Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2014

Utanrķkisrįšuneytiš

Žetta er nęstsķšasta fęrslan ķ žessum flokki žar sem ferill rįšherra ķ nśverandi og fyrrverandi rķkisstjórn hafa veriš bornir saman ķ žeim tilgangi aš draga žaš fram hvaš liggur skipun ęšstu embęttismanna rįšuneytanna til grundvallar. Hér verša ferlar žeirrar Össurar Skarphéšinssonar og Gunnars Braga Sveinssonar skošašir ķ žessum tilgangi.

Utanrķkismįlin hafa veriš grķšarlega umfangsmikill žįttur ķ ķslenskri stjórnsżslu undanfarna įratugi. Af žeim įstęšum var horfiš til žeirrar įkvöršunar aš setja žessari fęrslu ašdraganda sem hlaut heitiš Til Evrópusambandsstżringar Ķslands. Įstęšurnar sem liggja įkvöršuninni aš baki eru einkum tvęr: Evrópusambandiš hefur veriš mjög fyrirferšamikiš ķ allri pólitķk į Ķslandi į undanförnum įrum og žvķ bęši gagnlegt og forvitnileg aš skoša forleikinn aš žvķ aš svo er komiš. Hin er svo bundin žvķ hvaš efniš, sem liggur nśverandi stöšu ķ Evrópumįlum Ķslands til grundvallar, er višamikiš.

John F. Kennedy

Eins og hefur veriš tekiš fram įšur žį er žetta verkefni oršiš töluvert umfangsmeira en lagt var af staš meš ķ upphafi. Žar af leišandi hafa fęrslurnar margar oršiš lengri en góšu hófi gegnir. Hins vegar mį lķta į žęr sem heimildabanka fyrir framhaldiš. Eins og įšur segir er žetta nęstsķšasta fęrslan meš samanburši į ferilskrįm nśverandi og fyrrverandi rįšherra žar sem rįherrar Innanrķkisrįšuneytisins eru nś einir eftir.

Hér veršur dregiš saman žaš allra helsta śr sķšustu fęrslu og einhverju bętt viš. Višbęturnar tengjast ašallega embęttisferli Össurar Skarphéšinssonar sem stendur vissulega allur ķ beinu sambandi viš nśverandi stöšu.

Ķslensk stjórnvöld meš eylandiš ķ śtrįs

Žaš kom fram ķ sķšustu fęrslu aš saga Utanrķkisrįšuneytisins į upphaf sitt ķ hernįmi Danmerkur voriš 1940. Jafnašarmašurinn Stefįn Jóh. Stefįnsson var žį skipašur fyrsti utanrķkisrįšherrann ķ stjórn Hermanns Jónassonar sem žį var forsętisrįšherra yfir žrišju stjórninni sem hann fór fyrir (sjį hér). 

Utanrķkisrįšuneytiš er žvķ rétt tęplega 75 įra gamalt. Ašeins nokkrum įrum eldra en sjįlfstęši landsins en fyrstu lög voru sett um rįšuneytiš ķ byrjun įrs 1941. Af einhverjum įstęšum er śtlit fyrir aš frį upphafi hafi meiri orka fariš ķ žaš aš tengja Ķsland viš žau rķki sem hafa haft yfirburšastöšu ķ efnahagslegu og pólitķsku tilliti ķ staš žess t.d. aš bindast minni og fyrirferšarminni rķkjum sem hafa įtt meira sammerkt meš sögu og atvinnustigi landsins.

Strax įriš 1941 gerši rķkisstjórn Framsóknar-, Alžżšu- og Sjįlfstęšisflokk mikilvęga samninga viš Bandarķkjamenn og Breta sem tryggšu landinu ekki ašeins varnir į strķšstķmum heldur bęši vistir og gjaldeyristekjur. Samningurinn sem geršur var viš Bandarķkjamenn sneri aš vörnum og žvķ „aš sjį landinu fyrir nęgum naušsynjavörum į strķšstķmanum og aš tryggja siglingar aš og frį landinu.“ (sjį hér) Skömmu sķšar var stęrsti sölusamningurinn sem geršur hafši veriš hér į landi undirritašur žar sem samiš var „viš Breta um kaup į ķslenskum afuršum fyrir kr. 100 milljónir.“ (sjį hér)

Žaš er nokkuš vķst aš bresk-ķslenska višskiptanefndin, sem segir frį hér, hefur haft hönd ķ bagga hvaš varšar višskiptasamninginn viš Breta en žaš veršur aš teljast lķklegt aš sömu einstaklingar hafi lķka veriš rķkisstjórninni innan handar ķ sambandi viš varnar- og višskiptasamninginn viš Bandarķkjamenn. Ķ lok styrjaldarinnar tekur viš nęr einn įratugur žar sem Utanrķkisrįšuneytiš er ķ höndum Sjįlfstęšisflokksins; Ólafur Thors frį 1944-1947 og Bjarni Benediktsson (eldri) frį 1947 til 1953 (sjį hér).

Stelpur į Seltjarnarnesi į fimmta įratug sķšustu aldar

Sumariš 1944, eša sama įr og Ķsland varš sjįlfstętt rķki, sįtu a.m.k. tveir Ķslendingar Bretton-Woods rįšstefnuna. Žetta voru žeir: Magnśs Siguršsson, žįverandi bankastjóri Landsbankans (sjį hér), og Įsgeir Įsgeirsson, sķšar forseti Ķslands (sjį hér). Į rįšstefnunni var grunnurinn lagšur aš stofnun Alžjóšagjaldeyrissjóšsins og Alžjóšabankans. Ķsland var mešal 28 rķkja sem skrifušu undir stofnsamžykkt Alžjóšabankans įriš eftir (sjį hér). Sama įr geršist Ķsland ašili aš Alžjóšagjaldeyris-sjóšnum og tók Magnśs Siguršsson sęti ķ fulltrśarįši Alžjóšabankans en eftirlét Įsgeiri Įsgeirssyni, sem žį var bankastjóra Śtvegsbankans, sęti ķ fulltrśarįši Alžjóšagjaldeyrissjóšsins (sjį hér). 

Fyrrum formašur bankarįšs Landbankans tók viš bankastjórastöšu bankans įriš 1945. Hiš nįna samstarf sem Landsbankinn įtti viš alžjóšlegar bankastofnanir varš sķst yfirgripsminna ķ embęttistķš hans. Įriš 1950 „geršist Landsbankinn ašili aš hinni alžjóšlegu samstarfsstofnun sešlabanka Bank for International Settlements ķ Basel“ fyrir įeggjan fyrrnefnds Jóns Įrnasonar (sjį hér). Žess mį geta hér aš Mįr Gušmundsson hafši veriš yfirmašur hjį BIS ķ fimm įr įšur en Jóhanna Siguršardóttir skipaši hann yfir Sešlabanka Ķslands įriš 2009 (sjį hér og hér).

Haustiš 1946 varš Ķsland ašili aš Sameinušu žjóšunum og var Thor Thors, bróšir žįverandi utanrķkisrįšherra, Ólafs Thors (sjį hér), „skipašur fyrsti fastafulltrśi Ķslands hjį Sameinušu žjóšunum.“ (sjį hér) Bjarni Benediktsson (eldri) tók viš Utanrķkisrįšuneytinu ķ byrjun įrs 1947 en um hann hefur veriš sagt aš hann hafi įtt „drjśgan žįtt ķ aš marka žį utanrķkisstefnu sem Ķslendingar hafa sķšan fylgt.“ (sjį hér)

Įriš eftir (1948) aš hann var skipašur ķ embętti utanrķkisrįšherra geršist Ķsland stofnašili aš Efnahagssamvinnustofnun Evrópu (The Organisation for European Economic Co-operation: OECD) sem fékk ašsetur ķ Parķs. Ašildarrķkin įtjįn įttu žaš sameiginlegt aš žekkjast boš Bandarķkjanna um svokallaša Marshall-ašstoš og er svo aš skilja aš ašild af žessu tagi hafi veriš skilyrši žess aš njóta hennar (sjį hér).

Eins og kom fram ķ undanfara žessarar fęrslu žį voru žeir fįir sem gagnrżndu Marshall-įętlunina hér į landi utan Sósķalistaflokkinn. Sķšar hefur žvķ hins vegar veriš haldiš fram aš meš „Marshall-ašstošinni hafi veriš markaš upphafiš aš styrkjakerfinu į Ķslandi ķ hinum żmsu atvinnugreinum“ (sjį hér) įsamt žvķ aš ryšja hérlendri stórišjustefnu til rśms.

Austurstręti sumariš 1944

Orš bandarķska sagnfręšingurinn Michael J. Hogan um tilgang įętlunar eru ekki sķšur athyglisverš en slķkar kenningar ķ ljósi žess sem sķšar hefur oršiš. Hann segir aš „tilgangur Bandarķkjamanna meš Marshall-įętluninni hafi veriš aš móta Evrópu efnahagslega ķ sinni eigin mynd.“ (sjį hér) „American officials hoped to refashion Western Europe into a smaller version of the integrated single-market and mixed capitalist economy that existed in the United States.“ (sjį hér) Žetta er ekki sķst skošunarvert ķ ljósi raka eins langreyndasta starfsmanns ķslensku utanrķkisžjónustunnar, Einars Benediktssonar, varšandi Evrópusambandsašild nś: 

Aš geršum ašgengilegum ašildarsamningi męlir mat hagsmuna okkar meš ašild Ķslands aš Evrópusambandinu. Žetta er ekki sķst vegna žess aš nęsta žróunarstig Evrópusamvinnunnar er svokallašur frķverslunarsamningur viš Bandarķkin (Trans Atlantic Trade and Investment Pact). [...] Žaš er einmitt žetta nżja frķverslunarsvęši sem er lķfshagsmunamįl fyrir okkur, ekki sķst vegna erlendra fjįrfestinga eftir aš höftum veršur aflétt. (sjį hér

Voriš eftir aš Ķslendingar uršu hluti Marshall-įętlunarinnar, eša voriš 1949, undirritaši Bjarni Benediktsson hinn umdeilda stofnsįttmįla Atlantshafsbandalagsins. Į nęstu įrum hans ķ embętti utanrķkisrįšherra var Mannréttindayfirlżsing Sameinušu žjóšanna samžykkt svo og Mannréttindasįttmįli Evrópurįšsins.

Tępum fjörutķu įrum eftir aš Ķslendingar voru geršir ašilar aš Mannréttindasįttmįla Evrópu vitnar Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir ķ orš Lśšvķks Ingvarssonar, fyrrverandi prófessors viš lagadeild Hįskóla Ķslands, sem fjallaši um žęr įhęttur sem geta legiš ķ millirķkjasamningum. Žaš er rétt aš taka žaš fram aš eftirfarandi orš hefur Ingibjörg Sólrśn upp śr grein sem birtist eftir žennan fyrrverandi lagaprófessor ķ Morgunblašinu žann 25. įgśst 1992 en žar bendir hann į aš „meš samningsgeršinni [...] hafi veriš į tvennan hįtt brotiš gegn įkvęšum stjórnarskrįrinnar.“ (sjį hér)

“Ķ sįttmįlanum er erlendum dómstóli veitt ęšsta dómsvald um ķslensk mįlefni į tilteknu sviši, žar sem Hęstiréttur Ķslands var įšur ęšsta dómstig.“ [...]

Sķšan vitnar hann til žess aš Alžingi hafi samžykkt gildistöku mannréttindasįttmįlans meš žingsįlyktun en ķ 59. gr. stjórnarskrįrinnar segir:

„Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.“

 Žaš hefur sem sagt ekki stašist aš samžykkja samninginn meš einfaldri žingsįlyktun og žį hafi žaš heldur ekki stašist aš samžykkja žaš dómsvald sem Mannréttindasįttmįlinn felur ķ sér aš óbreyttri stjórnarskrį. [...]

 ,,Frį upphafi bar Mannréttindasįttmįli Evrópu žaš meš sér,“ [...] ,,aš ķ honum fólst afsal rķkisvalds, ž.e. dómsvalds į žvķ réttarsviši sem hann fjallar um. Mį t.d. um žetta benda į 49., 52. og 53. gr. sįttmįlans. Hann geymir reyndar lķka įkvęši sem fela ķ sér aš erlent stjórnvald er aš nokkru leyti sett yfir ķslenska handhafa löggjafarvalds og framkvęmdarvalds, sbr. 32. gr.“
(sjį hér)

Įšur en horfiš veršur frį upprifjun į afdrifarķkum įkvöršunum fyrstu utanrķkisrįšherranna er rétt aš minna į aš įriš 1951 var varnarsamningurinn milli Ķslands og Bandarķkjanna undirritašur og įriš eftir (1952) var stofnuš fastanefnd Ķslands hjį Atlantshafsbandalaginu meš ašstöšu ķ Parķs (sjį hér). Eins og uppalninginn hér aš framan gefur til kynna žį lį meginįhersla ķslensku rķkisstjórnanna sem sįtu fyrsta įratugina eftir strķšslok į aš treysta samskiptin viš eiginlega sigurvegara seinni heimsstyrjaldarinnar. 

Į tķmabilinu 1944 til 1953 geršust Ķslendingar žvķ ašilar aš žó nokkrum alžjóšastofnunum og undirgengust ķ leišinni stofnsįttmįla sem hafa haft gķfurleg įhrif į ķslenska löggjöf įsamt žvķ aš hafa varanleg įhrif į stefnu ķslenskra stjórnvalda ķ efnahags- og atvinnumįlum. Žeirri žróun var langt frį žvķ lokiš heldur hefur haldiš įfram fram į žennan dag.

Ķ žessu sambandi žykir sérstök įstęša til žess aš vekja athygli į aš į fyrstu įratugunum eftir strķšslok žótti ekkert athugavert viš žaš aš helstu efnahagsrįšgjafar rķkisstjórnarinnar hefšu veriš starfsmenn hinna svoköllušu Bretton Woods-stofnana (Alžjóšagjaldeyrissjóšsins og Alžjóšabankans) eins og įtti viš um Benjamķn Eirķksson (1951-1953) og Jónas H. Haraldz (1957-1961). Mišaš viš žaš aš engar athugasemdir voru geršar ķ ašdraganda sķšustu alžingiskosninga viš nįniš samband Žorvalds Gylfasonar viš bęši Bretton Woods-stofnanirnar og stofnanir Evrópusambandsins (sjį hér) žykir kannski fęstum nokkuš óešlilegt viš slķk tengsl jafnvel žó viškomandi bjóši sig fram til įbyrgšarstarfa innan stjórnsżslunnar hér į Ķslandi.

Krakkar ķ Kópavogi ķ kringum 1960

Žaš er vissulega forvitnilegt aš staldra viš bakgrunn žeirra tveggja sem störfušu sem rįšgjafar ķslenskra stjórnvalda į sviši efnahagsmįla į fyrstu įratugunum eftir seinna strķš og svo miklu fleiri sem gegndu višlķka įbyrgšarstöšum į vegum rķkisstjórnarinnar į mótunarįrum ķslensks samfélags. Žaš veršur hins vegar lįtiš bķša seinni tķma fyrir utan aš vekja athygli į grein Jónasar H. Haraldz frį įrinu 1962 sem hann birti ķ Fjįrmįlatķšindum. Žar ręšir hann kosti žess og galla aš Ķsland gerist ašili aš Efnahagsbandalagi Evrópu (EB) sem var forveri žess sem nś heitir Evrópusambandiš (ESB) (sjį hér). Meginnišurstaša hans er žessi:

Ég tel, aš tengsl Ķslands viš Efnahagsbandalagiš myndu geta greitt verulega fyrir hagvexti į nęstu įrum og įratugum. Ég óttast žaš hins vegar, aš standi Ķsland algerlega utan Efnahagsbandalagsins geti hér skapazt efnahagsleg kyrrstaša į sama tķma og örar efnahagslegar framfarir yršu ķ nįgrannalöndum okkar. Héldist slķk žróun um nokkurt skeiš, gęti hér skapazt mikill vandi, sem ekki vęri takmarkašur viš efnahagssvišiš eitt.

[...]

Eigi Ķsland į komandi įrum aš nį žeim efnahagslegu framförum, sem telja veršur ešlilegar og naušsynlegar, veršur landiš aš fęra sér ķ nyt sérmenntaš erlent vinnuafl og erlent fjįrmagn, bęši opinbert fjįrmagn og einkafjįrmagn. Mér viršist miklu sennilegra, aš viš eigum erfitt meš aš fį eins mikiš af žessu vinnuafli og žessu fjįrmagni og viš óskum eftir, heldur en viš žurfum aš verja okkur fyrir įgangi erlends vinnuafls og fjįrmagns. (sjį hér)

Žessi skżra afstaša Jónasar H. Haraldz, sem hann birtir įriš 1962, er einkar athyglisverš fyrir margra hluta sakir. Fyrst er aušvitaš žaš aš hann hafši veriš opinber rįšgjafi rķkisstjórnarinnar ķ efnahagsmįlum žar til įrinu įšur. Žess mį geta aš meiri hluta žess tķma sįtu alžżšuflokksžingmennirnir Gušmundur Ķ. Gušmundsson ķ Utanrķkisrįšuneytinu og Gylfi Ž. Gylfason ķ Višskiptarįšuneytinu. Um Gylfa sagši Jónas aš hann: „hefši markaš Alžżšuflokknum frjįlslyndari stefnu en įšur“ (sjį hér). Žaš žarf vart aš minna į aš Alžżšuflokkurinn er forveri Samfylkingarinnar.

Žaš sem er aš mörgu leyti athyglisveršast viš žau skżru skilaboš sem žessi fyrrum efnahagsrįšgjafi rķkisstjórnarinnar, į žeim tķma, sem hefur gjarnan veriš kennt viš višreisn, er aš ķ byrjun greinarinnar rekur Jónas H. Haraldz žaš sem greinir Efnahagsbandalagiš frį žeim alžjóšastofnununum um efnahagssamvinnu sem žaš er sprottiš upp śr:

Efnahagsbandalagiš stefnir aš samvinnu įkvešins hóps landa og dregur a.m.k. ķ bili śr efnahagslegum samskiptum viš lönd utan žessa hóps. Efnahagsbandalagiš gengur lengra ķ žį įtt aš gera vinnuafl og fjįrmagn hreyfanlegt landa į milli en ašrar stofnanir og Efnahagsbandalagiš gerir rįš fyrir žvķ aš margar mikilvęgar įkvaršanir séu teknar meš meirihlutavaldi og sumar žeirra öšlist lagagildi į bandalagssvęšinu įn frekari ašgerša stjórnarvalda hlutašeigandi lands. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar))

Frį Marshall-ašstoš til IPA-styrkja

Žegar litiš er yfir sögu Utanrķkisrįšuneytisins žį viršist óhętt aš taka undir stašhęfingar um aš Sjįlfstęšisflokkurinn hafši lagt grunninn aš žeirri utanrķkismįlastefnu aš tengjast alžjóšastofnunum sem tryggšu framhald žess kapķtalķska kerfis sem stęrstu sjįvarśtvegsfyrirtękin lögšu grunninn aš žegar į fyrstu įrum tuttugustu aldarinnar (sjį hér). Meš slķkri stašhęfingu er žó ekki nema hįlf sagan sögš žvķ žeir utanrķkisrįšherrar Alžżšuflokksins sem sįtu į įrunum 1956 til 1971 fylgdu nįkvęmlega sömu slóš. Rétt er aš benda į aš Alžżšuflokkur sat ķ stjórn meš Sjįlfstęšisflokknum ķ 12 įr af žessu 15 įra tķmabili eša į įrunum 1959-1971 (sjį hér).

Viš Tjörnina ķ kringum 1955

Gušmundur Ķ. Gušmundsson tók viš Utanrķkisrįšuneytinu įriš 1956 og sat yfir žvķ ķ nķu įr. Ķ stjórnartķš hans var Pétur J. Thorsteinsson, sem hafši veriš ašstošarmašur ķ Utanrķkisrįšuneytinu į įrunum 1947-1953, skipašur sendiherra gagnvart Efnahagsbandalagi Evrópu (sjį hér).

Įriš 1964 fékk Ķsland brįšabirgšaašild aš Hinu almenna samkomulagi um tolla og višskipti; GATT. Einar Benediktsson var skipašur fyrsti fulltrśi landsins į vettvangi GATT en hann kom sķšar „aš undirbśningi aš inngöngu Ķslands ķ EFTA og starfaši einnig fyrir Ķsland žegar samiš var um EES-samninginn.“ (sjį hér). Įriš 1968 fékk Ķsland sķšan fulla ašild aš GATT aš tillögu žįverandi višskiptarįšherra; Gylfa Ž. Gķslasonar (sjį hér).

Flokksbróšir žeirra Gušmundar og Gylfa, Emil Jónsson, tók viš embętti utanrķkisrįšherra įriš 1965 og gegndi žvķ fram til 1971 (sjį hér). Į mešan hann var utanrķkisrįšherra var fastanefnd Ķslands hjį NATO flutt frį Parķs til Brussel įsamt žvķ sem hśn var gerš aš sendirįši gagnvart Belgķu og Efnahagsbandalagi Evrópu (sjį hér).

Įriš eftir, eša 1970, varš Ķsland ašili aš Frķverslunarsambandi Evrópu (EFTA). Fastanefnd landsins gangvart žvķ var sett nišur ķ Genf. Gylfi Ž. Gķslason var flutningsmašur žingsįlyktunartillögu um žetta efni ķ desember 1969 (sjį hér). Fyrrnefndur Einar Benediktsson var fyrsti fastafulltrśi Ķslands hjį EFTA.

Undir lok embęttisferilsins ķ Utanrķkisrįšuneytinu lagši Emil fram stjórnarfrumvarp til laga um Utanrķkisžjónustu Ķslands. Mišaš viš umręšurnar sem sköpušust ķ kringum frumvarpiš žį er ljóst aš žegar į žessum tķma var einhverjum fariš aš blöskra kostnašurinn ķ kringum utanrķkisžjónustuna (sjį feril mįlsins hér).

Rétt rśmum tveimur mįnušum eftir aš lögin voru samžykkt, eša 17. jśnķ 1971, var fyrsta skrefiš aš innleišingu  Vķnarsamningsins stigiš. Žann dag öšlašist sį hluti hans sem snżr aš stjórnarmįlasambandi gildi į Ķslandi (sjį hér).  Samkvęmt sįttmįlanum nżtur öll utanrķkisžjónustan ķ heiminum og starfsmenn alžjóšastofnana „skattfrelsis aš öllu leyti.“ eins og Pétur H. Blöndal gerir skżra grein fyrir hér.

Eftir 15 įra setu alžżšuflokksmanna yfir Utanrķkisrįšuneytinu tók framsóknaržingmašurinn, Einar Įgśstson, viš embętti utanrķkisrįšherra įriš 1971. Ķ stjórnartķš hans var frķverslunarsamningur viš Efnahagsbandalag Evrópu undirritašur. Hann tók gildi 1973 en komst ekki til framkvęmda aš fullu fyrr en įriš 1976 eša žegar lausn sķšustu fiskveišideilunnar viš Breta var ķ höfn.

Undir lok rįšherratķmabils Einars Įgśstsonar öšlašist annar hluti Vķnarsamningsins um ręšissamband gildi eša 1. jślķ 1978 (sjį hér). Žį tók alžżšuflokksžingmašurinn, Benedikt Gröndal, viš rįšuneytinu en ķ stjórnartķš hans var Mannréttindasįttmįli Sameinušu žjóšanna innleiddur (sjį hér).

Börn į leikvelli įriš 1978

Įriš 1988 var Utanrķkisrįšuneytiš enn einu sinni skipaš žingmanni Alžżšuflokksins en žį tók Jón Baldvin Hannibalsson viš embęttinu sem hann hélt til įrsins 1995. Į žeim tķma sem Jón Baldvin var utanrķkisrįšherra undir forsętisrįšuneyti Davķšs Oddssonar (sjį hér) voru teknar a.m.k. tvęr afdrifarķkar įkvaršanir sem varša žaš sem į undanförnum įrum hefur veriš kallaš žjóšréttarskuldbindingar.

Ķ aprķl 1993 var samžykktur samningur um aukaašild Ķslands aš hernašarbandalagi Vestur Evrópusambandsins. Eftir nokkrar umręšur og gagnrżni į aš meš aukaašildinni vęru Ķslendingar ķ raun ķ tveimur hernašarbandalögum var tillagan samžykkt meš 29 atkvęšum į móti 26.  (sjį feril mįlsins hér). Ķslendingar voru reyndar geršir ašilar įrinu įšur en žį sjįlfsagt meš fyrirvara um samžykki Alžingis. (sjį hér).

Langstęrsta og afdrifarķkasta embęttisverk Jóns Baldvins eru lögin um EES-samninginn EEA) en hann  tók gildi 1. janśar 1994. Frumvarpiš sem gerši rįš fyrir žvķ aš 10.000 blašsķšna (sjį hér) meginmįl EES-samningsins öšlašist „lagagildi hér į landi“ (sjį hér) var til mešferšar į Alžingi ķ hįlft įr (sjį hér). Ķtrekašar įbendingar śr żmsum įttum varšandi žaš aš samningurinn fęri gegn 21. grein ķslensku Stjórnarskrįrinnar voru aš engu hafšar frekar en undirskrifir 19% kjósenda um žjóšaratkvęšagreišslu um samninginn og žingsįlyktunartillaga um sama efni (sjį mynd nešst ķ žessari frétt).

Į eftir Jóni Baldvini tók Framsóknarflokkurinn aftur viš Utanrķkisrįšuneytinu. Žaš var Halldór Įsgrķmsson sem settist ķ stól utanrķkisrįšherra og gegndi žeirri stöšu ķ nķu įr. Eftir žvķ sem nęst veršur komist hefur enginn utanrķkisrįšherra veriš jafn stórtękur ķ fjölgun sendirįša erlendis eins og hann en ķ stjórnartķš hans fjölgaši ķslenskum sendirįšum erlendis um sjö (sjį hér). Samningurinn um Alžjóšavišskiptastofnunina (WTO) tók einnig gildi į mešan hann gegndi embęttinu en žaš var forsętisrįšherrann, Davķš Oddsson, sem lagši frumvarpiš um breytingar żmissa laga vegna ašildar Ķslands aš stofnuninni fram fyrir Alžingi (sjį hér).

Afdrifarķkasta embęttisverk Halldórs Įsgrķmssonar sem kom til kasta Alžingis var sś įkvöršun aš gera Ķsland aš hluta af Schengen-svęšinu. Halldór lagši fram žingsįlyktunartillögu um žetta efni ķ nóvember 1999 (sjį feril mįlsins hér). Tillagan var samžykkt meš 41 atkvęšum į móti 5 en 18 žingmenn voru fjarrverandi (sjį hér).

Paul Valery

Žrišja tķmabil jafnašarmanna ķ Utanrķkisrįšuneytinu hófst tveimur įrum eftir aš Halldór Įsgrķmsson yfirgaf utanrķkisrįšherraembęttiš. Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir var utanrķkisrįšherra undir forsętisrįšuneyti Geirs H. Haarde frį vorinu 2007 fram undir janśarlok įriš 2009. Eins og kom fram ķ sķšustu fęrslu snerist Ingibjörg Sólrśn svo algjörlega ķ afstöšu sinni til ašildar Ķslands aš EES-samningnum aš ķ upphafi umfjöllunar um mįliš sagši hśn m.a. aš „ašild aš Evrópska efnahagssvęšinu eša Efnahagsbandalaginu [..] leysir ekki allt“ (sjį hér) en ķ lokin treysti hśn sér ekki til aš taka skżra afstöšu til mįlsins ķ atkvęšagreišslu um žaš (sjį hér).

Nśna rśmum tuttugu įrum sķšar hlżtur hśn aš teljast einn helsti orsakavaldur žeirrar stöšu aš ašild Ķslands aš Evrópusambandinu varš helsta barįttumįl sķšustu rķkisstjórnar. Afstaša Ingibjargar Sólrśnar til Evrópusambandsašildar mįtti vera öllum ljós ķ rķkisstjórnarsamstarfi Samfylkingarinnar og Sjįlfstęšisflokksins ķ kjölfar bankahrunsins haustiš 2008. Rétt rśmum hįlfum mįnuši eftir aš fyrstu fréttir af hruni Ķslandsbanka voru geršar opinberar sagši hśn žessa vera kostina ķ žeirri stöšu sem upp var komin:

Annašhvort pökkum viš ķ vörn og hverfum aftur til žess tķma sem var fyrir 1994 eša viš gerum žetta aš upphafi nżrra tķma, sękjum ótrauš fram og bśum til žęr varnir fyrir ķslenskan almenning og ķslensk fyrirtęki sem viš žurfum ķ upphafi 21. aldar. Žęr varnir felast til skamms tķma ķ samstarfi viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn og til lengri tķma ķ ašild aš ESB, upptöku evru og bakstušningi Evrópska sešlabankans. (sjį hér)

Tveimur mįnušum sķšar, eša rétt fyrir jól, įriš 2008 gerši Ingibjörg Sólrśn tilraun til aš žrżsta į Sjįlfstęšisflokkinn til aš samžykkja žessa leiš žegar hśn lét hafa žaš eftir sér aš „rķkisstjórnarsamstarfinu [vęri] sjįlfhętt įkveši landsfundur Sjįlfstęšisflokksins aš sękja ekki um ašild aš Evrópusambandinu“ (sjį hér). Įšur en aš stjórnarslitum kom lagši hśn lķnurnar varšandi framhaldiš žar sem hśn lagši įherslu į aš „gengiš yrši sem fyrst til ašildarvišręšna viš Evrópusambandiš og sķšan yršu nišurstöšur žeirra višręšna lagšar undir žjóšaratkvęši.“ (sjį hér).

Eftir aš stjórnarslitin höfšu veriš opinberuš og brįšabirgšastjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna tekin viš völdum setti hśn arftaka sķnum ķ Utanrķkisrįšuneytinu enn nįkvęmari fyrirmęli um stefnuna ķ utanrķkismįlum žjóšarinnar žar sem hśn benti į aš 80 daga stjórnin žyrfti aš gera „mikilvęgar breytingar į stjórnarskrį sem leiša til žess aš ef žjóš og Alžingi kżs, žį getur Ķsland sótt um ašild aš Evrópusambandinu į nęsta kjörtķmabili“ žannig aš žjóšin geti deilt „fullveldi sķnu meš öšrum žjóšum“ (sjį hér). 

Mike Huckabee

Eins og allir eru vęntanlega mešvitašir um varš Ingibjörgu Sólrśnu ekki aš ósk sinni. Žess ķ staš fór žorri tķmans į sķšasta kjörtķmabils ķ aš liška til fyrir Evrópusambandsašild. Umsóknin var gerš aš forgangsmįli nżrrar rķkisstjórnar sem tók viš eftir alžingiskosningarnar voriš 2009.

Žingsįlyktunartillaga um ašildarumsóknina var lögš fram į Alžingi ašeins tķu dögum eftir aš sumaržing nżrrar rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri gręnna kom saman um mišjan maķ. Sama dag og samžykki hennar lį fyrir sendu Jóhanna Siguršardóttir og Össur Skarphéšinsson umsóknina śt til formanns rįšherrarįšs Evrópusambandsins (sjį hér).

Til aš liška til fyrir ašild vann sķšasta rķkisstjórn aš žvķ aš koma Icesave-skuldunum sem “žęgilegast“ fyrir žannig aš žęr settu ekki strik ķ reikning ašildarferilsins, kosningaloforš um įherslu į višhald og stušning viš mennta- (sjį hér) og velferšarkerfiš (sjį hér og hér) voru svikin auk loforša um aš koma nįttśruaušlindunum ķ var fyrir einkavęšingu nżfrjįlshyggjunnar (sjį hér). Breytingartillaga sem įtti aš stušla aš žvķ aš fjįrmagnseigendur gętu ekki fališ slķka eignarašild ķ skjóli eignarhaldsfyrirtękja (sjį hér) fékk heldur ekki nįš fyrir augum žeirra Evrópusambandssinnušu  rķkisstjórnar sem var viš völd į sķšasta kjörtķmabili (sjį hér).

Sķšasta kjörtķmabil dró žaš nefnilega skżrt fram hvernig jafnašarmennska Samfylkingarinnar er ofurseld žeirri nżfrjįlshyggju sem einkennir alla grunnhugmyndafręši žeirra alžjóšastofnana sem Evrópusambandiš byggir tilveru sķna į (sjį hér). Žaš kom reyndar ekki öllum svo į óvart en fleiri furšušu sig į žvķ hversu stór hluti žingmanna Vinstri gręnna gengust inn į žann euro-kratisma sem varš ofan į ķ rķkisstjórn žessara tveggja flokka. 

Eftir aš ašildarvišręšurnar sigldu ķ strand ķ mars įriš 2011 var breytt um kśrs og įherslan lögš į žaš aš koma breytingartillögum stjórnlagarįšs ķ gegnum žingiš (sjį hér). Įstęšan var sś aš breytingartillögurnar tryggšu ekki ašeins lögmęti slķkra žjóšréttarskuldbindinga sem ķ Evrópusambandsašild felst heldur höfšu żmsar greinar hennar veriš ašlagašar aš hugmyndafręši Evrópusambandsins (sjį einkum 67. og 111. greinina). Žó einhver įrangur nęšist ķ žvķ innlimunarferli sem Össur Skarphéšinsson tók ķ arf frį Ingibjörgu Sólrśnu žį mistókst aš bśa žannig um hnśtana aš af Evrópusambandsašild yrši į sķšasta kjörtķmabili.

Börn aš leik viš Melaskóla

Töluveršur įrangur į žeirri vegferš nįšist žó annars vegar meš žvķ aš žingsįlyktunartillaga um ašlögunarstyrki Evrópusambandsins voru samžykktir fyrir žinglok ķ jśnķ 2012. Į sama tķma var samžykkt frumvarp til laga sem tryggšu embęttismönnum ESB sömu frķšindi og Vķnarsįttmįlinn gerir rįš fyrir aš embęttismenn utanrķkisžjónustunnar njóti; ž.e. undanžįgu frį allri skatta- og tollaįlagningu viškomandi gistirķkja (sjį feril mįlsins um žetta atriši hér).

Aš vonum sköpušust allnokkrar umręšur um žingsįlyktunartillöguna og frumvarpiš sem viškoma žessari „fjįrhagsašstoš til aš gera pólitķskar, efnahagslegar og stjórnsżslulegar umbętur ķ žvķ skyni aš gerast ašilar aš Evrópusambandinu“ (sjį hér). Reyndar vekur žar mesta athygli hvernig fulltrśar rķkisstjórnarinnar koma sér ķtrekaš undan žvķ aš višurkenna aš meš vištöku IPA-styrkjanna hafi rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna opinberaš žaš aš ekki vęri lengur um neinar „könnunarvišręšur“ eša  samningaumleitan viš Evrópusambandiš aš ręša heldur vęri nęsta skref aš undirgangast ašlögun stjórnsżslunnar til aš af ašildinni gęti oršiš. Hér veršur ašeins gripiš nišur ķ eitt dęmi žar sem fulltrśi žįverandi stjórnarandstöšu gerir tilraun til aš draga žetta fram:

Žaš hefur reyndar veriš alveg óhemjumikil feimni og hręšsla hjį stjórnvöldum og meiri hlutanum į žingi aš gangast viš žvķ aš umsóknarferliš fęli ķ sér ašlögun og hefši žann tilgang aš laga okkur aš Evrópusambandinu. Žaš hefur lķka veriš įkvešin blekking fólgin ķ žvķ aš reyna aš stilla mįlum upp žannig aš Ķsland og Evrópusambandiš séu meš einhverjum hętti jafnsettir ašilar sem setjast viš samningaborš og įkveša hvernig Evrópusambandiš eigi aš vera eftir aš Ķsland gengur inn.  [...]

Ķsland er aš ganga ķ Evrópusambandiš eins og žaš er og veršur aušvitaš aš ašlaga sig žvķ eins og raunar żmsir talsmenn Evrópusambandsins sjįlfs hafa bent į žegar um er spurt. Žaš aš sękja um ašild aš Evrópusambandinu felur ķ sér aš menn gangast undir regluverk Evrópusambandsins en ekki žannig aš Ķsland geti samiš į jafnréttisgrundvelli um žaš hvert žaš regluverk eigi aš vera. (sjį hér) 

Vištaka ašlögunarstyrkjanna var samžykkt (sjį hér) og viš tók sķšasta žingįr rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri gręnna sem fór aš stórum hluta ķ žaš aš reyna aš žröngva breytingartillögum stjórnlagarįšs ķ gegnum žingiš. Įstęšan var ekki sķst sś aš žar er gert rįš fyrir aš: „heimilt [sé] aš gera žjóšréttarsamninga sem fela ķ sér framsal rķkisvalds til alžjóšlegra stofnana sem Ķsland į ašild aš“ (sjį 111. greinina hér) og aš ekki verši „hęgt aš krefjast [žjóšar]atkvęšagreišslu um [...] lög sem eru sett til aš framfylgja žjóšréttarskuldbindingum“ (sjį 67. greinina hér).

Svipušum ašferšum var beitt eins og nś eru uppi varšandi framhald Evrópusambandsašildarinnar. Kjósendur voru hvattir til aš styšja viš breytingarnar į Stjórnarskrįnni meš mętingu į kröfufundi sem snerust ķ grunninn um vilja žeirra minnihlutastjórnar sem var viš völd undir lok sķšasta kjörtķmabils um aš ljśka ašildarferlinu. Alls voru haldnir a.m.k. 10 kröfufundir um žetta mįlefni (sjį hér) į vegum žrķburaframbošsins, svokallaša, (Dögunar, Lżšręšisvaktarinnar og Pķrata) en jafnašarmenn (euro-kratar) allra flokka voru nokkuš įberandi į öllum fundunum (sjį hér, hér og hér).

Frį žvķ žetta var hafa oršiš nokkur umskipti į žingi vegma alžingiskosninganna sl. vor. Fyrrverandi rķkisstjórnarflokkar og litlu flokkarnir tveir sem vöršu hana falli eru ķ stjórnarandstöšu nś. Allir fylgja žeirri utanrķkismįlastefnu, sem Ingibjörg Sólrśn lagši eftirmanni sķnum ķ hendur ķ febrśarbyrjun įriš 2009, sem einn flokkur. Af žessu veršur ekki betur séš en sś frjįlshyggjusinnaša stefna sem Gylfi Ž. Gķslason lagši jafnašarmönnum til skv. Jónasi H. Haraldz leiši ekki ašeins til sömu blindu foringjadżrkunarinnar og fylgjendur Davķšs Oddssonar hafa veriš sakašir um heldur slķkrar tilžrifapólitķkur aš hśn fęst illa žrifist nema innan skammlķfra örflokka.

Žingmenn Samfylkingarinnar į kröfufundum um framhald ašildarvišręšna Ķslands viš ESB

Ķ blindum trśnaši į fyrrum leištoga jafnašarmanna, Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur, hefur nśverandi stjórnarandstaša gert žaš aš sķnu sameiginlega forgangsmįli aš knżja  rķkisstjórn Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks til aš halda voninni um Evrópusambandsašildina į lķfi. Żmsir fulltrśar hennar hafa gengiš svo langt ķ žessu eina barįttumįli sķnu aš žeir hafa hvatt kjósendur til aš leggja sér liš meš virkri žįtttöku ķ enn einni kröfufundaröšinni sem ķ grunninn snżst um žann įsetning aš koma Ķslandi inn ķ Evrópusambandiš.

Fyrrum flokkssystkini Ingibjargar Sólrśnar lįtast svo sannfęrš um aš Evrópusambandsašildin sé slķkt žjóšžrifamįl aš žeir eru alls ófeimnir viš aš lįta sjį sig į kröfufundunum sem Evrópusambandssinnarnir hafa stašiš fyrir og kostaš ķ hjarta Reykjavķkur aš undanförnu.

Utanrķkisrįšherra

Utanrķkisrįšherrar

Össur Skarphéšinsson er fęddur įriš 1953 og er žvķ rétt rśmlega sextugur. Hann var kosinn inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn įriš 1991 eša žegar hann var 38 įra. Hann hefur setiš žar óslitiš sķšan eša ķ rśma tvo įratugi. Hann hafši ašeins veriš ķ tvö įr inni į žingi žegar hann tók viš sķnu fyrsta rįšherraembętti en žį gekk hann inn ķ embętti fyrrverandi flokksbróšur sķns, Eišs Gušnasonar, sem var umhverfisrįšherra ķ fyrsta rįšuneyti Davķšs Oddssonar. Žessu embętti gegndi hann ķ tvö įr (sjį hér).

Žetta var ekki ķ eina skiptiš sem Össur įtti sęti ķ rįšuneyti sem var stżrt af Sjįlfstęšisflokknum. Hann  var skipašur išnašarrįherra ķ sķšara rįšuneyti Geirs H. Haarde (sjį hér) og gegndi žvķ embętti rįšherra samfleytt frį vorinu 2007 fram aš alžingiskosningunum sķšastlišiš vor. Hann var išnašarrįšherra frį 2007 til 2009 en var skipašur utanrķkisrįšherra ķ bįšum rįšuneytum Jóhönnu Siguršardóttur. Hann er eini karlmašurinn sem sat ķ sama rįšherraembęttinu frį upphafi sķšasta kjörtķmabilsins til loka žess (sjį hér).

Gunnar Bragi Sveinsson er fęddur įriš 1968. Hann kom nżr inn į žing voriš 2009 og hafši žvķ setiš ķ fjögur įr į žingi žegar hann var skipašur utanrķkisrįšherra ķ nśverandi rķkisstjórn žį 45 įra.

Menntun og starfsreynsla:
Össur
varš stśdent frį Menntaskólanum ķ Reykjavķk įriš 1973. Sex įrum sķšar lauk hann BS-prófi ķ lķffręši frį Hįskóla Ķslands. Įriš 1983 śtskrifašist hann meš doktorspróf ķ lķfešlisfręši, meš fiskeldi sem sérgrein, frį Hįskólanum ķ East Anglia į Englandi, 1983. Įriš eftir var hann styrkžegi British Council viš framhaldsrannsóknir. Össur var ritstjóri Žjóšviljans ķ žrjś įr; frį 1984 til 1987. Žį var hann lektor viš Hįskóla Ķslands ķ eitt įr. Žess er ekki getiš į ferilskrį hans inni į alžingisveggnum hvaš hann starfaši įriš 1988 til 1989 en į įrunum 1989 til 1991 var hann ašstošarforstjóri Reykvķskrar endurtryggingar.

Voriš 1991 var Össur kosinn inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn 38 įra. Eftir aš Össur var kjörinn inn į žing var hann ritstjóri tveggja blaša. Fyrst Alžżšublašsins įriš 1996 til 1997 og sķšan DV įriš 1997 til 1998.

Gunnar Bragi varš stśdent  frį Fjölbrautarskóla Noršurlands vestra įriš 1989. Hann stundaši sķšar nįm ķ atvinnulķfsfélagsfręši viš Hįskóla Ķslands. Įriš eftir aš hann lauk stśdentsprófi var hann verslunarstjóri Įbęjar ķ eitt įr auk žess sem hann var verkamašur og gęslumašur ķ Steinullarverksmišjunni žar sem hann starfaši til įrsins 1991. Žį tók hann aftur viš verslunarstjórastöšunni ķ Įbę žar sem hann starfaši til įrsins 1995. Fyrsta įriš žar var hann auk žess ritstjóri hérašsfréttablašsins Einherja.

Eftir nįmiš ķ atvinnufélagsfręšinni var hann sölu og verslunarstjóri hjį Skeljungi hf ķ eitt įr og žį ašstošarmašur félagsmįlarįšherra į įrunum 1997 til 1999. Žaš var ķ tķš Pįls Péturssonar ķ Félagsmįlarįšuneytinu (sjį hér). Ķ framhaldinu var hann markašsrįšgjafi hjį Ķslensku auglżsingastofunni. Žį starfaši hann um tveggja įra skeiš į verslunarsviši Kaupfélags Skagfiršinga en var svo framkvęmdastjóri Įbęjar įriš 2002 til 2003 og ķ framhaldinu framkvęmdastjóri Įbęjar-veitinga ehf. fram til įrsins 2007. Voriš 2009 var Gunnar Bragi kosinn inn į žing fyrir Framsóknarflokkinn 41s įrs aš aldri.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Össur
byrjaši afskipti sķn af pólitķk žegar ķ hįskóla. Žegar hann var 23ja įra var hann formašur Stśdentarįšs Hįskóla Ķslands ķ eitt įr. Eftir aš hann kom heim śr doktorsnįminu tók hann upp žrįšinn aftur og tók virkan žįtt ķ starfi Alžżšubandalagsins į sama tķma og hann var ritstjóri Žjóšviljans. Hann var ķ framkvęmdastjórn flokksins ķ eitt įr. Į sama tķma var hann ķ mišstjórn hans og reyndar einu įri betur eša til įrsins 1987.

Fjórum įrum sķšar var hann kosinn inn į žing fyrir Alžżšuflokkinn en hann var žį ķ flokkstjórn hans auk žess sem hann var formašur žingflokks Alžżšuflokksins. Žessum embęttum gegndi hann til įrsins 1993. Hann var formašur Samfylkingarinnar ķ fimm įr eša frį stofnun flokksins ķ maķ įriš 2000 og fram til įrsins 2005. Hann var formašur žingflokks Samfylkingarinnar įriš 2006 til 2007.

Žaš er śtlit fyrir aš afskipti Gunnars Braga af pólitķk hafi hafist af alvöru į žeim tķma sem hann geršist ašstošarmašur félagsmįlarįšherra rétt undir žrķtugt. Um svipaš leyti tekur hann sęti ķ stjórnum Hśsnęšissamvinnufélags Skagafjaršar og Brynju, hśssjóšs Öryrkjabandalags Ķslands. Žar situr hann ķ tvö įr eša fram til įrsins 2000. Į sama tķma er hann formašur stjórnar varasjóšs višbótarlįna eša į įrunum 1998 til 2002.

Samkvęmt ferilskrį Gunnars Braga inni į alžingisvefnum er hann formašur Félags ungra framsóknarmanna ķ Skagafirši og varaformašur kjördęmissambands Framsóknarflokksins ķ Noršurlandskjördęmi vestra. Žess er ekki getiš hvenęr hann var kjörinn eša skipašur til žessara embętta eša hvort hann gegni žeim enn. Hann var formašur žingflokks framsóknarmanna į įrunum 2009-2013.

Gunnar Bragi sat ķ sveitarstjórn Skagafjaršar į įrunum 2002 til 2009. Į žeim tķma var hann varaforseti Sveitarfélagsins. Frį įrinu 2006 fram til žess aš hann var kjörinn inn į žing sat hann ķ alls sjö stjórnum, nefndum og rįšum. Žar af var hann formašur byggšarįšs Skagafjaršar ķ žrjś įr en į sama tķma var hann formašur Gagnaveitu Skagafjaršar, stjórnar Noršurįr bs. sorpsamlags og  stjórnar Samtaka sveitarfélaga į Noršurlandi vestra. Auk žess var hann varaformašur atvinnu- og feršamįlanefndar Skagafjaršar žessi sömu įr. Tvö sķšustu įrin įšur en hann var kjörinn inn į žing sat hann lķka ķ stjórn Hįtękniseturs Ķslands ses. og sķšasta įriš einnig ķ menningarrįši Noršurlands vestra.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Össur hefur setiš inni į žingi ķ 23 įr. Hann hefur veriš žingmašur Reykjavķkinga frį žvķ hann var kjörinn inn į žing įriš 1991. Fyrst eftir aš Reykjavķk var skipt upp ķ tvö kjördęmi įriš 2003 var hann žingmašur Reykjavķkur noršur. Frį 2009 hefur hann hins vegar veriš žingmašur Reykjavķk sušur.

Össur byrjaši žingferil sinn sem žingmašur Alžżšuflokks. Įriš 1996 gekk hann til lišs viš žingflokk jafnašarmanna sem samanstóš af žingmönnum Alžżšuflokks og Žjóšvaka (sjį hér). Frį vorinu 2003 hefur Össur setiš inni į žingi fyrir Samfylkinguna. 

Frį žvķ aš Össur settist inn į žing fyrir rśmum tveimur įratugum hefur hann starfaš ķ tķu nefndum. Žar af tvisvar ķ utanrķkismįlanefnd. Fyrst į įrunum 1995 til 1999 og svo aftur į įrunum 2005 til 2007. Žess mį geta aš hann į sęti ķ nśverandi utanrķkismįlanefnd.

Žvķ mį svo bęta viš aš Össur įtti sęti ķ Ķslandsdeild žingmannanefndar EFTA į įrunum 1991 til 1993 og 1999 til 2004, Ķslandsdeild VES-žingsins į įrunum 1995 til 1999, Ķslandsdeild Evrópurįšsžingsins įriš 2004 til 2005 og ķ Ķslandsdeild NATO-žingsins į įrunum 2005 til 2007 žar sem hann var formašur. Hann į sęti žar aftur į žessu kjörtķmabili.

Gunnar Bragi hefur setiš inni į žingi ķ fimm įr. Hann var kjörinn inn į žing fyrir Framsóknarflokkinn sem alžingismašur Noršvesturkjördęmis. Frį žvķ aš hann var kjörinn inn į žing hefur hann įtt sęti ķ žremur žingnefndum. Žar af sat hann ķ utanrķkismįlanefnd frį įrinu 2011 fram til vorsins 2013. 

Rįšherraembętti:
Eins og įšur hefur komiš fram var Össur skipašur rįšherra ķ fyrsta skipti žegar hann hafši ašeins setiš ķ tvö įr inni į žingi. Žetta var ķ öšru rįšuneyti Davķšs Oddssonar en žį tók Össur viš umhverfisrįšherraembęttinu fertugur aš aldri ķ tilefni žess aš Eišur Gušnason fékk lausn frį embęttinu. Össur gegndi embętti umhverfisrįšherra į įrunum 1993 til 1995 (sjį hér). Žegar hann var 44 įra var hann skipašur išnašarrįšherra ķ sķšara rįšuneyti Geirs H. Haarde (sjį hér). Žvķ embętti gegndi hann ķ tęp tvö įr įšur en hann var skipašur utanrķkisrįšherra 46 įra (sjį nįnar hér).

Gunnar Bragi tók viš Utanrķkisrįšuneytinu ķ kjölfar sķšustu alžingiskosninga. Hann var 45 įra žegar hann skipašur ķ embętti utanrķkisrįšherra (sjį nįnar hér).    

Samantek:
Žaš er harla fįtt sem žeir tveir sem hafa veriš bornir saman hér viršast eiga sameiginlegt. Žegar betur er aš gįš hafa žeir žó bįšir setiš ķ utanrķkismįlanefnd žó žaš hafi ekki veriš į sama tķmanum. Žeir hafa lķka bįšir gegnt formennsku ķ sķnum žingflokki inni į Alžingi. Žaš er śtlit fyrir aš žar meš sé žaš upptališ nema žaš teljist meš aš bįšir hafa veriš utanrķkisrįšherrar eftir bankahruniš 2008.

Ķ kjölfar žess hruns komst krafan um ašild aš Evrópusambandinu ķ hįmęli hjį vissum hópum innan samfélagsins. Margir žeirra sem hafa haft hęst ķ kringum hana eru stušningsmenn Samfylkingarinnar en žó er ljóst aš fuęgjemdir Evrópusambandsašildar er aš finna ķ öllum flokkum

Žaum munu erfa žaš sem kynslóširnar į undan žeim skildu eftir handa žeim

Žaš er hins vegar augljóst aš į mešan Össur Skarphéšinsson kemur fram sem einlęgur ašdįandi Evrópusambandsins žį hefur Gunnar Bragi Sveinsson ekki fariš ķ launkofa meš žaš aš hann vill ekki lįta undan žrżstingi žeirra sem halda žvķ fram aš ķslenska krónan sé ónżtur gjaldmišill og žvķ sé einbošiš aš ganga ķ Evrópusambandiš til aš hęgt sé aš taka upp evru.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš žar fylgi hann stefnu ónefnds kaupfélagsstjóra Kaupfélags Skagfiršinga en minna hefur fariš fyrir žvķ aš draga fram žį sem hafa lagt Össuri Skarphéšinssyni lķnurnar ķ žeirri utanrķkismįlastefnu sem hann hefur lagt sig eftir aš framfylgja samkvęmt forskrift Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur ķ upphafi įrs 2009 (sjį hér). Žvķ hefur lķka veriš haldiš fram aš Gunnar Bragi kunni sig lķtt ķ samskiptum viš fulltrśa annarra žjóša og honum legiš į hįlsi fyrir aš hafa lķtt hleypt heimdraganum heldur haldiš sig mest į heimaslóšum ķ Skagafiršinum.

Žegar ferill Gunnars Braga er skošašur er ljóst aš hann hefur vęntanlega ekki dvališ nema žrjś įr utan sinnar heimabyggšar įšur en hann var kosinn inn į žing. Össur hefur vęntanlega veriš ķ ein fjögur eša fimm įr į erlendri grundu fram til žess aš hann settist inn į žing fyrir rśmum tuttugu įrum. Žaš er hępiš aš ętla aš sś dvöl Össurar geri gęfumuninn žegar kemur aš žvķ aš taka skynsamlegar įkvaršanir sem varša utanrķkismįlastefnu heillar žjóšar.

Žaš veršur heldur ekki séš aš BS-próf Össurar og doktorsgrįša ķ lķfešlisfręši hafi aflaš honum žekkingar eša reynslu ķ stefnumótun utanrķkismįla eša samskiptum viš fulltrśa erlendis. Frį žvķ aš Össur kom fyrst inn į žing hefur framkoma Össurar einkennst af einhverju sem sumum hefur fundist gefa tilefni til aš ętla aš hann bśi yfir rķkulegum hśmor en ašrir hafa frekar viljaš kenna viš galgopahįtt. Į sķšustu misserum hafa einhverjir jafnvel haldiš žvķ fram aš gįlgahśmor Össurar og/eša galgopahįttur sé hans leiš til aš breiša yfir eitthvaš annaš.

Ķ žvķ sambandi hefur sį óheišarleiki veriš nefndur ķ utanrķkismįlastefnu sķšustu rķkisstjórnar aš vinna aš Evrópusambandsašild įn žess aš kjósendur vęru almennilega upplżstir um aš žaš vęri sś meginstefna sem unniš vęri aš į öllum svišum. Vissulega ber Össur ekki einn įbyrgšina į žeim hįlfsannleika og/eša villuljósum sem brugšiš hefur veriš upp til aš halda kjósendum frį mešvitundinni um žaš aš svar sķšustu rķkisstjórnar viš afleišingum bankahrunsins var innganga ķ Evrópusambandiš og upptaka evru.

Aš vilja og vilja ekki en vilja hvorugt višurkenna

Af ferilskrįm Össurar og Gunnars Braga aš dęma vantar bįša tilfinnanlega žį žekkingu og reynslu sem réttlętir žaš aš žeim skuli hafa veriš treyst fyrir jafnumfangsmiklum og viškvęmum mįlaflokki og utanrķkismįlastefna nżfrjįlsrar smįžjóšar. Į sama tķma og efnahagur žjóšarinnar hrynur fyrir afleišingar žeirrar taumlausu nżfrjįlshyggju sem hafši veriš rekin hér af stjórnvöldum ķ tęp tuttugu įr horfir žaš sannarlega sérkennilega viš aš svar žeirra stjórnvalda sem taka viš skuli vera žaš aš sękja um ašild aš nżfrjįlshyggjubandalagi Evrópužjóša.

Slķk hugmyndafręši veršur ef til vill enn furšulegri žegar žaš er tekiš meš ķ reikninginn aš sś stjórn sem setti hana fram og fylgdi henni eftir var samsett af tveimur stjórnmįlaflokkum sem ķ orši kvešnu höfšu fordęmt leiš nżfrjįlshyggjunnar. Žetta er Samfylkingin sem hefur kennt sig viš jöfnuš og réttlęti og haldiš žvķ fram aš žaš sem mįli skipti sé „veruleiki venjulegs fólks“ (sjį hér) og Vinstri gręnir sem „hafnar alręši markašshyggjunnar og vill varšveita sjįlfstęši žjóšarinnar og forręši yfir eigin aušlindum“ (sjį hér).

Hinu mį ekki gleyma aš žaš var Alžżšuflokkurinn, forveri Samfylkingarinnar, sem įtti ekki sķstan žįtt ķ žvķ aš sś stjórn komst til valda sem skilaši Ķslandi langleišina inn ķ Evrópusambandiš ķ óžökk stórs hluta žjóšarinnar. Frį žvķ aš EES-samningurinn tók gildi hér į landi ķ įrsbyrjun 1994 hafa oršiš stórkostlegar breytingar į ķslensku samfélagi og nęgir žar aš nefna byggšarröskunina, óstöšugleikann ķ veršlagi naušsynjavara, gķfurlega hękkun hśsnęšisveršs einkum į höfušborgarsvęšinu, vöxt stęrri sjįvarśtvegsfyrirtękja į kostnaš žeirra minni, gjaldžrot minni fyrirtękja, samdrįttinn ķ żmis konar innanlandsframleišslu aš ógleymdri žeirri śtženslustefnu bankastarfseminnar sem hefur žegar leitt til hruns ķslenska bankakerfisins.

Žvķ mį heldur ekki gleyma aš žaš var Samfylkingin, arftaki Alžżšuflokksins, sem sat viš stjórn žegar hęttumerkin ķ ašdraganda bankahrunsins voru śtilokuš žannig aš bankarnir féllu hver af öšrum haustiš 2008. Žegar horft er til baka žį er ekki annaš aš sjį en Samfylkingin hafi žegar veriš bśin aš śthugsa leiš fram hjį žvķ skeri sem ķslensku hagkerfi hafši veriš bśiš. Hér er vķsaš ķ žaš sem haft er eftir Įrna Pįli Įrnasyni śr śtvarpsvištali ķ upphafi įrsins 2008:

Viš erum aušvitaš aš ręša um žaš [...] hvernig viš getum leyst mjög brżnan og alvarlegan vanda sem er sį vandi aš gjaldmišillinn hentar ekki žörfum landsins lengur og veldur heimilum og fyrirtękjum grķšarlegum bśsifjum. Žegar viš erum aš ręša lausnir į žeim vanda er alveg ljóst aš evran er sś lausn sem menn binda mestar vonir viš. (sjį hér)

Drullumall

Kjósendur Samfylkingarinnar voriš 2009 hafa e.t.v. kosiš flokkinn til aš koma landinu fljótt og örugglega inn ķ Evrópusambandiš. Hins vegar völdu einhverjir kjósendur Vinstri gręna fram yfir  Sjįlfstęšisflokk eša Framsóknarflokk til śtiloka enn frekar aš umsókn aš Evrópusambandinu yrši sś leiš sem yrši valin śt śr afleišingum hrunsins. Kjósendur beggja flokka hafa vęntanlega oršiš fyrir sįrum vonbrigšum žvķ hvorugur flokkurinn nįši aš uppfylla kosningaloforš sķn ķ sambandi viš Evrópusambandsašild. 

Ef afstašan til Evrópusambandsašildar ręšur mestu um stušning kjósenda ķ alžingiskosningum mį meš sömu lķkum gera rįš fyrir žvķ aš žeir sem vilja alls ekki ganga inn ķ Evrópusambandiš hafi kosiš Framsóknarflokkinn en žeir sem treystu Sjįlfstęšisflokknum til aš koma fram eins og Vinstri gręnir į sķšasta kjörtķmabili hafa vęntanlega frekar kosiš Sjįlfstęšisflokkinn. Styr hefur stašiš um Evrópustefnu rķkisstjórnarinnar frį upphafi og spjótin beinst aš Gunnari Braga. Ķ byrjun febrśar lagši hann fram žingsįlyktunartillögu um aš aš umsóknin um Evrópusambandsašild verši dregin til baka (sjį hér).

Ķ žeirri umręšu sem hefur skapast ķ kringum hana kynnti Gunnar Bragi stefnu rķkisstjórnarinnar ķ Evrópumįlum žar sem bošaš er stórfellt įtak ķ „upptöku gerša ķ EES-samninginn“ (sjį hér) sem veršur ekki betur skiliš en svo aš nśverandi rķkisstjórn muni žrįtt fyrir allt vinna aš enn meiri krafti en fyrri rķkisstjórn aš ašlögun ķslenskra laga aš regluverki Evrópusambandsins.

Fulltrśar stjórnarandstöšunnar hafa brugšist žannig viš aš žeir hafa kallaš žessa nżju stefnu „vandręšalegt yfirklór“ og „svolķtiš grķn“ sem žżšir hrašari ašlögun aš Brussel. Žorsteinn Pįlsson, einn ötulasti talsmašur Evrópusambandsašildar, hefur m.a.s. įstęšu til gera rķkisstjórninni einhverjar glettur um leiš og hann bendir į aš stefnan geti tępast talist nż.

Hśn felur ašallega ķ sér įform um aš bregšast vel viš żmsum athugasemdum sem fram hafa komiš į sķšustu įrum um framkvęmd samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš. Ętlunin er til aš mynda aš hraša sjįlfvirkri innleišingu į reglum sameiginlega innri markašarins. (sjį hér)

Börn eiga rétt til framtķšar

Ef allt er dregiš saman mį halda žvķ fram aš stašan ķ utanrķkismįlum Ķslands megi rekja til žriggja grundvallaržįtta: Ķ fyrsta lagi er žaš frelsi Utanrķkisrįšuneytisins sem hefur rekiš dżra utanrķkisžjónustu sem žjónar fyrst og fremst versluninni og fjįrmįlamarkašinum ķ landinu. Ķ öšru lagi er žaš ofurstjórnsemi bęši flokka og einstaklinga sem hafa haft meš Utanrķkisrįšuneytiš aš gera. Žaš mį minna į aš žessir flokkar eru Alžżšuflokkur/Samfylking sem hefur fariš meš Utanrķkisrįšuneytiš ķ samtals 32 įr, Framsóknarflokkur sem hefur veriš yfir rįšuneytinu ķ samtals 23 įr og svo Sjįlfstęšisflokkur sem hefur fariš meš rįšuneytiš ķ samtals 16 įr.

Žrišja og e.t.v. mikilvęgasta atrišiš er svo metnašarleysiš sem bżr aš baki žvķ hvernig utanrķkisrįšherrar eru valdir og skipašir. Žaš er rétt aš minna į aš sama ašferš er višhöfš viš skipun annarra rįšherra. Žaš sem liggur skipun žeirra til grundvallar er aš žeir hafi starfaš ķ viškomandi stjórnmįlaflokki og komist til einhverra metorša innan hans. Gunnar Bragi og Össur höfšu bįšir setiš ķ utanrķkismįlanefnd įšur en žeir uršu utanrķkisrįšherrar. Auk žess hefur Össur veriš ķ nokkrum Ķslandsdeildum į žingum žeirra alžjóšastofnananna sem Ķsland hefur gerst ašili aš.

Hins vegar er ljóst aš Össur ber ekki sķsta įbyrgšina į žeim hnśt sem utanrķkismįlastefna stjórnvalda er ķ nś. Žaš alvarlegasta er e.t.v. žaš aš žjóšin; ž.e. kjósendur, hefur ķ raun haft sįralķtiš um žaš aš segja ķ hvers konar samband og/eša samhengi hśn hefur veriš sett ķ viš ašrar žjóšir og önnur rķki meš żmis konar žjóšréttarskuldbindingum frį žvķ aš Ķslendingar voru geršir ašilar aš Marshall-ašstošinni 1948.

Össur Skarphéšinsson hafši tękifęri til žess aš upplżsa žjóšina refjalaust um žaš hver utanrķkismįlastefna žeirrar rķkisstjórnar sem hann starfaši fyrir vęri og hvernig hann ręki hana. Žaš gerši hann ekki og žaš er śtlit fyrir aš kjósendur hafi ekki kunnaš aš meta žaš sem žeir reiknušu śt. Ķ žvķ samhengi mį geta žess aš įnęgja kjósenda meš hans störf ķ įnęgjukönnunum Gallups į sķšasta kjörtķmabili męldist aldrei hęrra en um 20% en stóš nįnast ķ staš frį upphafi kjörtķmabilsins til loka žess.

Gunnar Bragi Sveinsson hefur tękifęri til aš fara öšru vķsi aš en Össur og žaš er śtlit fyrir žaš aš hann hafi stigiš fyrsta skrefiš til žess meš žvķ aš kynna nżja Evrópustefnu nśverandi rķkisstjórnar. Hins vegar er spurning hverjum žessi stefna er ętlaš aš žjóna žar sem žaš er ekki aš sjį aš almenningur muni hafa neitt um stefnuna aš segja žó vissulega sé gert rįš fyrir samstarfi viš żmsa ašila eins og „ašila į vinnumarkaši meš įherslu į hagsmunagreiningu EES reglna“ (sjį hér). Meš žeirri stefnu sem Gunnar Bragi hefur kynnt liggur e.t.v. tękifęri hans til aš gefa almenningi loksins tękifęri til aš tjį sig utanrķkismįlastefnu landsins.

Abraham Lincoln

Žaš er a.m.k. löngu oršiš tķmabęrt aš utanrķkisrįšherrar landsins svo og ašrir stjórnmįlamenn setji hlutina ķ samhengi en reki ekki sambęrilega utanrķkismįlastefnu og hefur veriš rekin hér į landi nįnast frį žeim degi sem landiš öšlašist sjįlfstęši frį Dönum. Stefnu sem hefur oršiš til innan Utanrķkisrįšuneytisins og veriš rekin žar įn frekari kynningar fyrir landi og žjóš nema ķ į leiš sinni ķ gegnum Alžingi žar sem stórkostlegustu įkvaršanir um framtķš landsins hafa ķtrekaš veriš settar fram ķ žingsįlyktunartillögum til aš forša žeim undan forsetanum og žjóšinni. Žetta įtti til aš mynda viš umsóknina um Evrópusambandsašildina.

Ķ žessu samhengi er rétt aš hafa žaš ķ huga aš allir žeir žjóšréttarsamningar sem hér um ręšir hafa ekki ašeins sett innlendu löggjafar-, framkvęmda- og dómsvaldi skoršur heldur hafa žeir haft gķfurleg įhrif į ķslenska löggjöf, efnahagslķf og byggšar- og atvinnužróun. Meš öšrum oršum žį hafa žessir samningar svo vķštękar afleišingar į ķslenskt samfélag aš žaš er löngu oršiš tķmabęrt aš kjósendur séu ekki ašeins upplżstir um stefnuna ķ utanrķkismįlum heldur aš žeim sé gefiš tękifęri til aš hafa įhrif į hana meš žvķ t.d. aš fį aš svara žeirri einföldu spurningu hvort žeir vilji žį įframhaldandi ašlögun aš EES-samningnum sem Gunnar Bragi Sveinsson hefur bošaš ķ nafni nśverandi rķkisstjórnar (sjį hér).

Helstu heimildir
Utanrķkisrįšherratal
Sögulegt yfirlit yfir utanrķkisžjónustuna
 

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Įnęgja meš störf rįšherra: 6. október 2009 (fyrsta könnun)
Įnęgja meš störf rįšherra:
9. aprķl 2010
Įnęgja meš störf rįšherra og stjórnarandstöšu: 23. mars 2012
Įnęgja meš störf rįšherra:
10. janśar 2013

Heimildir śr lögum
Lög samžykkt į Alžingi
(stjórnartķšindanśmer laga)
Lög um Evrópska efnahagssvęšiš
. 13. janśar 2/1993.
Lög um utanrķkisžjónustu Ķslands
nr. 39/1971

Ferlar einstakra mįla inni į Alžingi
Umsókn Ķslands um ašild aš Evrópusambandinu dregin til baka
. lagt fram 21. febrśar 2014.
Stjórnskipunarlög
(heildarlög), frį 16. nóvember 2012 til 6. mars 2013.
Samžykkt rammasamnings milli rķkisstjórnar Ķslands og framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins
(IPA-styrkir til ašlögunar stjórnsżslu Ķslands) frį 2. desember 2011 fram til 18. jśnķ 2012.
Frįvik vegna styrkja śr sjóši er fjįrmagnar ašstoš viš umsóknarrķki Evrópusambandsins
(skattleysi og undanžįga frį tollum til handa starfsmönnum ESB hér į landi). frį 30. nóvember 2011 fram til 18. jśnķ 2012.
Ašildarumsókn aš Evrópusambandinu
. frį 25. maķ fram til 16. jślķ 2009.
Evrópskt efnahagssvęši
. frį 18. įgśst 1992 fram til 12. janśar 1993.
Ašild Ķslands aš Frķverslunarsamtökum Evrópu
(žingįlyktunartillaga) 5. des. fram til 19. des. 1969. 

Heimildir śr fjölmišlum
Žorsteinn Pįlsson. Fljótandi utanrķkispólitķk. visir.is 15. mars 2014.
Evrópustefnan „vandręšalegt yfirklór“
. ruv.is 12. mars 2014
Žetta er nż Evrópustefna rķkisstjórnarinnar
. eyjan.is 11. mars 2014.
Helga Jónsdóttir: Evrópska efnahagssvęšiš mikilvęgara en nokkru sinni fyrr. visir.is 1. mars 2014
Langt ķ metfjölda undirskrifta
. visir.is 28. febrśar 2014.
Einar Benediktsson (fyrsti fulltrśi ķ GATT). Vettvangur breytinganna. visir.is 20. febrśar 2014.
Sami. Tvöfaldi įvinningurinn: ESB-ašild og nżtt Atlantshafsbandalag. visir.is 27. aprķl 2013.
Gušlaugur Žór Žóršarson: Öryggi landsins eftir Einar Benediktsson.  31. mars 2012.
Mannsęvi ķ mörgum löndum
(um ęviminningar Einars Benediktssonar, sendiherra) dv.is 7. nóvember 2009.
Fréttaskżring: Lengsta sumaržing ķ 90 įr
. mbl.is 24. įgśst 2009.
Evrópusambandiš į dagskrį
. visir.is 7. jślķ 2008.
Fyrstu skrefin stigin ķ įtt aš samruna viš ESB
. Morgunblašiš 12. maķ 1999.
Utanrķkisstefna į vegamótum
. Alžżšublašiš 15. aprķl 1993
Stjórnarandstašan vill stjórnarskrįrbreytingu og žjóšaratkvęšagreišslu um EES-samninginn
. Morgunblašiš 22. įgśst 1992.
Ekkert fé fęst frį Könum nema samiš sé viš Breta
. Žjóšviljinn 27. nóvember 1960.
Hernašarįętlun fimmtu herdeildarinnar bandarķsku birt
. Žjóšviljinn. 23. október 1948

Heimildir af vef Utanrķkisrįšuneytisins
EES - Samningurinn um evrópska efnahagssvęšiš
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Evrópusamruninn ķ alžjóšlegu og sögulegu samhengi
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Ķsland og Sameinušu žjóširnar
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš
. Utanrķkisrįšuneytiš.
WB-Alžjóšabankinn
. Utanrķkisrįšuneytiš

Heimildir af Wikipediu
Evrópska efnahagssvęšiš
. Wikipedia. Sķšast breytt 26. jślķ 2013.
Evrópusambandiš. Wikipedia. Sķšast breytt 3. febrśar 2014.
Marshallįętlunin
. Wikipedia. Sķšast breytt 3. febrśar 2014.
Rómarsįttmįlinn
. Wikipedia. Sķšast breytt 9. mars 2013.
Samningalotur GATT-samkomulagsins
. Wikipedia. Sķšast breytt 15. aprķl 2013.
Śrśgvęlotan
. Wikipedia. Sķšast uppfęrt 15. aprķl 2013.
Vestur-Evrópusambandiš
. Wikipedia. Sķšast breytt 9. mars 2013. 

Heimildir śr żmsum įttum
Įherslur og framkvęmd Evrópustefnu
. (2014) Utanrķkisrįšuneytiš.
Blašagreinar og vištöl vegna ašildarvišręšnanna viš ESB
. 2009-2014. 
Einar Benediktsson. Žrjįr greinar. Evrópusamtökin. 10. įgśs. 2010.
Evrópuvefurinn. Upplżsingaveita um Evrópusambandiš og Evrópumįl.
Jónas H. Haraldz. Ķsland og Efnahagssamband Evrópu frį efnahagslegu sjónarmiši séš. Fjįrmįlatķšindi. 1962
Sigrśn Elķasdóttir. Marshall-įętlunin og tęknivęšing Ķslands. jśnķ 2012.
Umsókn Ķslands um ašild aš ESB
. Ašildarvišręšur Ķslands og ESB 2009-2013
Žórhallur Įsgeirsson. Efnahagsašstošin 1948-1953. Fjįrmįlatķšindi.1955
Ögmundur Jónasson. Sögužręšir. 10. mars 2014.


Til Evrópusambandsstżringar Ķslands

Žetta įtti aš verša nęstsķšasta fęrslan ķ skrifum um rįšuneyti sķšustu og nśverandi rķkisstjórnar. Ķ staš žess aš stašiš verši viš žį fyrirętlan žį kemur hér sérstök fęrsla um embęttisskipan og stjórnsżslulegar įkvaršanir į vegum Utanrķkisrįšuneytisins frį stofnun žess. Įstęšan er einfaldlega sś aš mišaš viš nśverandi stjórnmįlaįstand er žaš ekki ašeins forvitnilegt heldur gagnlegt aš fara nokkuš żtarlegar ķ sögu ķslenskra utanrķkismįla en upphaflega stóš til.

Utanrķkisrįšuneytiš var sett į fót ķ kringum hernįmiš 1940. Žaš er śtlit fyrir aš frį upphafi hafi žaš veriš sjįlfstęšara en önnur ķslensk rįšuneyti sem sętir vissulega furšu žegar žaš er haft ķ huga hve margar įkvaršanir, sem hafa veriš teknar į vegum ęšstu embęttismanna žess, hafa fališ ķ sér „afsal og kvašir bęši į landi og landhelgi“ og breytingar „į stjórnarhögum rķkisins“. Hér er vķsaš ķ 21. grein Stjórnarskrįrinnar en žar segir:

Forseti lżšveldisins gerir samninga viš önnur rķki. Žó getur hann enga slķka samninga gert, ef žeir hafa ķ sér fólgiš afsal eša kvašir į landi eša landhelgi eša ef žeir horfa til breytinga į stjórnarhögum rķkisins, nema samžykki Alžingis komi til. (sjį hér)

Eins og glöggir lesendur taka vęntanlega eftir gerir žessi grein ķslensku Stjórnarskrįrinnar rįš fyrir žvķ aš žaš sé forseti landsins sem geri „samninga viš önnur rķki“. Viš hernįmiš jók Hermann Jónasson, žįverandi forsętisrįšherra, viš embętti žįverandi félagsmįlarįšherra, Stefįn Jóh. Stefįnsson, og skipaši hann utanrķkisrįšherra (sjį hér) auk žess sem lög voru sett um Utanrķkisrįšuneytiš sem tóku gildi įriš 1941 (sjį hér)

Voriš 1942 tók minnihlutastjórn Sjįlfstęšisflokksins viš völdum meš Ólaf Thors ķ forsętisrįšuneytinu. Žessi stjórn sat ķ sjö mįnuši en į žeim tķma var Ólafur Thors ekki ašeins forsętisrįšherra heldur lķka utanrķkisrįšherra auk žess aš vera yfir landbśnašar-, vega- og sjįvarśtvegsmįlunum (sjį hér). Undir jól įriš 1942 greip žįverandi forseti, Sveinn Björnsson, inn ķ žaš stjórnmįlaįstand sem upp var komiš meš žvķ aš skipa utanžingsstjórn (sjį hér).

Žaš er ekki fullkomlega śtilokaš aš honum hafi reynst įkvöršunin um slķkt inngrip aušveldari ķ ljósi žess hvernig Alžingi hafši fariš į svig viš 21. grein Stjórnarskrįrinnar og fęrt umbošiš til „samninga viš önnur rķki“ frį forsetaembęttinu til nżs rįšherraembęttis innan rķkisstjórnarinnar. Hins vegar breytti žetta ekki neinu hvaš žaš varšar aš samningsumbošiš viš önnur rķki er enn ķ höndum žess stjórnmįlamanns sem hreppir utanrķkisrįšherraembęttiš žrįtt fyrir aš 21. grein Stjórnarskrįrinnar um žaš hvers umbošiš er hlżtur aš teljast nokkuš skżr.

Fyrstu utanrķkisrįšherrarnir

Į įrunum 1918 til įrsins 1934 heyršu utanrķkismįlin undir forsętisrįšherra. Fyrsti Haraldur Gušmundsson rįšherrann sem ekki var forsętisrįšherra en fór samt meš utanrķkismįlin er alžżšuflokksžingmašurinn Haraldur Gušmundsson en hans hefur veriš getiš nokkrum sinnum įšur ķ žessu yfirliti. Hann var skipašur atvinnumįlarįšherra ķ rįšuneyti Hermanns Jónassonar en fór auk žess meš utanrķkis-, heilbrigšis- og kennslumįl. Haraldur var fyrsti rįšherrann sem var skipašur yfir heilbrigšismįlin (sjį hér).

Eins og segir ķ žeim ašdraganda fęrslunnar um Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneyti sem nefnist: Til kvótastżršs sjįvarśtvegs II žį var Haraldur skipašur rįšherra ķ fyrstu rķkisstjórninni sem Alžżšuflokkurinn įtti ašild aš. Forsętisrįšherra hennar var Hermann Jónasson sem var žį nżr žingmašur Framsóknarflokksins. Fulltrśar žessarar rķkisstjórnar köllušu hana Stjórn hinna vinnandi stétta

Žegar Hermann Jónasson setti geršardóm į verkfall sjómanna ķ lok mars 1938 sagši Haraldur Gušmundsson af sér (sjį hér) og tók Hermann Jónsson viš embęttum hans žann hįlfa mįnuš sem eftir lifši af kjörtķmabilinu (sjį hér).

Haraldur Gušmundsson tók gagnfręšapróf žegar hann var 19 įra. Nęstu įtjįn įrin aflaši hann sér afar fjölbreyttrar starfsreynslu vķšs vegar um land žar sem hann var m.a: gjaldkeri śtibśs Ķslandsbanka į Ķsafirši, blašamašur og kaupfélagsstjóri ķ Reykjavķk og loks śtibśsstjóri Śtvegsbankans į Seyšisfirši fyrstu fjögur įrin sķn į žingi. Hann var kjörinn inn į žing įriš 1927 žį 35 įra aš aldri. Sjö įrum eftir aš hann var kosinn inn į žing gegndi hann sķnu eina rįšherraembętti į tuttugu og sjö įra žingferli.

Fyrstu fjögur įrin sem hann var į žingi var hann ekki ašeins śtbśsstjóri Śtvegsbankans į Seyšisfirši heldur lķka bęjarfulltrśi eša fram til įrsins 1931. Hann įtti auk žess sęti ķ landsbankanefnd fram til įrsins 1936. Hann var formašur Alžżšuflokksins į įrunum 1954 til 1956.

Stefįn Jóh. Stefįnsson Stefįn Jóh. Stefįnsson var fyrsti utanrķkisrįšherrann. Hann var skipašur ķ žrišja rįšuneyti Hermanns Jónassonar sem tók viš völdum voriš 1939 og sat fram til vors 1941. Samfara utanrķkisrįšherraembęttinu gegndi hann lķka embętti félagsmįlarįšherra sem einnig var nż rįšherrastaša. Stefįn hefur žar af leišandi komiš viš sögu žessarar samantekt įšur žar sem fjallaš var um Félags- og hśsnęšisrįšuneytiš. Žar er hann talinn sem fyrsti félagsmįlarįšherrann samkvęmt žessari heimild hér.

Stefįn var lķka fyrsti forsętisrįšherrann til aš skipa landbśnašarmįlunum sérstakan rįšherra (sjį hér) og kom žar af leišandi viš sögu ķ žeim ašdraganda fęrslunnar um Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš sem ber heitiš Til kvótastżršs landbśnašar.

Stefįn varš stśdent frį Menntaskólanum ķ Reykjavķk 24 įra og tók lögfręšipróf frį Hįskóla Ķslands fjórum įrum sķšar. 32ja įra var hann kominn meš réttindi hęstaréttarlögmanns. Žegar hann kom inn į žing hafši hann 16 įra lögmannsreynslu aš baki en hann rak įfram mįlaflutningsskrifstofu ķ Reykjavķk meš öšrum mįlaflutningsmönnum mešfram žingstörfum ķ 11 įr.

Stefįn sat reyndar ekki óslitiš inni į žingi frį žvķ aš hann var kjörinn ķ fyrsta sinn įriš 1934 og žar til aš hann hętti įriš 1953. Nęr allan žann tķmann sem hann įtti sęti žar gegndi hann jafnframt öšrum störfum. Žar mį benda į aš hann var bęjarfulltrśi ķ Reykjavķk fyrstu žrjś įrin sem hann sat į žingi jafnfram žvķ aš sitja ķ bęjarrįši.

Viš Tjörnina į fjórša įratugnum

Hann sat lķka ķ bankarįši Śtvegsbankans nęr allan tķmann sem hann var į žingi og var formašur žess lengst af. Į sama tķma var hann ķ stjórn Byggingarsjóšs verkamanna og lengst af formašur Norręna félagsins lķka. Sķšustu įtta įrin sem hann var į žingi var hann eining framkvęmdastjóri Brunabótafélags Ķslands.

Žess mį svo aš lokum geta aš hann hafši veriš ķ mišstjórn Alžżšuflokksins ķ tķu įr žegar hann var kosinn inn į žing ķ fyrsta skipti og sat žar fram til įrsins 1940. Hann var kosinn formašur flokksins įriš 1938 en žį įtti hann ekki sęti inni į žingi. Hann gegndi formannsembęttinu fram til įrsins 1952.     

Į žeim tķma sem Stefįn Jóh. Stefįnsson var utanrķkisrįšherra tóku Ķslendingar alfariš viš mešferš utanrķkismįla ķ kjölfar žess aš Danmörk var hernumin af Žjóšverjum (sjį hér). Ķ kjölfariš var Utanrķkisrįšuneytiš stofnaš og lög sett um rįšuneyti Ķslands og fulltrśa žess erlendis į įrinu 1941. Nż lög um Utanrķkisžjónustu Ķslands voru sett įriš 1971 (sjį hér) ķ stjórnartķš Emils Jónssonar sem var utanrķkisrįšherra į įrunum 1965 til 1971.

Viš borš stórveldis

Žaš geisaši strķš śti ķ Evrópu žegar Utanrķkisrįšuneytiš var sett į fót. Danmörk var hernumin 9. aprķl 1940 og daginn eftir er rįšuneytiš stofnaš.  Hįlfum mįnuši seinna er fyrsta alręšisskrifstofa Ķslands opnuš ķ New York. Fjórum dögum sķšar er opnaš sendirįš ķ London. Stuttu seinna er opnaš sendirįš ķ Stokkhólmi, ķ Washington įri sķšar og ķ Moskvu įriš 1944. Elsta sendirįš Ķslendinga er frį 1920 en žaš er ķ Kaupmannahöfn (sjį hér)

Abraham Lincoln

Bretar hernįmu Ķsland mįnuši eftir aš Žjóšverjar lögšu Danmörku undir sig. Tveimur mįnušum sķšar var Stefįn Jóh. Stefįnsson skipašur fyrsti utanrķkisrįšherra Ķslands og brįšabirgšalög sett um utanrķkisžjónustuna. Lögin um Utanrķkisrįšuneytiš voru sett um mišjan febrśar 1941. Sama įr var geršur samningur viš Bandarķkin sem kvaš į um hervernd og višurkenningu į frelsi og fullveldi Ķslands. Samningurinn įtti lķka aš tryggja aš Bandarķkjamenn sęju „landinu fyrir nęgum naušsynjavörum į strķšstķmanum og aš tryggja siglingar aš og frį landinu.“ (sjį hér)

Stefįn Jóhann fékk lausn frį embęttinu ķ byrjun įrs 1942 en Ólafur Thors tók viš žvķ. Sjįlfstęšisflokkurinn var yfir Utanrķkisrįšuneytinu nęstu tķu įrin en žį hafa žau tvö įr sem utanžingsstjórn Björns Žóršarsonar (1942-1944) veriš undanskilin. Žį tók Ólafur Thors viš  Utanrķkisrįšuneytinu aš nżju og var yfir žvķ til įrsins 1947.

Nęst tók Bjarni Benediktsson (eldri) viš rįšuneytinu fram til įrsins 1953 en hann er einn žeirra sex sem sįtu lengst ķ embętti utanrķkisrįšherra. Ķ framhaldi žess aš hann hętti tók viš 15 įra stjórnartķš Alžżšuflokksins yfir Utanrķkisrįšuneytinu en Framsóknarflokkurinn hefur veriš fyrirferšarmikill žar lķka. Sósķalistaflokkurinn, sķšar Alžżšubandalag, var hins vegar aldrei trśaš fyrir utanrķkismįlunum.

Utanrķkisrįšherrar fyrri tķma

Į fyrsta rśma įratug Utanrķkisrįšuneytisins er grunnurinn lagšur aš framtķšarsamskiptum Ķslendinga viš ašrar žjóšir. Hér veršur stušst viš sķšu Utanrķkisrįšuneytisins žar sem reynt veršur aš draga fram žaš mikilvęgasta. Fyrst er aš nefna hervarnar- og višskiptasamninginn sem var geršur viš Bandarķkjamenn ķ tķš Stefįn Jóh. Stefįnssonar sumariš 1941. Hann gerši lķka višskiptasamning viš Breta žaš sumar um kaup į ķslenskum afuršum. Žrjś sendirįš voru opnuš a įrunum 1940 til 1941 (sjį hér).

Ķ stjórnartķš Ólafs Thors voru opnuš tvö sendirįš til višbótar. Į įrunum 1945 og 1946 gerši Ólafur Thors samning viš Breta um kaup į rśmlega 30 togurum. Keflavķkursamningurinn var undirritašur haustiš 1946 en ķ samningum var gert rįš fyrir aš bandarķskir hermenn yfirgęfu landiš en Bandarķkjamenn hefšu įfram afnot af Keflavķkurflugvelli. Rśmum mįnuši sķšar, eša 19. nóvember 1946 var Ķsland ašili aš Sameinušu žjóšunum (sjį hér). Žess mį geta aš Thor Thors, bróšir Ólafs Thors, var „formašur sendinefndar Ķslands hjį Sameinušu žjóšunum frį upphafi til ęviloka.“ Hann lést įriš 1965 (sjį hér).

Žess mį aš lokum geta aš į įrunum 1944 til 1947 var Ólafur Thors ekki ašeins utanrķkisrįšherra heldur lķka forsętisrįšherra (sjį hér). Svipaša sögu er aš segja frį įrinu 1942 en žį fór hann meš Utanrķkisrįšuneytiš ķ ellefu mįnuši. Frį maķ og fram aš žvķ aš utanžingsstjórnin tók viš ķ desember žaš įr var hann auk žess forsętisrįšherra og fór meš landbśnašar- og sjįvarśtvegsmįlin (sjį hér). 

Af Arnarhóli į fjórša eša fimmta įratug sķšustu aldar

Bjarni Benediktsson tók viš utanrķkisrįšherraembęttinu ķ upphafi įrs 1947 og gegndi žvķ fram til įrsins 1953. Į žessu sex įra tķmabili sat hann undir žremur forsętisrįšherrum. Sį fyrsti var Stefįn Jóh. Stefįnsson sem var fyrstur til aš fara meš embętti utanrķkisrįšherra. Rįšuneyti hans sat frį įrsbyrjun 1947 til loka įrs 1949. Į žeim tķma var sendirįšunum erlendis fjölgaš um eitt auk žess sem ašalręšisskrifstofa var opnuš ķ Hamborg en gerš aš sendirįši žremur įrum sķšar. Žaš hefur veriš stašsett ķ Brussel frį 1999 (sjį hér).

Ķ aprķl 1948 geršist Ķsland stofnašili aš Efnahagssamvinnustofnun Evrópu sem var breytt įriš 1960 ķ Efnahagsvinnu- og framfarastofnun Evrópu; betur žekkt sem OECD. Sama įr varš Ķsland hluti af Marshallįętluninni sem tók til nęstu fimm įra eša til įrsins 1953. Įri sķšar skrifaši Bjarni Benediktsson undir stofnsįttmįla Atlantshafsbandalagsins en nįnar veršur sagt frį ašdraganda žess ķ sérstökum kafla hér į eftir.

Į įrunum 1949-1950 var Bjarni Benediktsson utanrķkisrįšherra ķ žrišja rįšuneyti Ólafs Thors (sjį hér) og svo įfram ķ rįšuneyti Steingrķms Steinžórssonar į įrunum 1953-1956 (sjį hér). Į žessum tķma var Mannréttindayfirlżsing Sameinušu žjóšanna samžykkt og Mannréttindasįttmįli Evrópurįšsins. Voriš 1951 var varnarsamningur milli Ķslands og Bandarķkjanna undirritašur og įriš 1952 var stofnuš fastanefnd Ķslands hjį Atlantshafsbandalaginu meš ašstöšu ķ Parķs (sjį hér).

Ķ nafni vaxtar og varna

Įšur en lengra veršur haldiš er rétt aš staldra ögn betur viš žį žżšingarmiklu atburši sem įttu sér staš ķ ķslenskri utanrķkismįlapólitķk upp śr seinna strķši. Eins og kom fram hér aš framan varš Ķsland hluti af Marshall-įętluninni sama įr og žaš varš stofnašili aš Efnahagssamvinnustofnun Evrópu sem varš sķšar aš Efnahagsvinnu- og framfarastofnun Evrópu; betur žekkt sem OECD.

Žetta var įriš 1948 og tók Marshall-įętluninni til nęstu fimm įra. Bjarni Benediktsson var ķ Utanrķkisrįšuneytinu į žessum tķma en Stefįn Jóh. Stefįnsson var forsętisrįšherra. Rķkisstjórn hans, sem var samsett af Alžżšu-, Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokki (sjį hér), tók einhliša įkvöršun um žaš aš  Ķsland geršist ašili aš Marshall-įętluninni įn žess aš samningurinn žar aš lśtandi vęri nokkurn tķmann borinn undir Alžingi til samžykktar (sjį hér).

Brjóttu ķsinn meš einhverju ókeypis

Meš žvķ Marhall-fénu voru keyptir tķu togara sem bęttust viš fiskskipaflota Ķslendinga žegar įriš 1948. Žaš var ekki ašeins gengiš ķ žaš aš veita sjįvarśtveginum heldur lķka landbśnašinum sem var vélvęddur. Stęrstu framkvęmdirnar voru žó vatnsaflsvirkjanirnar žrjįr: Sogs-, Laxįr- og Ķrafossvirkjun. Ašrar framkvęmdir sem mį nefna eru bygging įburšarverksmišjunnar ķ Gufunesi, Sementsverksmišjunnar į Akranesi, sķldarbręšslna og fiskimjölsverksmišja auk hrašfrystihśsa sem voru byggš vķša um land (sjį m.a. hér).

Į žessum tķma voru fįir sem gagnrżndu Marshall-įętlunina hér į landi utan Sósķalistaflokkinn. Sķšar hefur žvķ m.a. veriš haldiš fram aš meš „Marshall-ašstošinni hafi veriš markaš upphafiš aš styrkjakerfinu į Ķslandi ķ hinum żmsu atvinnugreinum“ (sjį hér). Sumir hafa lķka bent į aš meš byggingu Įburšarverksmišjunnar hafi upphaf žeirrar stórišjustefnu sem enn er viš lżši veriš mörkuš.

Bandarķski sagnfręšingurinn Michael J. Hogan hefur haldiš žvķ fram aš „tilgangur Bandarķkjamanna meš Marshall-įętluninni hafi veriš aš móta Evrópu efnahagslega ķ sinni eigin mynd.“ (sjį hér) „American officials hoped to refashion Western Europe into a smaller version of the integrated single-market and mixed capitalist economy that existed in the United States.“ (sjį hér)

Michael J. Hogan segir aš vonirnar sem voru bundnar Marshall-įętlunin hafi veriš žęr aš įn tollamśra į milli landa Vestur-Evrópu „vęri hęgt draga śr innri barįttu evrópsku žjóšrķkjanna og skapa sameinaš markašssvęši óhult fyrir įhrifum kommśnista.“ (sjį hér). Fulltrśar Sósķalistaflokksins hér į landi töldu aš hér vęri į feršinni „įętlun um aš misnota ašstöšu dollaravaldsins til aš nį efnahagslegum og pólitķskum ķtökum og yfirrįšum um allan aušvaldsheiminn.“ (sjį hér)

Mótmęli 30. mars 1949

30. mars 1949 er dagur sem fįir gleyma sem hafa kynnt sér sögu hans. Žann dag var Atlantssamningurinn til umręšu į žinginu. Gert hefur veriš rįš fyrir aš um 8.000 manns hafi veriš samankomnir į Austurvelli og nęrliggjandi götum žegar flest var. Allt var žó meš kyrrum kjörum framan af ķ kringum žinghśsiš en öšru mįli gegndi um žaš sem fór fram innan hśss.

Įköfustu mótmęlin komu frį fulltrśum Sósķalistaflokksins žar sem Einar Olgeirsson fór fremstur ķ flokki. Hann benti į aš aš hvorki rķkisstjórnin né fylgismenn hennar hefšu gefiš neina skżringu į žvķ hvers vegna žurfti aš standa žannig aš mįlinu aš žaš var keyrt  ķ gegnum žingiš į rśmum sólarhring įn žess aš nokkur sérfręšingur ķ alžjóšarétti fengi tękifęri til aš sjį samninginn eša tjį sig um hann viš utanrķkismįlanefnd žingsins. Hann fullyrti aš mįlatilbśnašurinn allur  skżršist af žvķ aš rķkisstjórnin og žingmeirihlutinn vęri aš hlżša fyrirskipun erlendra stjórnvalda (sjį hér). Fleiri höfšu sig ķ frammi:

Hermann [Jónasson] minnti į hve framkvęmd Keflavķkursamningsins hefši oršiš langt frį loforšunum, og lżsti yfir žeirri skošun sinni, aš ekkert hefši reynzt jafnhęttulegt vinsamlegri sambśš ķslendinga og Bandarķkjamanna og einmitt Keflavķkursamningurinn. (sjį hér)

Žegar kom aš atkvęšagreišslunni sat hann hjį įsamt öšrum žingmanni Framsóknarflokksins. Įšur en aš henni kom „bar Einar [Olgeirsson] fram žį breytingartillögu aš žvķ ašeins yrši afrįšin žįtttaka Ķslands ķ Atlanzhafsbandalagi aš samningsuppkastiš hafi įšur veriš lagt undir žjóšardóm ķ žjóšaratkvęšagreišslu og hlotiš meiri hluta greiddra atkvęša (sjį hér). Tillagan fékk ekki brautargengi en žaš fékk samningurinn hins vegar.

Atkvęšagreišslan um samninginn fór žannig aš allir žingmenn Sjįlfstęšisflokksins (19) studdu aš Ķslendingar yršu geršir aš stofnašilum Atlantshafsbandalagsins (NATO). Ellefu žingmenn Framsóknarflokks, einn var į móti en tveir sįtu hjį; ž.į m. Hermann Jónasson. Sjö žingmenn Alžżšuflokks utan tveggja sem greiddu atkvęši į móti en žaš voru Gylfi Ž. Gķslason og Hannibal Valdimarsson. Allir žingmenn Sósķalistaflokksins voru hins vegar į móti (10). Atkvęši féllu žvķ žannig aš 37 greiddu atkvęši meš NATO-samningum 30. mars 1949 og 13 voru į móti en tveir sįtu hjį (sjį hér).

Oršsending NATO-flokkanna

Į mešan į atkvęšagreišslunni stóš inni ķ alžingishśsinu hafši frišurinn fyrir utan žaš snśist upp ķ logandi óeiršir. Sumir hafa haldiš žvķ fram aš Ólafur Thors hafi sigaš lögreglunni į frišsama mótmęlendur og ólętin hafist žannig. Aušvitaš veršur aldrei hęgt aš rekja žaš nįkvęmlega sem įtti sér staš nišur į Austurvelli žennan dag; sķst aš öllu eftir aš allt fór žar śr böndunum. Žaš er žess vegna ómögulegt aš skera śr um žaš hvort žaš voru žeir sem voru į móti ašild aš Atlantshafsbandalaginu eša hinir sem voru hlynntir sem byrjušu.

Žaš veršur heldur tęplega nokkurn tķmann fullkomlega hrakiš eša sannaš hvort Ólafur Thors hafi gefiš lögreglu og hvķtlišum skipum um aš nś skyldu žeir rįšast til atlögu gegn frišsömum mótmęlendum. Oršsendingin hér aš ofan gefur žó tilefni til aš draga žęr įlyktanir aš įtökin sem brutust śt į Austurvelli 30. mars įriš 1949 hafi veriš svišsettar. Žessi mynd og texti, sem voru sett į forsķšu Morgunblašsins daginn eftir (sjį hér) er sķst til aš draga śr lķkum žeirrar nišurstöšu.

Mynd Morgunblašsins af mótmęlunum fyrir framan alžingishśsiš 30. mars 1949

Žess ber žó aš geta aš žaš var ekki ašeins formašur Sjįlfstęšisflokksins sem hvatti frišsama borgara til aš taka žįtt ķ svišsetningunni fyrir framan alžingishśsiš daginn sem stofnašildarsamningurinn viš NATO var keyršur ķ gegnum žingiš. Samkvęmt tilkynningunni hér aš ofan žį skrifušu formenn Alžżšuflokksins og Framsóknarflokksins einnig undir žaš aš „kommśnistar hafi įn žess aš leita leyfis bošaš til śtifundar“ til aš trufla starfsfriš Alžingis (sjį hér). 

Grunnur lagšur aš Evrópusambandsašild

Hér veršur žrįšurinn tekinn upp aš nżju viš aš rekja embęttisverk žeirra sem hafa setiš lengst ķ Utanrķkisrįšuneytinu. Sį sem tók viš rįšherraembęttinu af Bjarna Benediktssyni (eldri) var alžżšuflokksmašurinn Gušmundur Ķ. Gušmundsson. Stjórnarskiptin fóru fram sumariš 1956 en žį varš Hermann Jónasson forsętisrįšherra ķ fimmta skiptiš (sjį hér).

Rķkisstjórnin sem Hermann leiddi var sett saman af Framsóknarflokki, Alžżšubandalagi og Alžżšuflokki. Forystan yfir utanrķkismįlunum kom ķ hlut Alžżšuflokksins; ž.e. Gušmundar Ķ. Gušmundssonar. Hann var utanrķkisrįšherra fram til įrsins 1965 undir fjórum forsętisrįšherrum. Į žeim tķma var Ķsland ašili aš flóttamannasamningi Sameinušu žjóšanna eša įriš 1955 (sjį hér). Voriš 1962 öšlašist samstarfssamningur Noršurlandanna gildi hér į landi (sjį hér).

Įriš eftir var Pétur J. Thorsteinsson, sem hafši veriš ašstošarmašur ķ Utanrķkisrįšuneytinu į įrunum 1947-1953, skipašur sendiherra gagnvart Efnahagsbandalagi Evrópu (sjį hér). Žess mį geta aš Pétur var sonur Péturs J. Žorsteinssonar sem stofnaši Milljónafélagiš įsamt föšur Ólafs Thors (sjį hér). Félagiš varš gjaldžrota 1914 og įtti žįtt ķ žvķ aš Ķslandsbanki rišaši til falls įriš 1920 (sjį hér og lķka hér).

Įriš 1964 fékk Ķsland brįšabrigšaašild aš Hinu almenna samkomulagi um tolla og višskipti; GATT. Einar Benediktsson var skipašur fyrsti fulltrśi Ķslands į vettvangi GATT en hann kom sķšar „aš undirbśningi aš inngöngu Ķslands ķ EFTA og starfaši einnig fyrir Ķsland žegar samiš var um EES-samninginn.“ (sjį hér). Einar óx upp innan sömu stéttar og Pétur J. Žorsteinsson (sjį hér) Įriš 1968 fékk Ķsland fulla ašild aš GATT aš tillögu žįverandi višskiptarįšherra; Gylfa Ž. Gķslasonar (sjį hér).

Horft nišur Lękjargötu sjöunda įratugarins

Flokksbróšir Gušmundar, Emil Jónsson, tók viš embętti hans įriš 1965 og gegndi žvķ fram til 1971 (sjį hér). Į mešan hann var utanrķkisrįšherra var fastanefnd Ķslands hjį NATO flutt frį Parķs til Brussel įsamt žvķ sem hśn var gerš aš sendirįši gagnvart Belgķu og Efnahagsbandalagi Evrópu (sjį hér). Įriš eftir, eša 1970, varš Ķsland ašili aš Frķverslunarsambandi Evrópu (EFTA). Fastanefnd landsins gangvart žvķ var sett nišur ķ Genf. Gylfi Ž. Gķslason var flutningsmašur žingsįlyktunartillögu um žetta efni ķ desember 1969 (sjį hér). Fyrrnefndur Einar Benediktsson var fyrsti fastafulltrśi Ķslands hjį EFTA.

Undir lok embęttisferilsins ķ Utanrķkisrįšuneytinu lagši Emil fram stjórnarfrumvarp til laga um Utanrķkisžjónustu Ķslands. Mišaš viš umręšurnar sem sköpušust ķ kringum frumvarpiš žį er ljóst aš žegar ķ kringum 1970 var einhverjum fariš aš blöskra kostnašurinn ķ kringum utanrķkisžjónustu svo nżfrjįlsrar en fįmennrar žjóšar. Alls komu fjórar breytingartillögur fram viš frumvarpiš į mismunandi stigum žess en frumvarpiš fór ķ gegn įn žess aš tillit vęri tekiš til tillagna um öflugra eftirlit meš „rekstri sendirįša og ręšismannsskrifstofa“ (sjį hér) og nišurfellingu 13. greinar (sjį hér) žessara laga žar sem augljósasti misnotkunarmöguleikinn liggur. Greinin sem um ręšir er svohljóšandi:

Starfsmenn utanrķkisžjónustunnar taka laun samkvęmt almennum reglum um laun starfsmanna rķkisins. Auk žess skulu starfsmenn erlendis fį greiddar stašaruppbętur, sem mišast viš kostnaš į naušsynjum (fęši, hśsnęši o.fl.) og ašrar sérstakar ašstęšur į hverjum staš. Žį skulu starfsmenn utanrķkisžjónustunnar, sem dveljast langdvölum erlendis, fį greiddan hluta af kostnaši viš aš senda börn sķn ķ skóla į Ķslandi. Žessar stašaruppbętur skulu įkvešnar samkvęmt reglum er utanrķkisrįšherra setur aš höfšu samrįši viš utanrķkismįlanefnd. Reglur skulu settar į sama hįtt um greišslur sjśkrakostnašar starfsmanna utanrķkisžjónustunnar erlendis. (sjį hér)

Rétt rśmum tveimur mįnušum sķšar, eša 17. jśnķ 1971, er fyrsta skrefiš aš innleišingu  Vķnarsamningsins stigiš enn žann dag öšlast sį hluti hans sem snżr aš stjórnarmįlasambandi gildi į Ķslandi (sjį hér).  Samkvęmt sįttmįlanum nżtur öll utanrķkisžjónustan ķ heiminum og starfsmenn alžjóšastofnana „skattfrelsis aš öllu leyti.“ eins og Pétur H. Blöndal bendir į hér hér. Žaš er rétt aš taka žaš fram aš žetta hefur ķ engu breyst enn žį.

Žess mį lķka geta ķ žessu samhengi aš ekki eru nema rétt rśm tvö įr sķšan aš ķslenska rķkiš greiddi 75 milljónir króna ķ bętur fyrir žaš aš gįmur starfsmanns utanrķkisžjónustunnar fór ķ sjóinn (sjį hér). Žaš er śtlit fyrir aš hvorki žessi eša annar kostnašur ķ kringum Utanrķkisžjónustuna hafi gefiš tilefni til aš taka lögin frį 1971 til endurskošunar ķ žeim tilgangi aš draga śr rķkisśtgjöldum.

Samkvęmt žessari heimild hér rekur rķkissjóšur 25 sendirįš, ašalręšisskrifstofur og fastanefndir vķšs vegar um heiminn meš yfir 120 starfsmenn. Langfjölmennasta sendirįšiš er ķ Brussel meš 15 starfsmenn en auk žess heldur rķkissjóšur uppi 7 manna fastanefnd ķ sömu borg (sjį hér).

Börn ķ ķslenskum vetri įriš 1976

Framsóknarmašurinn, Einar Įgśstson, tók viš af Emil Jónssyni ķ Utanrķkisrįšuneytinu og sat žar ķ sjö įr (1971-1978) undir tveimur forsętisrįšherrum. Fyrst Ólafi Jóhannessyni og žį Geir Hallgrķmssyni. Ķ stjórnartķš Einars ķ Utanrķkisrįšuneytinu var frķverslunarsamningarsamningur viš Efnahagsbandalag Evrópu undirritašur. Hann tók gildi 1973 en komst ekki til framkvęmda aš fullu fyrr en įriš 1976 eša eftir lausn sķšustu fiskveišideilunnar viš Breta. Undir lok rįšherratķmabils hans öšlast annar hluti Vķnarsamnings um ręšissamband gildi sem er 1. jślķ 1979 (sjį hér).

Jón Baldvin Hannibalsson er mešal žeirra sem hafa setiš lengst ķ utanrķkisrįšuneytinu. Steingrķmur Hermannsson skipaši hann til utanrķkisrįšherra ķ öšru og žrišja rįšuneyti sķnu. Voriš 1991 skipaši Davķš Oddsson hann enn og aftur yfir utanrķkismįlin į sķnu fyrsta forsętisrįšherrakķmbili (sjį hér). Ķ embęttistķš Jóns Baldvins fjölgaši sendirįšunum um tvö auk žess sem stjórnmįlasamband var tekiš upp viš Eystrasaltsrķkin en Ķslendingar voru fyrstir žjóša til aš višurkenna sjįlfstęši žeirra (sjį hér).

Į žeim tķma sem Jón Baldvin Hannibalsson var utanrķkisrįšherra undir forsętisrįšuneyti Davķšs Oddssonar eru a.m.k. tvęr afdrifarķka įkvaršanir teknar sem varša utanrķkismįlastefnu stjórnvalda. Ein žeirra er samningur um aukaašild Ķslands aš hernašarbandalagi Vestur Evrópusambandsins. Hugmyndin var lögš fyrir žingiš ķ žingsįlyktunartillögu (sjį hér) ķ mars 1993 (sjį hér).

Eftir nokkrar umręšur og gagnrżni į aš meš aukaašildinni vęru Ķslendingar ķ raun ķ tveimur hernašarbandalögum var tillagan samžykkt meš 29 atkvęšum į móti 26. Įtta žingmenn voru fjarverandi viš atkvęšagreišsluna (sjį hér). Mišaš viš žessa heimild hér voru Ķslendingar reyndar oršnir ašilar įšur en samžykkt Alžingis lį fyrir (sjį hér).

Langstęrsta og afdrifarķkasta embęttisverk Jóns Baldvins eru lögin um EES-samninginn (EEA) en hann  tók gildi 1. janśar 1994. Frumvarpiš sem gerši rįš fyrir žvķ aš 10.000 blašsķšna (sjį hér) meginmįl EES-samningsins öšlašist „lagagildi hér į landi“ (sjį hér) var til mešferšar į Alžingi ķ hįlft įr (sjį hér). Ķtrekašar įbendingar śr żmsum įttum varšandi žaš aš samningurinn fęri gegn 21. grein ķslensku Stjórnarskrįrinnar voru aš engu hafšar frekar en undirskrifir 19% kjósenda og žingsįlyktunartillaga um žjóšaratkvęšagreišslu (sjį mynd nešst ķ žessari frétt).

Žegar kom aš atkvęšagreišslu Alžingis um innleišingu EES-samninginn féllu atkvęši žingmanna žannig aš 33 studdu ašildina en 23 voru į móti. Sjö greiddu ekki atkvęši. Žaš mį vekja athygli į žvķ aš į mešal žeirra sem greiddu ekki atkvęši voru sex žingmenn Framsóknarflokksins og einn žingmašur Kvennalistans. Žar į mešal voru: Finnur Ingólfsson, Halldór Įsgrķmsson, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir og Valgeršur Sverrisdóttir. Ašrir žingmenn bęši Framsóknarflokks og Kvennalista voru į móti.

Ašeins žrķr žingmenn, sem greiddu atkvęši um EES-samninginn ķ upphafi įrs 1993, eru enn inni į žingi. Žaš eru Össur Skarphéšinsson sem studdi samninginn, eins og allir ašrir žingmenn Alžżšuflokksins, Einar K. Gušfinnsson sem sagši lķka jį eins og 23 af 26 žingmönnum Sjįlfstęšisflokksin og Steingrķmur J. Sigfśsson sem sagši nei eins og ašrir žingmenn Alžżšubandalagsins (sjį hér).

Madeleine Albright

Halldór Įsgrķmsson tók viš Utanrķkisrįšuneytinu voriš 1995 og sat žar ķ žremur rįšuneytum Davķšs Oddssonar eša fram til haustsins 2004 (sjį hér). Į mešan hann gegndi embętti utanrķkisrįherra fjölgaši sendirįšum erlendis um sjö (sjį hér). Samningurinn um Alžjóšavišskiptastofnunina (WTO) tók einnig gildi en žaš vekur athygli aš žaš er forsętisrįšherra, Davķš Oddsson, sem leggur fram frumvarpiš um breytingar żmissa laga vegna ašildar Ķslands aš Alžjóšarvišskiptastofnuninni (sjį hér). 41 žingmašur greišir samningum atkvęši en allir žingmenn Alžżšuflokksins sitja hjį eša eru fjarverandi (sjį hér).

Ķ stjórnartķš Halldórs Įsgrķmssonar ķ Utanžingrįšuneytinu įtti hann sęti ķ Žróunarnefnd Alžjóšabankans į įrunum 1997 til 1998 og var formašur ķ rįšherrarįši Evrópurįšsins (sjį hér). Afdrifarķkasta embęttisverk Halldórs Įsgrķmssonar sem kom til kasta Alžingis er vęntanlega sś įkvöršun aš gera Ķsland aš hluta af Schengen-svęšinu. Halldór lagši fram žingsįlyktunartillögu um žetta efni ķ nóvember 1999 sem var tekin til fyrstu umręšu ķ byrjun desember og ķ framhaldinu vķsaš til utanrķkismįlanefndar (sjį feril mįlsins hér).

Tillagan var samžykkt meš 41 atkvęšum į móti 5 en 18 žingmenn voru fjarrverandi. Össur Skarphéšinsson er einn žeirra sem var fjarrverandi og greiddi žvķ ekki atkvęši. Einar K. Gušfinnsson var višstaddur atkvęšagreišsluna en greiddi ekki atkvęši. Ögmundur Jónasson sagši nei en Steingrķmur J. Sigfśsson jį (sjį hér). Žess ber aš geta aš ekki veršur annaš skiliš en atkvęšagreišslan hafi veriš tvķtekin og žį sś fyrri framkvęmd meš nafnakalli (sjį hér). Žar falla atkvęši framantalinna meš sama hętti nema Steingrķmur J. hefur sagt nei (sjį hér)

Rįšuneyti jafnašarmanna

Žegar saga Utanrķkisrįšuneytisins er skošuš vekur žaš sérstaka athygli aš af tęplega 75 įra starfssögu rįšuneytisins žį hefur rįšuneytiš veriš įberandi lengst undir forystu jafnašarmanna (Alžżšuflokks/Samfylkingar) eša ķ kringum 32 įr. Til samanburšar mį benda į aš Framsóknarflokkurinn hefur veriš yfir rįšuneytinu ķ 23 įr og Sjįlfstęšisflokkur ķ 16 įr. Sósķalistar hafa aldrei fariš fyrir rįšuneytinu (Sósķalistaflokkur/Alžżšubandalag/Vinstri gręnir(?)). 

Jafnašarmennirnir ķ Utanrķkisrįšuneytinu

Eins og įšur hefur komiš fram žį lagši Stefįn Jóh. Stefįnsson grunninn aš žvķ nįna sambandi sem var stašfest meš margs konar samningum ķ utanrķkisrįšherratķš Bjarna Benediktssonar (eldri). Stefįn Jóh. var fyrsti utanrķkisrįšherrann og gerši varnar- og višskiptasamning viš Bandarķkjamenn įriš 1941 (sjį hér). Hann var sķšan forsętisrįšherra ķ žeirri rķkisstjórn sem grundvöllušu žaš aš Ķsland er nś mešal žeirra rķkja nśtķmans sem standa į žröskuldi žess aš verša eitt af sambandsrķkjum Evrópusambandsins.

Žaš er a.m.k. margt sem gefur tilefni til aš draga žį įlyktun žegar horft er til žeirrar žróunar sem hefur oršiš ofan į bęši ķ utanrķkissamskiptum stjórnvalda og žeirri samfélagsžróun sem sigldi ķ kjölfar žeirra ašildarsamninga sem voru geršir į žessum įrum. Eftir tķu įra valdatķš Sjįlfstęšisflokksins ķ Utanrķkisrįšuneytinu, ellefu mįnuši įriš 1942 og svo įrin 1944 til 1953, tók viš fimmtįn įra valdatķš jafnašarmanna (Alžżšuflokks) sem spannar įrin 1956 til 1971.

Ķ valdatķš Sjįlfstęšisflokksins voru Ķslendingar ekki ašeins oršnir ašilar aš alžjóšabandalögum eins og Atlantsbandalaginu (NATO), Efnahagssamvinnustofnun Evrópu (OECD) og Sameinušu žjóšunum (UN) heldur lķka aš Marshall-įętluninni sem fįir gagnrżndu į sķnum tķma en einhverjir hafa žó bent į aš hafi lagt grunninn aš mörgum žeirra vandamįla sem ķslenskt samfélag glķmir viš enn ķ dag.

Alžingisgaršurinn ķ kringum 1950

Enginn žeirra samninga og/eša ašildar sem aš ofan greinir voru lögš fyrir žjóšina heldur sįtu stjórnmįlamennirnir einir aš įkvöršunum įn žess aš skeyta žvķ nokkru hvort slķku fylgdi valdaafsal į ķslensku „landi eša landhelgi“ eša breytingar „į stjórnarhögum rķkisins“ (sjį 21. grein Stjórnarskrįrinnar). Į įrunum 1956 til 1971 var haldiš įfram į žessari braut žegar Ķsland varš ašili aš Frķverslunarsambandi Evrópu (EFTA) įriš 1970.

Žįverandi višskiptarįšherra, Gylfi Ž. Gķslason, var flutningsmašur žingsįlyktunartillögu um ašildina.
Einar Benediktsson, sem hafši veriš skipašur fulltrśi Ķslands gagnvart GATT įriš 1964 vann „aš undirbśningi aš inngöngu Ķslands ķ EFTA“ (sjį hér). Samkvęmt žvķ sem segir hér „geršist Einar snemma eindreginn talsmašur žess aš Ķsland sękti um ašild aš Evrópusambandinu.“ Sķšar starfaši [hann] einnig fyrir Ķsland žegar samiš var um EES-samninginn.“ (sjį hér).

Ķ dag ritar žessi fyrrverandi sendifulltrśi landsins greinar žar sem hann lżsir žeirri skošun sinni „aš yršu samningsslit meš žvķ aš draga [ESB-]umsóknina til baka nśna [yrši žaš] versta įfall fyrir oršspor Ķslands ķ sögu lżšveldisins. Viš slįum ekki į žį bróšurhönd sem margir ESB-leištogar hafa rétt okkur.“ (sjį hér). Meginrök Einars eru žau „aš nęsta žróunarstig Evrópusamvinnunnar er svokallašur frķverslunarsamningur viš Bandarķkin (Trans Atlantic Trade and Investment Pact).“ (sjį hér). Žess mį svo geta hér ķ framhjįhlaupi aš Einar Benediktsson starfaši hjį OECD įšur en hann tók viš starfi į vegum utanrķkisžjónustu Ķslands ķ sömu borg; ž.e. Parķs (sjį hér).

Ingólfstręti sennilega ķ kringum 1970

Įriš 1971 tók Framsóknarflokkurinn viš Utanrķkisrįšuneytinu nęstu sjö įrin. Į žeim tķma var fyrsti hluti Vķnarsįttmįlans innleiddur (sjį hér). Samkvęmt honum eru starfsmönnum utanrķkisžjónustunnar tryggš żmis forréttindi sem Pétur H. Blöndal gerši įgęta grein fyrir ķ žingręšu sinni, ķ tķš rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri gręnna, žar sem svonefndir IPA-styrkir voru til umręšu ķ upphafi įrs 2012 (sjį feril mįlsins hér):

Varšandi žaš sem h[ęst]v[irtur] žingmašur sagši um skattfrelsi [...] žį er mjög undarlegt aš Vķnarsįttmįlinn frį 1815 skuli enn vera notašur til aš réttlęta skattfrelsi įkvešinna forréttindastétta ķ heiminum sem er utanrķkisžjónustan öll og starfsmenn alžjóšastofnana sem njóta skattfrelsis aš öllu leyti.

Žeir borga heldur ekki tolla, žeir borga ekki vörugjöld, žeir borga miklu lęgra bensķn og fyrir nįnast hvaš sem er borgar žetta fólk miklu minna. Žaš tekur ekki žįtt ķ kostnaši viš velferšarkerfiš, žaš tekur ekki žįtt ķ kostnaši viš rķkisreksturinn og aš žaš skuli vera vinstri menn sem standa hér, eins og hęstv[irtur] utanrķkisrįšherra, og verja žetta kerfi er alveg meš ólķkindum.

Ég hef barist fyrir žvķ ķ mörg įr aš skattfrelsi utanrķkisžjónustunnar verši afnumiš en žaš gengur mjög erfišlega vegna žess aš ég rekst alltaf į žennan Vķnarsamning frį 1815, held ég aš rétt sé meš fariš, žar sem veriš var aš tryggja sendimenn fyrir žvķ aš gistirķki fęri illa meš žį en žaš er nįttśrlega löngu lišin tķš.

Nś er žetta oršin forréttindastétt manna sem lifa ķ einhverjum allt öšrum veruleika en viš hin og njóta leikskólanna okkar, njóta gatnanna okkar og hįskólanna fyrir börnin sķn og fyrir sjįlfa sig og borga ekki til samfélagsins. Ég held aš žaš vęri veršugt verkefni fyrir h[ęst]v[irta] žingmenn Alžingis aš fara ķ herför fyrir žvķ aš afnema žetta skattfrelsi um allan heim, žvķ aš žaš veršur aš gerast um allan heim til aš nį einhverjum įrangri.“ (sjį hér)

Alžżšuflokksžingmašurinn, Benedikt Gröndal, tók viš af framsóknaržingmanninum, Einari Įgśstsyni, ķ Utanrķkisrįšuneytinu. Hann sat žar ašeins ķ tvö įr (1978-1980) jafnframt žvķ sem hann var forsętisrįšherra (sjį hér). Ķ stjórnartķš hans var Mannréttindasįttmįli Sameinušu žjóšanna innleiddur (sjį hér). Žį taka viš įtta įr sem Framsóknarflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn skipta žannig į milli sķn aš ef sjįlfstęšismašur var ķ Forsętisrįšuneytinu var framsóknarmašur yfir Utanrķkisrįšuneytinu og öfugt.

 Aukinn sóknaržungi

Alžżšuflokkurinn komst aftur til valda ķ Utanrķkisrįšuneytinu įriš 1988 žegar Jón Baldvin Hannibalsson varš utanrķkisrįšherra. Hann gegndi žvķ embętti til įrsins 1995. Žaš var ķ rįšherratķš hans sem Ķslendingar uršu ašilar aš EES-samningum (EEA). Eins og kom fram hér aš framan var mįliš til mešferšar į Alžingi ķ hįlft įr (sjį hér). Žaš vekur athygli aš einn žeirra žingmanna sem tók žįtt ķ žvķ aš gagnrżna  žaš aš meginmįl EES-samningsins fengi lagagildi hér į landi (sjį hér) var Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir. Ferill hennar ķ mįlinu er reyndar allur afar athyglisveršur.

Örlög žessarar žjóšar žau rįšast nefnilega innan lands og žaš eru engar "patentlausnir" til į vandamįlum okkar. Viš getum sem hęgast klśšraš okkar mįlum öllum hvort heldur sem er innan eša utan Evrópska efnahagssvęšisins eša Efnahagsbandalagsins. Ašild aš Evrópska efnahagssvęšinu eša Efnahagsbandalaginu er ekki upphaf alls, ekki rök ķ öllum mįlum og leysir ekki allt. (sjį hér)

Žetta eru lokaoršin ķ stórmerkilegri žingręšu Ingibjargar Sólrśnar frį 25. įgśst 1992 žar sem EES-samningurinn var til umręšu. Ķ ręšu sinni vķsar hśn ķ grein Lśšvķks Ingvarssonar, fyrrverandi prófessors viš lagadeild Hįskóla Ķslands, sem birtist ķ Morgunblašinu žann sama dag. Tilvķsunin žjónar greinilega žeim tilgangi aš benda į aš meš samžykkt EES-samningsins verši brotiš į sama hįtt gegn įkvęšum Stjórnarskrįrinnar eins og Lśšvķk bendir į aš raunin hafi sżnt fram į aš hafi gerst žegar „Ķslendingar geršust ašilar aš Mannréttindasįttmįla Evrópu“ įriš 1953. Sķšan vitnar hśn beint ķ orš Lśšvķks Ingvarssonar um žetta efni:

„Ķ sįttmįlanum er erlendum dómstóli veitt ęšsta dómsvald um ķslensk mįlefni į tilteknu sviši, žar sem Hęstiréttur Ķslands var įšur ęšsta dómstig.“ [...]

,,Mörgum mun finnast aš ašild aš Mannréttindasįttmįla Evrópurįšsins hafi hingaš til ašeins leitt gott af sér fyrir Ķslendinga žrįtt fyrir žaš aš ašildin hafi aldrei veriš samžykkt į Alžingi meš löglegum hętti. Af žessu mega žeir, sem žykir ašildin góš, ekki draga žį įlyktun aš allir millirķkjasamningar, sem samžykktir verša meš ólöglegum hętti į Alžingi, muni ašeins leiša til góšs.“ [...]

„Mistökin, sem uršu viš samžykkt ašildarinnar aš sįttmįlanum, eiga aš vera öllum en žó einkum handhöfum löggjafarvaldsins, alžingismönnum og forseta Ķslands, alvarleg įminning um aš višhafa alla gįt žegar geršir eru millirķkjasamningar sem e.t.v. strķša gegn stjórnarskrįnni.“
(sjį hér)

Undir lok ręšu sinnar vķkur Ingibjörg Sólrśn aš žingsįlyktunartillögu um žjóšaratkvęšagreišslu um ašild Ķslands aš Evrópska efnahagssvęšinu (sjį hér). Žingsįlyktunartillagan var lögš fram ķ žinginu 24. įgśst 1992 af Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur, Steingrķmi Hermannssyni, Ólafi Ragnari Grķmsson, Kristķnu Einarsdóttur, Pįli Péturssyni og Ragnari Arnalds (sjį hér). Žar sem Ingibjörg Sólrśn vķkur aš mögulegri žjóšaratkvęšagreišslu um ašild Ķslands bendir hśn į andstöšu Jóns Baldvins Hannibalssonar viš aš leggja mįliš „undir dóm kjósenda“:

Meginrök hans voru žau, svo vitnaš sé beint, „aš slķkt valdaafsal žingsins vęri hvorki sjįlfsagt né ešlilegt“ og aš hann vildi ekki „stušla aš žvķ aš umbylta žvķ stjórnarfyrirkomulagi sem var įkvešiš ķ stjórnarskrį įriš 1944 og hefur rķkt góš sįtt um allan lżšveldistķmann“ eins og hann sagši. Aš auki taldi hann landsmenn ekki ķ stakk bśna til aš taka afstöšu til samningsins. (sjį hér)

Sams konar rök, og žau sem Ingibjörg Sólrśn hefur eftir „jafnašarmanninum Jóni Baldvini“ (sjį hér), komu fram ķ nefndarįliti um fyrrnefnda žingsįlyktunartillögu um žjóšaratkvęšagreišslu vegna EES-samningsins.

Frį žvķ lżšveldiš var stofnaš mį nefna žrjį tillögur um žjóšaratkvęši į Alžingi viš mešferš mikilvęgra samninga viš erlend rķki eša fyrirtęki. Ķ öllum tilvikum voru tillögurnar felldar meš atkvęšagreišslu į žingi, ž.e. žegar fjallaš var um ašild Ķslands aš Atlantshafsbandalaginu (NATO), samninginn viš Alusuisse um įlveriš ķ Straumsvķk og ašild Ķslands aš Frķverslunarsamtökum Evrópu (EFTA).

Ķ stuttu mįli mį žvķ segja aš žaš vęri brot į ķslenskri stjórnskipunarhefš aš samžykkja žessa tillögu um žjóšaratkvęšagreišslu vegna žįtttöku Ķslands ķ EES. Žaš gengi einnig ķ berhögg viš fyrri nišurstöšur į Alžingi žegar um mikilvęga alžjóšasamninga hefur veriš aš ręša.  (sjį hér)

Žingsįlyktunartillagan um žjóšaratkvęšagreišslur um ašild Ķslands aš EES var vķsaš til allsherjarnefndar sem žrķklofnaši ķ afstöšu sinni til hennar (sjį t.d. hér). Tveir žingmenn Sjįlfstęšisflokks og einn žingmašur Alžżšuflokks lögšust gegn henni meš ofangreindum rökum, sem samandregiš mętti umoršast žannig, aš slķkt vęri ekki ķ samręmi viš žęr vinnuhefšir sem stjórnmįlaflokkarnir į Alžingi hefšu tileinkaš sér fram aš žvķ.

Talsmašur hentugleikastefnunnar

Tillagan um aš setja mįliš ķ žjóšaratkvęšagreišslu var felld į Alžingi meš 31 atkvęši gegn 28. Fjórir žingmenn greiddu ekki atkvęši. Einn žeirra var Össur Skarphéšinsson sem var fjarrverandi. Ašrir žingmenn sem enn eru į žingi studdu tillöguna fyrir utan Einar K. Gušfinnsson sem var į móti (sjį hér).

Žaš vekur svo sérstaka athygli aš Jóhanna Siguršardóttir er einn žeirra žingmanna sem hafnaši žjóšaratkvęšagreišslu um žaš hvort Ķsland verši ašili aš Evrópska efnahagssvęšinu. Žetta vekur ekki sķst undrun ķ ljósi nżlegra ummęla hennar um nśverandi stjórnvöld sem ętla ekki aš leggja žaš  undir dóm kjósenda hvort žeir vilja aš ašlögunarferlinu aš regluverki Evrópusambandsins verši framhaldiš eša ekki (sjį hér). 

Įšur en skilist veršur viš žįtt Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur ķ umręšum Alžingis um EES-samninginn og aš Ķsland undirgangist įkvęši hans meš žvķ aš gerast ašilar aš Evrópska efnahagssvęšinu er rétt aš minna į endanlega afstöšu hennar sem bęši kemur fram ķ nefndarįliti sem hśn setti saman og atkvęšagreišslunni. Ķ nefndarįlitinu sem hśn stóš ein aš segir hśn:

Enn er vafi į žvķ aš frumvarpiš standist gagnvart stjórnarskrį og ekki er komiš endanlegt lagaform į żmsar tilskipanir EB sem munu hafa veruleg įhrif hér į landi. Viš žessar ašstęšur hljóta rįšherrar og žingmenn stjórnarflokkanna aš bera alla pólitķska įbyrgš į mįlinu.

Treystir undirrituš sér ekki til aš leggja til viš žingiš aš žaš samžykki frumvarp til laga um Evrópska efnahagssvęšiš žó aš hśn sé efnislega sammįla ašildinni į žeim forsendum sem hér hafa veriš reifašar. Ašrar žingkonur Kvennalistans telja aftur į móti aš hagsmunum Ķslands sé best borgiš utan Evrópska efnahagssvęšisins og munu žvķ greiša atkvęši gegn samningnum. (sjį hér)

Ingibjörg Sólrśn sat hjį žegar kom aš atkvęšagreišslunni um fullgildingu EES-samningsins og samning EFTA-rķkjanna um m.a. stofnun eftirlitsstofnunar og dómstóls (sjį frumvarpiš hér og nišurstöšur atkvęšagreišslunnar hér). Žaš mį svo minna į aš af žeim žingmönnum sem enn eru inni į žingi žį sögšu Einar K. Gušfinnsson og Össur Skarphéšinsson jį en Steingrķmur J. Sigfśsson nei.

Fķfur ķ vindi

Aš lokum er svo rétt aš minna į žaš aftur aš 19% atkvęšisbęrra manna skrifušu undir kröfu um aš žvķ yrši vķsaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu hvort Ķsland geršist ašili aš žeim samningi sem Jón Baldvin Hannibalsson hafši undirritaš ķ Oportó ķ Portśgal 2. maķ 1992 (sjį hér). Bęši žing og forseti virtu óskir um žaš aš samningurinn yrši lagšur undir dóm kjósenda aš vettugi į rökum byggšum į vķsunum til hefša og venja „sem ekki vęri stętt į aš bregša śt af.“ (sjį hér)

Barįttan um Ķsland hefst fyrir alvöru

Jón Baldvin Hannibalsson var utanrķkisrįšherra til įrsins 1995 en žį tók Halldór Įsgrķmsson viš embęttinu og gegndi žvķ ķ įtta įr. Į žeim tķma sem hann var yfir Utanrķkisrįšuneytinu varš ķsland ašili aš Schengen-samstarfinu sem er ętlaš aš tryggja „frjįlsa för einstaklinga um innri landamęri fimmtįn samstarfsrķkja“ (sjį hér). Ķslendingar geršust ašilar aš žessu samkomulagi 25. mars 2001.

Tveimur įrum sķšar var rįšist ķ byggingu Kįrahnjśkavirkjunar en ašalverktakafyrirtękiš, sem stóš aš framkvęmdinni, var Impregilo sem er ķtalskt byggingarfyrirtęki. Langflestir starfsmennirnir sem komu aš virkjunarframkvęmdunum voru erlendir. Ķ framhaldinu tóku bęši stęrri og minni fyrirtęki hér į landi aš flytja inn erlent vinnuafl (sjį hér) sem žeir komust upp meš aš borga lęgri laun en ķslenskum verkamönnum (sjį hér).

Eftir alžingiskosningarnar voriš 2007 kom žaš mörgum į óvart aš Samfylkingin skyldi ganga til samstarfs viš Sjįlfstęšisflokkinn. Žegar žaš er skošaš aš Samfylkingin er einshvers konar framhald Alžżšuflokksins žį hefši samstarf žeirra alls ekki įtt aš koma į óvart žar sem ekki voru lišin nema 12 įr frį žvķ aš jafnašarmenn höfšu nįš aš mynda meirihluta meš Sjįlfstęšisflokknum. Hér er aš sjįlfsögšu vķsaš til žeirrar stjórnar Sjįlfstęšis- og Sjįlfstęšisflokks žar sem Jón Baldvin Hannibalsson fór meš Utanrķkisrįšuneytiš fram til įrsins 1995.

Ignibjörg Sólrśn Gķslandóttir į vettvangi Sameinušu žjóšanna sem utanrķkisrįšherra Ķslands

Ķ samstarfi Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar var Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir skipuš yfir Utanrķkisrįšuneytinu og varš žar meš arftaki Valgeršar Sverrisdóttur sem sat žar ķ eitt įr. Į undan henni sįtu žeir Geir H. Haarde og Davķš Oddsson sitt įriš hvor (sjį hér). Žegar Ingibjörg Sólrśn tók viš hafši ašildarsamningurinn aš Evrópska efnahagssvęšinu gerbreytt starfsumhverfinu į Alžingi til žess aš sķfellt fleiri mįl, sem lögš voru fyrir žingiš, snertu beinlķnis ašildina meš einum eša öšrum hętti (sjį frį 117. löggjafaržingi hér). Ķ žessu ljósi og žvķ sem sķšar ętti aš vera oršiš ljóst er vel žess virši aš grķpa nišur ķ ręšu Ingibjargar Sólrśnar frį 31. janśar 2008:

Viršulegi forseti. Nś eru 14 įr og 30 dagar frį žvķ aš samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš gekk ķ gildi og Ķsland meš menningarstofnanir sķnar, atvinnufyrirtęki, banka, sveitarfélög, vķsindarannsóknir, stjórnsżslu og löggjafarstarf sameinašist innri markaši Evrópu.

Engin ein įkvöršun ķ sķšari tķma sögu Alžingis hefur haft jafnrķk og djśptęk įhrif į ķslenskt samfélag og enginn andmęlir žvķ nś, viršulegi forseti, aš EES-ašild var algerlega rétt įkvöršun Ķslendinga. Hśn žżddi opnun landsins, nżtt frelsi fólks til aš flytjast milli landa, stofna fyrirtęki, fęra fjįrmagn og eiga višskipti meš vörur og žjónustu. Hśn gaf af sér stóreflda ķslenska hįskóla, kynnti til sögu hér į landi fyrstu réttarbętur į mörgum svišum, t.d. ķ umhverfismįlum og neytendamįlum, og hśn er hin raunveruleg[a] forsenda žess aš ķslensk fyrirtęki gįtu leyst gamlar og lśnar landfestar og sótt į heimsmarkaš, jafnokar hvers sem er.

Viš Ķslendingar höfum margt aš lęra af 14 įra reynslu okkar į innri markaši Evrópu. Hugsum til žess nśna hversu margir töldu įriš 1993 aš EES-ašild stefndi žjóšerni og sjįlfstęši ķ brįša hęttu og drögum žann lęrdóm sem augljós er af sögu sķšasta eins og hįlfa įratugar, žann lęrdóm aš žaš styrkir Ķsland verulega aš taka žįtt ķ innri markaši Evrópu. (sjį hér)

Flestum sem störfušu meš Ingibjörgu Sólrśnu į Alžingi žann tķma sem hśn sat ķ Utanrķkisrįšuneytinu blandašist vart hugur um aš hśn stefndi aš žvķ markmiši aš koma Ķslandi inn ķ Evrópusambandiš. Ef til vill voru žaš orš flokksbróšur hennar, Įrna Pįls Įrnasonar, žįverandi varaformanns utanrķkismįlnefndar, sem gįfu fyrstu vķsbendinguna. Žann 11. febrśar 2008 hefur  Steingrķmur J. Sigfśsson žetta eftir samfylkingaržingmanninum og spyr forsętisrįšherra um stefnu žįverandi rķkisstjórnar gagnvart Evrópusambandsašild:

„Viš erum aušvitaš aš ręša um žaš,“ segir žingmašurinn, „hvernig viš getum leyst mjög brżnan og alvarlegan vanda sem er sį vandi aš gjaldmišillinn hentar ekki žörfum landsins lengur og veldur heimilum og fyrirtękjum grķšarlegum bśsifjum. Žegar viš erum aš ręša lausnir į žeim vanda er alveg ljóst aš evran er sś lausn sem menn binda mestar vonir viš.

Žaš er lķka ljóst aš helstu stjórnmįlaforingjar į Ķslandi eru sammįla um aš evran veršur ekki tekin upp įn ašildar aš Evrópusambandinu. Sama segir Sešlabankinn. Viš žęr ašstęšur hlżtur umręša um lausn į žessum brżna vanda“ — aftur er talaš um brżnan vanda — „alltaf aš snerta ašild aš Evrópusambandinu og žaš er óhjįkvęmilegt.“ (sjį hér og alla umręšuna hér).

Ķ kjölfar bankahrunsins duldist engum lengur hverjar hugmyndir Ingibjargar Sólrśnar eru ķ samskiptum Ķslands viš önnur lönd. Žann 13. október 2010 ritaši hśn grein ķ Morgunblašiš žar sem svar hennar til žjóšar sem var enn ