žvķ eru engar ašrar ašgengilegar skżringar į žeim en žęr aš alltaf hafi stašiš til aš fękka rįšuneytunum ķ žeim tilgangi aš draga saman ķ rķkisrekstrinum. Žeim spurningum hvers vegna Įlfheišur og Kristjįn voru lįtin vķkja fyrir žeim Gušbjarti og Ögmundi veršur hins vegar ekki svaraš meš žvķ aš vķsa til sparnašar eingöngu. 

Ef viš gefum okkur aš įnęgjumęlingar Gallups, hvaš varšar störf rįšherra, hafi einhverju rįšiš um žaš hverjum var fórnaš ķ nišurskuršinum kemur reyndar ķ ljós aš Įlfheišur og Kristjįn eru mešal žeirra rįšherra sem minnst įnęgja męldist meš ķ könnun frį žvķ ķ mars 2010; ž.e. tępu hįlfi įri įšur en žessar breytingar voru opinberašar.

Minnst įnęgja er meš störf Įlfheišar Ingadóttur, heilbrigšisrįšherra, Jóns Bjarnasonar, sjįvarśtvegsrįšherra og Kristjįns L. Möller samgöngurįšherra. Um og undir 14% segjast įnęgš meš žeirra störf og nżtur Kristjįn minnstra vinsęlda žeirra žriggja.  (sjį hér)

Nišurstöšur umręddrar könnunar skżra hins vegar ekki aš utanžingsrįšherrunum var fórnaš ķ staš žeirra sem komu miklu verr śt śr męlingunni en žau tvö. Žeir sem žįtttakendurnir ķ žessari könnun Gallups lżstu mestri óįnęgju meš, fyrir utan žau žrjś sem eru talin hér į undan, eru: Įrni Pįll Įrnason, Össur Skarphéšinsson og Svandķs Svavarsdóttir. Utanžingsrįšherrarnir eru hins vegar žeir sem mesta įnęgjan rķkti meš skv. žessari könnun: 

Fram kom aš 65% kjósenda eru įnęgš meš störf Rögnu Įrnadóttur og hefur įlit į henni aukist um 16 prósentustig frį žvķ ķ könnun sķšast lišiš haust. Tępur helmingur, eša 49%, segist įnęgšur meš störf Gylfa Magnśssonar efnahags- og višskiptarįšherra.  (sjį hér)

Hér veršur ekki velt frekar vöngum yfir įstęšum žessara mannabreytinga heldur vakin athygli į ferilskrįm žeirra žriggja, sem var vikiš śr rķkisstjórninni um leiš og Įlfheiši Ingadóttur, til aš skoša hvort menntun žeirra og starfsreynsla sé ķ samhengi viš mįlefni rįšuneytanna sem žeim var ętlaš aš stżra. Ķ žessu sambandi mętti hafa žaš į bak viš eyraš aš ef til stęši aš rįša eša skipa einstaklinga ķ višlķka įbyrgšarstöšur og „framkvęmdastjóra“ eša andlit/rödd fyrirtękja meš sambęrilega veltu, umsvif og mannafla og rįšuneytin žį eru žaš einmitt žessi atriši sem yršu skošuš fyrst.

Kristjįn Möller Kristjįn er fęddur 1953. Hann tók próf frį Išnskóla Siglufjaršar 1971, žį 18 įra gamall, og kennarapróf frį Ķžróttakennaraskóla Ķslands fimm įrum sķšar. Ķ framhaldinu bętti hann viš sig żmsum nįmskeišum į sviši félags- og ķžróttamįla ķ Noregi og Svķžjóš į įrunum 1977 til 1982.

Frį 17 įra aldri til 21s įrs gegndi hann stöšu ęskulżšs- og ķžróttafulltrśa Siglufjaršar og mį gera rįš fyrir aš til žess embęttis hafi hann aš einhverju leyti notiš föšur sķns sem var bęjarfulltrśi fyrir Alžżšuflokkinn į Siglufirši į į įrunum 1952-1982 (sjį hér).

Kristjįn var ķžróttakennari ķ Bolungarvķk ķ tvo vetur eša įrin 1976-1978 en sneri žį aftur til Siglufjaršar og tók viš embętti ķžróttafulltrśa Siglufjaršar, žį 25 įra. Žessu embętti gegndi hann ķ 10 įr įšur en hann sneri sér aš verslunarrekstri nęstu 11 įrin.

Žegar Kristjįn er 33ja įra er hann oršinn bęjarfulltrśi sem er fjórum įrum eftir aš fašir hans hvarf śr embętti forseta bęjarstjórnarinnar. Sjįlfur var Kristjįn forseti hennar žrisvar sinnum į 12 įra ferli sķnum ķ bęjarmįlunum į Siglufirši. Fyrst įriš 1986 en sķšast įriš 1998.

Įriš 1999 er Kristjįn kosinn inn į žing fyrir Samfylkinguna ķ fyrsta skipti, žį 46 įra. Fyrsta kjörtķmabiliš sitt inn į žingi įtti hann sęti ķ samgöngunefnd. Įriš įšur en hann settist inn į žing įtti hann sęti Ķ byggšanefnd forsętisrįšherra. Įtta įrum eftir aš hann settist inn į žing er hann geršur aš samgöngurįšherra, žį 54 įra, en žvķ embętti gegndi hann ķ žrjś įr. (sjį nįnar hér)

Žaš er erfitt aš sjį hvaš ķ ferli Kristjįns L. Möller męlir meš žvķ aš hann hafi veriš geršur aš samgöngumįlarįšherra ef undan er skilin seta hans ķ samgöngunefnd um fjögurra įra skeiš. Slķk nefndarseta skilar žó tęplega žeirri fagžekkingu sem horft vęri eftir ef skipun ķ rįšherraembętti stjórnašist af faglegum metnaši žeirra sem sjį um skipunina.

Žaš mį aušvitaš ętla aš reynsla Kristjįns af verslunarrekstri og bęjarmįlum į Siglufirši hafi gert žaš aš verkum aš hann hafi veriš įgętlega inni ķ žvķ hvaš samgöngumįlin skipta landsbyggšina miklu mįli žar sem żmsar stjórnsżsluįkvaršanir sķšustu įra og įratuga hafa mišaš aš žvķ aš gera höfušborgarsvęšiš aš stöšugt mikilvęgari mišju margs konar žjónustu sem žarf žį aš sękja žangaš. 

Ragna Įrnadóttir Ragna er fędd įriš 1966. Hśn var žvķ 43 įra žegar hśn var skipuš dómsmįlarįšherra ķ fyrsta rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur sem starfaši frį 1. febrśar 2009 til 10. maķ žaš sama įr. 

Ólķkt žeim stjórnmįlamönnum sem var vikiš śr rįšherrastóli į sama tķma og Rögnu žį ber ferilskrį hennar vitni um menntun og fagreynslu sem er ķ įgętu samhengi viš mįlefni rįšuneytisins sem henni var trśaš fyrir.

Menntun:
Stśdentspróf MA 1986.
Embęttispróf ķ lögfręši HĶ 1991.
LL.M.-grįša ķ Evrópurétti frį Hįskólanum ķ Lundi 2000.

Viškomandi starfsreynsla:
Lögfręšingur viš nefndadeild Alžingis 1991-1995.
Sérfręšingur viš skrifstofu Noršurlandarįšs ķ Stokkhólmi og sķšar Kaupmannahöfn 1995-1999.
Starfsmašur įfrżjunarnefndar samkeppnismįla 2002-2003. Starfsmašur kęrunefndar samkvęmt lögum um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi 2003-2004.
Skrifstofustjóri ķ dóms- og kirkjumįlarįšuneyti 2002-2009, auk žess stašgengill rįšuneytisstjóra 2006-2009. Settur rįšuneytisstjóri ķ sama rįšuneyti aprķl-október 2008.
Stundakennari viš lagadeild Hįskólans ķ Reykjavķk 2006-2008.

Viškomandi nefndarsetur:
Ķ stżrinefnd Evrópurįšsins um mannréttindi (CDDH) 2002-2005.
Formašur sendinefndar Ķslands ķ GRECO, rķkjahópi Evrópurįšsins gegn spillingu 2002-2009.
Ķ sendinefndum Ķslands viš fyrirtökur hjį eftirlitsnefndum Sameinušu žjóšanna: mannréttindanefnd (CCPR) 2005,
nefnd um framkvęmd samnings um afnįm alls kynžįttamisréttis (CERD) 2005
nefnd SŽ um réttindi barnsins 2003 og 2006.
Formašur ritstjórnar Lagasafns frį 2004.
Varaformašur kęrunefndar jafnréttismįla 2004-2008.
Formašur nefndar um millilišalausa sönnunarfęrslu ķ sakamįlum 2008.
Formašur vinnuhóps til aš semja Handbók um frįgang og undirbśning lagafrumvarpa, śtg. 2007. Formašur starfshóps sem kynnti sér mismunandi löggjöf um vęndi og fleira į Noršurlöndum og vķšar 2004-2006.
Formašur nefndar til aš endurskoša įkvęši laga um helgidagalöggjöf 2004.
Formašur vinnuhóps til aš gera heildarendurskošun į lögum og reglum um fullnustu refsidóma 2002-2003.
Ķ nefnd višskiptarįšherra um ašgeršir gegn peningažvętti 2005-2007.
Ķ nefnd forsętisrįšherra til aš fara yfir višurlög viš efnahagsbrotum 2004-2006.

Žetta er langur listi žó einhverju sé sleppt en ferilskrį Rögnu į vef Alžingis mį kynna sér nįnar hér. Yfirlitiš hér aš ofan hlżtur žó aš sżna fram į aš Ragna hefši veriš mjög lķkleg til aš hljóta yfirmannsstöšuna yfir rįšuneyti dómsmįla jafnvel žótt skipunin hefši fariš ķ gegnum rįšningarskrifstofu. Žaš er hins vegar spurning um kirkjumįlin.

Gylfi Magnśsson Gylfi er jafnaldri Rögnu og var skipašur ķ rįšherraembętti ķ fyrsta rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur į sama tķma og hśn. Rétt eins og Ragna įtti hann lķka sęti ķ öršu rįšuneyti hennar sem tók til starfa 23. maķ voriš 2009 en var vikiš śr žvķ embętti 2. september 2010.

Ragna og Gylfi eiga žaš svo loks sameiginlegt aš ferilskrį žeirra er ķ įgętu samręmi viš rįšherraembęttin sem žau voru skipuš til. Žaš liggur žó vęntanlega ķ augum uppi aš ef embęttin vęru į almennum vinnumarkaši žį er lķklegra aš Ragna vęri hęf til aš starfa sem dómsmįlarįšherra en Gylfi hefši vęntanlega ašeins komiš til greina ef engin frambęrilegri hefši sótti um višskiptarįšherrann.

Žegar kemur aš įnęgjumęlingu Gallups į störfum rįšherra skilur enn frekar į milli utanžingsrįšherrana tveggja žar sem įnęgja žįtttakenda meš störf Gylfa voru heldur į undanhaldi samkvęmt könnuninni į mešan Ragna hafši unniš töluvert į. Ķ mars 2010 sögšust 65% vera įnęgšir meš störf Rögn į mešan 49% voru įnęgšir meš störf Gylfa. Įnęgjan meš störf Gylfa hafši lękkaš um rśm 10 prósentustig frį fyrstu könnun en Ragna hafši bętt viš sig rśmum 15 stigum.

Mišaš viš žessa könnun voru žau tvö, rįšherrarnir sem žįtttakendurnir voru įnęgšastir meš į mešan formenn rķkisstjórnarflokkanna, sem tóku įkvöršunina um aš vķkja žeim śr embęttunum, voru dottnir nišur ķ fjórša og fimmta sęti. 41% žįtttakenda sögšust vera įnęgšir meš störf Steingrķms sem rįšherra į mešan žeir voru ašeins sem voru ašeins 27% sem voru įngęšir meš störf Jóhönnu (sjį hér).

Ferilskrį Gylfa Magnśssonar į alžingisvefnum mį skoša alla hér. Žegar óviškomandi atriši hafa veriš tekin śt lķtur hśn žannig śt: 

Menntun:
Stśdentspróf MR 1986.
Cand. oecon.-próf HĶ 1990.
MA–próf ķ hagfręši frį Yale University, Bandarķkjunum, 1991,
M.Phil. 1994.
Doktorspróf ķ hagfręši frį sama skóla 1997.

Viškomandi starfsreynsla:
Sérfręšingur į Hagfręšistofnun 1996-1998.
Stundakennari viš višskipta- og hagfręšideild Hįskóla Ķslands 1996–1998, ašjśnkt 1997-1998. Dósent viš višskiptaskor Hįskóla Ķslands 1998 og viš višskiptafręšideild Hįskóla Ķslands 2008.

Viškomandi nefndar- og stjórnarsetur:
Forseti višskipta- og hagfręšideildar Hįskóla Ķslands 2004-2007.
Formašur stjórnar sjóša į vegum Hįskóla Ķslands 2001–2009.
Varaformašur stjórnar Kaupįss hf. 2000-2003.
Ķ stjórn Samtaka fjįrfesta 2001-2007.
Ķ stjórn Eignarhaldsfélagsins Veršbréfažings, Kauphallar Ķslands og Veršbréfaskrįningar Ķslands 2004-2006.
Formašur stjórnar Samkeppniseftirlitsins 2005-2009.
Ķ śthlutunarnefnd śtflutningsveršlauna forseta Ķslands 2005 og 2006. 
Varamašur ķ yfirfasteignamatsnefnd 2007-2009.

Žaš er rétt aš halda žvķ til haga aš žaš voru formenn stjórnarflokkanna ķ minnihlutastjórninni sem tók viš völdum 1. febrśar 2009 sem völdu og skipušu utanžingrįšherranna tvo. Žegar ferilskrįr beggja eru skošašar nįkvęmlega kemur ķ ljós aš Ragna hafši veriš mjög nįin stjórnsżslunni ķ tępan įratug, žar sem hśn hafši gegnt stöšum ķ žremur rįšuneytum, įšur en hśn var skipuš. Ekki veršur heldur betur séš en Gylfi hafi tekiš žįtt ķ žvķ sem leiddi til žess samfélagshruns sem sér ekki fyrir endann į enn žį.

Žaš er reyndar hępiš aš ef rįšningarskrifstofu/-um hefši veriš fališ aš auglżsa žessi embętti į sķnum tķma og fara yfir umsóknirnar, meš žaš aš markmiši aš finna hęfustu einstaklingana til aš taka žau aš sér, aš žar hefši žaš žótt męla į móti Rögnu aš hśn hafši reynslu og žekkingu į störfum rįšuneyta; žar af sjö įra reynslu innan śr Dómsmįlarįšuneytinu. Hins vegar er ég ekki viss um aš žaš hefšu žótt mešmęli meš Gylfa hvar hann įtti sęti ķ nefndum og stjórnum sķšustu įrin fyrir hrun. 

Varšandi spurninguna um žaš hvers vegna vinsęlustu rįšherrunum var vikiš śr rķkisstjórninni haustiš 2010 žį mį vissulega leiša aš žvķ lķkum aš formennirnir, sem lögšu lķnurnar fyrir nęstu skref stjórnarsamstarfs sķšustu rķkisstjórnar, hafi viljaš launa utanžingsrįšherrunum vel unnin störf įšur en vinsęldir žeirra tękju aš dvķna og skaša žannig möguleika žeirra į frekari frama ķ öšrum verkefnum.

Skipan rįšuneyta undir lok sķšasta kjörtķmabils

31. desember 2011 var Jóni Bjarnasyni og Įrna Pįli Įrnasyni refsaš meš brottvikningu śr rįšuneytum žeirra. Viš nišurskurš haustsins 2010 žótti staša žess sķšarnefnda langt frį žvķ aš vera trygg enda altalaš žį aš: „Innan Samfylkingarinnar [vęri] mikil ólga ķ garš Įrna Pįls vegna mannarįšninga, bęši ķ embętti umbošsmanns skuldara og nś sķšast ķ framkvęmdastjóra Ķbśšalįnasjóšs.“ (sjį hér) Žessar įstęšur lįgu žó ķ žagnargildi žeirrar opinberu umręšu sem fór af staš ķ ašdraganda annars nišurskuršartķmabilsins sem sķšasta rķkisstjórn greip til į rįšherrum sķnum.

Ķ mįli Jóns Bjarnasonar var hins vegar engin launung eins og blašafyrirsagnir mįnuši fyrir brottvikningu žessara tveggja bįru meš sér. Hjį DV var žaš: Jóhanna hjólar ķ Jón Bjarnason og visi.is: Veruleg óįnęgja meš Jón Bjarnason ķ rķkisstjórninni. Undir sķšari fyrirsögninni er m.a. žetta haft eftir Jóhönnu Siguršardóttur um „refsivert athęfi“ Jóns Bjarnasonar:

„Žetta er eitt stęrsta mįl rķkisstjórnarinnar og žaš gengur ekki aš sjįvarśtvegsrįšherra haldi žvķ bara fyrir sig. Hann hefur unniš žessa vinnu įn aškomu stjórnarliša og heldur skipaš ķ kringum sig fólki, sem tilheyrir stjórnarandstöšunni. Žaš eru vinnubrögš sem ekki er hęgt aš lķša,“ segir Jóhanna og bętir žvķ viš aš rįšherra sem starfi ķ umboši žingflokka rķkisstjórnarflokkanna en vilji ekki starfa meš sé illa stętt ķ rķkisstjórn.  (sjį hér)

Steingrķmur J. Sigfśsson tók viš embęttum bęši Įrna Pįls og Jóns Bjarnasonar en Oddnż G. Haršardóttir var tekin inn ķ rķkisstjórnina og gegndi embętti fjįrmįlarįšherra žar til Katrķn Jślķusdóttir sneri śr barnseignarfrķi haustiš 2012. Sķšasta žingvetur sķšustu rķkisstjórnar var žvķ rįšuneytisskipanin žessi:

Rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur frį 1. október 2012

Hér verša ferilskrįr žeirra tveggja sem var vikiš śr rķkisstjórninni ķ desemberlok įriš 2011 og Oddnżjar G. Haršardóttur rżndar ķ sama tilgangi og žeirra sem hafa veriš til skošunar hér į undan.

Įrni Pįll ĮrnasonĮrni Pįll er fęddur įriš 1966. Žegar hann var 19 įra lauk hann stśdentsprófi frį MH. Hann lauk lögfręšipróf frį Hįskóla Ķslands sex įrum sķšar eša 1991. Ķ framhaldinu bętti hann viš sig nįmi ķ Evrópurétti viš Collčge d’Europe ķ Brugge ķ Belgķu skólaįriš 1991-1992 og sumarnįmi ķ Evrópurétti viš Harvard Law School / European University Institute ķ Flórens sumariš 1999. Įriš 1997  varš hann sér svo śt um réttindi sem hęstaréttarlögmašur.

Įrni Pįll vann um fjögurra įra skeiš sem rįšgjafi utanrķkisrįšherra ķ Evrópumįlum eša į įrunum 1992-1994. Frį įrinu 1998 og žar til hann var kosinn inn į žing įriš 2007 starfaši hann sem lögmašur meš eigin rekstur og rįšgjafi.

Auk fyrrgreindra starfa var Įrni Pįll sendirįšsritari ķ fastanefnd Ķslands hjį Atlantshafsbandalaginu og Vestur-Evrópusambandinu ķ Brussel og fulltrśi Ķslands ķ stjórnmįlanefnd Atlantshafsbandalagsins į įrunum 1995-1998. Starfsmašur rįšherraskipašra nefnda, m.a. nefndar um endurskipulagningu utanrķkisžjónustunnar 2004. Hann var stundakennari ķ Evrópurétti viš Hįskólann ķ Reykjavķk 2004-2009 og sat ķ stjórn Evrópuréttarstofnunar skólans į sama tķma.

21s įrs er Įrni Pįll kominn ķ mišstjórn og framkvęmdastjórn Alžżšubandalagsins žar sem hann sat ķ tvö įr. Nęstu tvö įr var hann oddviti Ęskulżšsfylkingar Alžżšubandalagsins 1989-1991. Fyrr į žessu įri var hann kjörinn formašur Samfylkingarinnar sem žżšir aš hann yrši vęntanlega forsętisrįšherra ef Samfylkingin kemst ķ sömu ašstöšu og sköpušust hér ķ upphafi įrsins 2009. Mišaš viš žį hefš sem hefur fest ķ sessi hér į landi varšandi skipun rįšherra žį myndi žaš vęntanlega ekki breyta neinu žó įnęgja kjósenda meš hans störf sem rįšherra hafi veriš komin nišur ķ 12% ķ ašdraganda žess aš honum var sparkaš śt śr rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur. 

Įrni Pįll var 41s įrs žegar hann var kosinn inn į žing. Hann įtti sęti ķ nokkrum žingnefndum. Žar į mešal nefnd um heilbrigšismįl og višskiptanefnd žar sem hann sat žar til hann var skipašur Félags- og tryggingamįlarįšherra 23. maķ 2009. Žessu embętti gegndi hann til 2. september 2010 žegar Gušbjartur Hannesson tók viš rįšuneyti hans en Įrni Pįll tók viš efnahags- og višskiptarįšuneytinu af Gylfa Magnśssyni. (sjį nįnar hér)

Fljótt į litiš er ekki aš sjį aš Įrni Pįll hafi nokkuš žaš į ferilskrįnni sem getur hafa undirbśiš hann undir žau krefjandi verkefni sem tilheyršu rįšuneytunum sem honum voru falin. Žaš er žó sanngjarn aš minna į aš įšur en hann var geršur aš rįšherra žį hafši hann setiš ķ žrjś įr ķ žingnefnum sem fjöllušu um sömu mįlefni og honum var ętlaš aš vera ęšstrįšandi yfir į sķšasta kjörtķmabili. 

Jón BjarnasonJón Bjarnason er fęddur 1943. 22ja įra lauk hann stśdentsprófi frį Menntaskólanum ķ Reykjavķk og tveimur įrum sķšar, eša įriš 1967, bśfręšiprófi frį Hvanneyri.  Įriš 1970 śtskrifašist hann svo sem bśfręšikandķdat frį Landbśnašarhįskólanum ķ Įsi ķ Noregi, žį 27 įra.

Įriš eftir aš hann śtskrifašist sem stśdent starfaši hann sem kennari viš Lękjarskóla ķ Hafnarfirši og eftir śtskriftina ķ Noregi var hann kennari viš Bęndaskólann į Hvanneyri fjögur įr.

Frį 28 įra aldri var hann bóndi ķ Bjarnarhöfn en sleit bśskap įri eftir aš  hann varš skólastjóri Bęndaskólans į Hólum ķ Hjaltadal 1981. Žvķ embętti gegndi hann til įrsins 1999 eša ķ 18 įr. Sama įr var hann kosinn inn į žing, žį 56 įra.

Frį žvķ aš hann tók sęti į žingi hefur hann mešal annar setiš ķ landbśnašarnefnd į įrunum 2003-2007 og sjįvarśtvegsnefnd įrin 2006-2007. Hann var skipašur sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra 10. maķ 2009 en leystur frį žvķ embętti 31. des. 2011. (sjį nįnar hér)
     
Mišaš viš menntun og starfsreynslu hlżtur Jón Bjarnason aš teljast hafa töluvert meš sér til embęttis landbśnašarrįšherra. Hins vegar mį efast um fagžekkingu hans hvaš varšar sjįvarśtveginn. Eins og įšur var vikiš aš er ljóst aš Jóhanna Siguršardóttir var langt frį žvķ aš vera įnęgš meš störf Jóns og ef miš er tekiš af nišurstöšum įnęgjumęlinga Gallups frį žvķ ķ mars 2010 var hann mešal žeirra rįšherra sem minnst įnęgja rķkti meš mešal kjósenda. Hins vegar var gerš nż könnun ķ nóvember sama įr sem sżndi ašrar og nokkuš breyttar nišurstöšur.

Samkvęmt henni voru žįtttakendur langóįnęgšastir meš störf Įrna Pįls ķ rįšherraembętti. Einungis 12% sögšust įnęgšir. 18% žįtttakenda voru įnęgšir meš störf Jóns Bjarnasonar en žaš voru jafnmargir og sögšust įnęgšir meš störf Össurar Skarphéšinssonar. Öfugt viš Össur hafši Jón bętt viš sig um fjórum prósentustigum frį könnuninni į undan į mešan įnęgjan meš störf Össurar höfšu lękkaš (sjį hér).

Oddnż G. Haršardóttir

Oddnż er fędd įriš 1957. Samkvęmt ferilskrį hennar inni į vef Alžingis lauk hśn stśdentspróf frį ašfaranįmi Kennarahįskóla Ķslands žegar hśn var tvķtug. Žremur įrum sķšar lauk hśn svo B.Ed.-próf frį žeim sama skóla. Stęršfręšinįm til kennsluréttinda į framhaldsskólastigi stundaši hśn viš Hįskóla Ķslands įriš 1991. Frį žeim sama skóla śtskrifašist hśn sķšan meš MA-próf ķ uppeldis- og menntunarfręši žegar hśn var 44 įra eša įriš 2001.

Eftir B.Ed.-prófiš starfaši hśn sem grunnskólakennari ķ fimm įr en var sķšan kennari viš Fjölbrautaskóla Sušurnesja į įrunum 1985-1993 žar sem hśn var var deildarstjóri stęršfręšideildar skólans ķ tvö įr og  sķšan svišsstjóri stęršfręši- og raungreinasvišs į įrunum 1990-1993.

Eftir stęršfręšinįmiš til kennsluréttinda įriš 1991 var hśn kennari viš Menntaskólann į Akureyri ķ eitt skólaįr en hlaut žį stöšu ašstošarskólameistara viš Fjölbrautaskóla Sušurnesja sem hśn gegndi į įrunum 1994-2003 en var sķšar skólastjóri žess sama skóla ķ eitt įr. Žį var hśn bęjarstjóri ķ Garši ķ nķu įr eša į įrunum 2006-2009. 

Oddnż hefur unniš viš skipulag og stjórnun vettvangsnįms į vegum Endurmenntunar HĶ fyrir starfandi stjórnendur ķ framhaldsskólum 2001-2002. Hśn var verkefnisstjóri ķ Menntamįlarįšuneytinu 2003-2004. Auk žess hefur hśn setiš ķ żmsum nefndum um mennta- og fręšslumįl. Ž.į.m. var hśn ķ stjórn Sambands išnmenntaskóla 1994-1999. Ķ stjórn samstarfsnefndar atvinnulķfs og skóla 1995-1998. Ķ stušningshópi į vegum Norręnu rįšherranefndarinnar um fulloršinsfręšslu į Noršurlöndum 1997-1999. Formašur Félags stjórnenda ķ framhaldsskólum 2002-2003. Ķ stjórn Kennarasambands Ķslands 2002-2003 og stjórn Mišstöšvar sķmenntunar į Sušurnesjum frį 2006.

Ķ framhaldi af žriggja įra bęjarstjórnarferli lį leiš Oddnżjar inn į žing, žį 52ja įra. Žar hefur hśn veriš formašur žingflokks Samfylkingarinnar frį 2011 auk žess aš sitja ķ nokkrum nefndum. M.a. fjįrlaganefnd frį 2009-2011. Hśn var formašur hennar frį 2010-2011. 

Oddnż hafši setiš į žingi ķ rśm tvö įr žegar hśn var skipuš fjįrmįlarįšherra 31. desember. 2011. Heiti rįšuneytisins sem hśn stżrši var breytt 1. september 2012 ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšuneyti en hśn var leyst frį embętti 1. október 2012. Žį tók Katrķn Jślķusdóttir viš embęttinu. Helming tķmans sem Oddnż var rįšherra fór hśn meš tvö rįšuneyti žar sem hśn leysti Katrķnu Jślķusdóttur af frį 24. febrśar til 6. jślķ į įrinu 2012 eša žar til Steingrķmur bętti išnašarrįšuneytinu viš rįšuneytiš sem Jón Bjarnason hafši stżrt įšur auk višskiptahlutans ķ žeim rįšuneytismįlum sem Įrni Pįll hafši fariš meš. 

Žó ferilskrį Oddnżjar sé žéttsetin żmsum afrekum į sviši menntamįla og pólitķkur žį er skżrir žaš ekki žį įkvöršun aš hśn var gerš aš fjįrmįlarįšherra og sķšar sett yfir išnašarrįšuneytiš ķ fęšingarorlofi Katrķnar Jślķusdóttur. Žaš hefši hins vegar veriš töluvert skiljanlegra mišaš viš feril hennar ef hśn hefši veriš fengin til aš leysa Katrķnu Jakobsdóttur af ķ Menntamįlarįšuneytinu į mešan hśn var ķ barnseignaleyfi į įrinu 2011.      

Rįšherrar nśverandi rķkisstjórnar 

Hér veršur ekki fariš frekar yfir ferilskrįr rįšherranna ķ fyrrverandi né nśverandi rķkisstjórn. Žaš veršur geymt žar til ķ nęstu fęrslum. Žaš er žó viš hęfi aš slį botninn ķ žetta hér meš žvķ aš rifja upp hvernig rįšuneyti Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar sem tóku til starfa 23. maķ sl. lķta śt. Rįšherraskipanin er eftirfarandi:

Rįšuneyti Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar voriš 2013

Hér aš nešan eru nokkrar žeirra heimilda sem stušst var viš žessa fęrslu og veršur stušst viš ķ framhaldinu. Framhaldiš veršur samanburš į žvķ hvernig menntun og starfsreynsla rįšherranna ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur annars vegar og rķkisstjórn Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar hins vegar samręmis mįlefnum rįšuneytanna sem žessum hefur veriš trśaš fyrir. Žannig veršur menntun og starfsreynsla nśverandi forsętisrįšherra borin saman viš menntun žess fyrrverandi śt frį žvķ hversu vel hvoru tveggja stendur undir embęttum žeirra og sķšan fjįrmįlarįšherranna og svo koll af kolli.

Žetta er vissulega seinlegt og tafsamt verkefni og eflaust engin skemmti- eša afžreyingarlestur heldur. Vonir mķnar standa žó til žess aš einhverjir sem eru tilbśnir til aš hugsa žaš hvaša įhrif žaš hefur į rekstur samfélagsins aš ęšstu embęttismenn žeirrar grunnžjónustu sem skatti okkar er ętlaš aš standa undir eru skipašir meš žeim hętti sem formenn stjórnmįlaflokkanna hafa gert aš hefš. Samkvęmt henni eru žaš formenn žeirra flokka sem koma sér saman um stjórnarsamstarf sem skipa sjįlfa sig og žau flokkssystkina sinna sem nįšu inn į žing til aš ganga inn ķ hlutverk framkvęmdastjóra grunnstofnana samfélagsins.

Žaš er śtlit fyrir aš ķslensk stjórnmįlamenning hafi ekki hugmyndaflug til annars en višhalda žessari hefš žrįtt fyrir aš sķšasta efnahagshrun hefši įtt aš leiša žaš ķ ljós aš ķ henni liggur stór hętta falinn. Meš žeirri vinnu sem ég hef lagt ķ langar mig aš gera tilraun til aš vekja til umhugsunar um žaš hvort žaš er ekki kominn tķmi til aš horfast ķ augu viš žaš aš nśverandi fyrirkomulag er mešal annars sś meinsemd sem hefur skilaš okkur til žess įrangurs sem blasir viš varšandi velflesta grunnžjónustu samfélagsins.

Įšur en ég lżk žessum langa pistli langar mig til aš taka žaš fram aš tilgangur minn er alls ekki sį aš gera viljandi lķtiš śr žeim einstaklingum sem gegndu embętti rįšherra į sķšasta kjörtķmabili eša žeim sem hafa nżtekiš viš slķkum į žessu. Ef einhver žeirra eša žeim nįtengdur eiga eftir aš sitja uppi meš slķka tilfinningu žykir mér žaš virkilega leitt žvķ ég veit aš innst inni hljóta allir žeir sem taka į sig stóra įbyrgš aš gera žaš žvķ žį langar aš gera vel.

Vonandi eru žó allir tilbśnir til aš velta žvķ fyrir sér hvort ekki megi gera betur meš annarri ašferš. Ég er į žvķ aš žaš komi sér betur fyrir alla aš žeir sem taka į sig stóra įbyrgš fyrir marga séu örugglega žeir sem eru hęfastir. Žar held ég aš skipti meira mįli góš undirstöšužekking og vķštęk starfsreynsla į žvķ sviši sem heyrir įbyrgšarhlutverkinu til heldur en pólitķsk višhorf eša flokkshollusta.

Heimildir:
Skipan rįšuneyta frį 1917-2013
Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Žjóšarpśls Gallups frį mars 2010: Įnęgja meš störf rįšherra
Žjóšarpśls Gallups frį 4. jśnķ 2010: Mikil meirihluti hlynntur fękkun rįšuneyta
Žjóšarpśls Gallups frį 6. desember 2010: Mat į störfum rįšherra
Frétt į Pressunni vegna rįšherrakapals haustsins 2010
Žjóšarpśls Gallups 2. febrśar 2012: Breytingar į rķkisstjórninni
Žjóšarpśls Gallups 23. mars 2012: Įnęgja meš störf rįšherra og stjórnarandstöšu 
Žjóšarpśls Gallups 10. janśar 2013: Įnęgja meš störf rįšherra
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn


Loforš og efndir

Žaš žarf ekki aš minna į aš nś ķ vor var mynduš nż rķkisstjórn Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks. Žetta var ķ annaš skipti frį hruni sem kjósendur fengu tękifęri til aš hafa įhrif į žaš hvaša flokkar héldu um stjórnartaumana frį efnahagshruninu haustiš 2008. Sķšast vešjaši meiri hluti kjósenda į Samfylkinguna og Vinstri gręna.

Ķ bįšum tilvikum žykir mér lķklegt aš įstęšan hafi legiš ķ sterkri von um aš kosningaloforš og landsfundasamžykktir allra žessara flokka vęru eitthvaš meira en oršin tóm. Aš gamli fjórflokkurinn hefši ekki ašeins lęrt af žeirri reynslu sem bankahruniš skilaši heldur myndu žeir nżta žekkingu sķna og ķtök til aš treysta tilveru sķna meš samvinnu viš žaš samfélag sem kosningaloforšin gįfu til kynna aš stęši til aš byggja upp.

Allir sem hafa oršiš fyrir įföllum hvort sem žau eru persónuleg eša tengd įrangri ķ starfi žekkja aš žaš tekur tķma aš takast į viš ašstęšur og temja sér nżungar ķ samskiptum eša vinnutengdri fęrni. Žegar įfalliš tengist alvarlegri įminningu sem varšar atvinnuna eru ekki allir svo heppnir aš fį annaš tękifęri eins og kjósendur gįfu žingmönnunum sem sįtu viš stjórnvölinn žegar stóra višvörunin um skašsemi nśverandi efnahagsstefnu reiš yfir samfélagiš haustiš 2008. 

Thomas Hobbs

Į žeim fimm įrum sem eru lišin sķšan hefur einhver umręša fariš fram um orsakir hrunsins og afleišingar kreppunnar sem skall į ķ kjölfariš. Sś umręša hefur hins vegar hvorki  veriš djśp né virkilega ķgrunduš enda hefur hśn litlu skilaš. Žvķ mišur varš įrangur žeirrar bjartsżnu višspyrnu sem spratt upp ķ kjölfar hrunsins ašeins skammvinnur. Ašgengilegasta skżringin er sś aš hśn varš fórnarlamb  žeirra afla sem sįu tękifęri ķ upplausninni til aš koma sjįlfum sér og sķnum til valda.

Meš tilliti til mannkynssögunnar er žaš žekkt saga aš slķk verši örlög jafnvel stęrstu byltinga. Almenningur setur traust sitt į žį sem hafa hęst og fylgir žeim ķ blindri trś um aš markmiš žeirra sé žaš sama og žeirra sem hafa upplifaš misréttiš og sjįlfręšishallann į eigin skinni. Žegar upp er stašiš er žaš almenningur sem hefur fórnaš tķma sķnum og jafnvel blóši til aš koma žeim breytingunum į sem foringjarnir hönnušu. Breytingum sem žvķ mišur hafa aldrei leišrétt žann halla aš žaš er almenningur sem heldur valdastéttinni uppi įn žess aš hafa neitt afgerandi yfir henni aš segja.

Ķ kjölfar hrunsins varš vart viš umręšu sem benti til aš einhverjir efušust um aš nśverandi stjórnkerfi žjónaši samfélagsheildinni til farsęldar. Einhverjir gengu jafnvel svo langt aš halda žvķ fram aš fjįrsterkir ašilar innan fjįrmįlaheimsins kostušu bęši flokka og stjórnmįlamenn til hlżšni viš hagmuni žeirra. Bent var į aš žessi ašferšarfręši gręfi svo alvarlega undan lżšręšinu aš žaš vęri jafnvel tómt mįl aš tala um slķkt lengur.

Thomas Jefferson

Žaš liggur vęntanlega ķ augum uppi aš lżšręšiš hlżtur aš standa afar völtum fótum ef hagsmunir žeirra sem geta borgaš rata įvallt ķ forgang. Žaš hlżtur lķka aš liggja ljóst fyrir aš žeir sem leyfa hlutunum aš žróast ķ slķkan farveg eru tęplega réttu einstaklingarnir til aš stżra mįlefnum samfélagsins sem byggir į einstaklingum meš afar fjölbreytilegar žarfir svo ekki sé talaš um mismunandi fjįrrįš.

Eitt af žeim grundvallaratrišum sem er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir varšandi hvers konar samfélög, er aš žau byggja į einhverju sem er sameiginlegt. Hversu sundraš sem ķslenskt samfélag kann aš viršast ķ augum bęši žeirra sem tilheyra žvķ og hinna sem horfa į žaš utan frį žį eru óvefengjanlega bżsna margir žęttir sem eru sameinandi.

Žeir verša ekki allir taldir upp hér en minnt į aš samfélaginu er ętlaš aš standa undir įkvešinni grunnžjónustu. Einstaklingarnir sem byggja samfélagiš hafa tekiš žaš į sig aš standa undir kosnašaržįttum žessarar grunnžjónustu til aš žeir og ašrir geti notiš hennar žegar žeir žurfa į henni aš halda. Til aš annast umsżslu og rekstur žessarar žjónustu hefur ķslenskt samfélag žann hįttinn į aš žeir sem hafa nįš tilsettum kosningaaldri kjósa į milli stjórnmįlaflokka į fjögurra įra fresti til aš sjį um žessa žętti .

Che Guevara

Į sķšustu įrum hefur žaš sżnt sig aš žaš er ekki trśnašurinn viš samfélagsheildina sem ręšur žvķ aš einstaklingar leita frama innan stjórnmįlaflokkanna til aš komast til žeirra įhrifa aš žeir eigi von um aš stżra rįšuneytum žeirrar grunnžjónustu sem einstaklingarnir sem byggja samfélagiš eiga tilkall til fyrir sitt framlag. Žegar menntun og starfsreynsla žeirra sem hafa setiš į rįšherrastóli hingaš til er skošuš kemur jafnframt ķ ljós aš žaš viršist heyra til undantekninga aš žeir hafi nokkra fagžekkingu į žvķ sviši sem rįšuneytiš sem flokkarnir trśa žeim fyrir hefur yfir aš segja. 

Į tķmum sérhęfingar og aukinnar menntunarkrafna hlżtur žaš aš koma spįnskt fyrir sjónir aš ekki séu geršar neinar kröfur til žeirra sem taka afdrifarķkar įkvaršanir sem varša grundvallarmįl samfélagsins ašrar en žęr aš žeir hafi komist įfram ķ sķnum eigin stjórnmįlaflokki. Žaš žarf sennilega ekki aš minna į žaš aš eftir aš žaš hefur veriš tališ upp śr kjörkössunum ķ lok hverra alžingiskosninga žį er žaš alfariš ķ höndum formanna žeirra flokka sem mynda rķkisstjórn hverjir setjast ķ rįšherrastólana.

Ķ langflestum tilvikum er žaš staša viškomandi innan stjórnmįlaflokksins og flokkshollusta sem ręšur hver fęr rįšherraembętti og hvaša embętti viškomandi er settur ķ. Žaš mį minna į žaš lķka aš žeir sem fį ęšstu embęttin eru gjarnan formenn viškomandi flokka eša gegna einhverri annarri flokkstengdri įbyrgšarstöšu auk žess aš vera žingmenn. Ég reikna meš aš flestir geri sér grein fyrir žvķ aš hvert žessara embętta fela ķ sér rķflega fullt starf. Lķklegasta nišurstašan er žvķ sś aš viškomandi sinni engu af žessum verkefnum af įrvekni heldur reiši sig į ašra launaša en flokksholla embęttismenn sem kjósendur hafa ekkert um aš segja hverjir eru.

John F. Kennedy

Į nęstu vikum er ętlunin aš birta samanburš į menntun og starfsreynslu rįherranna ķ nśverandi rķkisstjórn og žeirrar sķšustu. Tilgangurinn er sį aš fylgja žvķ sem hér hefur veriš sett fram eftir en lķka sś bjartsżnislega von aš samanburšurinn veki einhverja til umhugsunar um žaš hvort nśverandi kerfi viš skipun rįšherra sé heillavęnleg leiš til reksturs samfélags sem er ętlaš aš žjóna öllum einstaklingunum sem žaš byggja.

Mig grunar aš žeir sem hafa komiš nįlęgt mannarįšningum hafi žaš sem meginreglu aš žeir sem žeir rįša til sérhęfšra starfa hafi annašhvort haldgóša menntun eša višamikla starfsreynslu į sama sviši. Žaš hlżtur žvķ aš koma fleirum en mér spįnskt fyrir sjónir hvaša hįttur er hafšur į viš skipun rįherra. Ķ žessu sambandi er rétt aš undirstrika žaš einu sinni enn aš rįšherrarnir eru ęšstu embęttismenn rįšuneyta sinna. Žegar žaš er haft ķ huga hlżtur žaš aš vera lįgmarkskrafa aš žeir bśi yfir fagžekkingu varšandi žį mįlefnaflokka sem žeim er trśaš fyrir.

Ķ žessu sambandi mį e.t.v. velta žvķ fyrir sér hvort žaš er ekki kominn tķmi til aš samfélagiš komi sér saman um nżja ašferšafręši en žį sem flokkarnir hafa hannaš utan um skipun rįšherra. Mišaš viš žaš hvernig ķslenskt samfélag og margir einstaklinganna sem žaš byggja hafa lišiš fyrir žaš hvernig fyrrverandi, og vęntanlega nśverandi rįšherrar lķka, hafa fariš meš umboš sitt hlżtur žaš aš teljast nęsta brżnt verkefni!

*******************
Es: Ég bišst afsökunar į augljósum kynjahalla hvaš varšar val į tilvitnunum meš žessari fęrslu en ég įkvaš aš lįta innihald žeirra rįša frekar valinu en hverjum žęr eru eignašar.


Tregšuafleišingar

Ķ kvöld rakst ég į tvęr stöšuuppfęrslur į Fésbókinni sem sögšu frį birtingarmyndum fįtęktarinnar annars vegar ķ Ungverjalandi og hins vegar į Ķslandi. Önnur sagan sagši frį fólki sem var aš borša upp śr ruslatunnum ķ sorpgeymslu fjölbżlishśss ķ Ungverjalandi. Hin sagši frį hungrušum manni sem var aš betla fyrir utan Nóatśn.

Sögurnar eru einn af mörgum vitnisburšum um žaš aš mannkyniš er enn einu sinni komiš į žann staš žar sem valda- og eignastéttin hefur misst sig svo ķ gręšgi sinni aš afleišingarnar geta ekki fariš fram hjį neinum. Ķ bįšum tilvikum reyndu žeir sem įttu leiš hjį aš leiša žessar óžęgilegu stašreyndir neyšarinnar hjį sér. Žeir sem sögšu sögurnar sveiš undan og segja sögurnar ķ žeirri višleitni aš nį til samkenndar fólks og vekja žaš upp til višbragša. 

Boršaš śr ruslatunnunniBetlaš fyrir mat

Mannkynssagan geymir fjölda slķkra sagna. Menningarsagan varšveitir myndbrotin einkum ķ sögnum og myndlist en eitthvaš kemur ķ veg fyrir žaš aš žessar heimildir verši lķfinu aš žvķ gagni aš sagan endurtaki sig ekki. 

Žaš hafa nefnilega alltaf veriš til einstaklingar sem finna til yfir įžekkum birtingarmyndum neyšarinnar og žeim sem er vķsaš til hér į undan. Sumum hefur meira aš segja svišiš misréttiš svo aš žeir hafa gripiš til ašgerša. Hingaš til hefur valda- og eignastéttinni alltaf tekist aš spila žannig į einstaklingsešliš og sérhyggjuna aš samstašan hefur aldrei skilaš neinu nema endurtekningu į žvķ sama.

Strķšsfórnir

Žaš hafa fariš fram byltingar eins og rśssneska byltingin, franska byltingin, menningarbyltingin ķ Kķna og miklu fleiri. Nišurstaša žeirra varš kannski nżir herrar, nżtt kerfi, önnur valdastétt en frummyndin af samfélagsgeršinni sem eftirgeršin var byggš į ķ öllum žessum tilvikum braust fljótlega fram og ķ ljós kom aš hśn fól ķ sér sömu skekkju og sś śrsérgengna samfélagsgerš sem hrinti žessum byltingum af staš.

Ķ öllum tilvikum var žaš almenningur sem fórnaši blóši sķnu til aš koma nżju samfélagsmyndinni į. Ķ lok žessara byltinga kom žaš hins vegar ķ ljós aš samfélagsmyndin sem žaš baršist fyrir aš koma į, ķ staš žeirrar sem var fyrir, gerši lķka rįš fyrir aš vinna žess sama almennings héldi valdastéttinni uppi...

Örlęti hinna fįtęku

Žaš er vissulega spurning hvenęr viš sem manneskjur nįum žeim žroska aš lęra af reynslu kynslóšanna sem fóru į undan okkur og bregšumst öšru vķsi viš žvķ śrlausnarefni sem viš eigum sameiginleg meš žeim. Rétt eins og gengnar kynslóšir stöndum viš nefnilega frammi fyrir žeirri sameiginlegu žraut sem einstaklingar aš viš bśum ķ samfélagi viš alla hina einstaklinganna sem eru samferša okkur ķ tķma og rśmi og žurfum aš deila gęšunum meš žeim.

Ég held aš viš séum öll sammįla um žaš aš einstaklingurinn žrķfst ekki nema ķ samfélagi viš ašra fyrir žaš aš hann žarf alltaf einhvern tķmann į öšrum aš halda. Ég held aš žaš geti heldur ekki veriš óeining um žaš aš til aš komast af žurfa allir mat og drykk auk žess sem allir žurfa žak yfir höfušiš. En er žaš sanngjarnt aš valda- og eignastéttin beinlķnis žrķfist į žessum naušsynjum og/eša grundvallarskilyršum til žess aš halda lķfinu viš?


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband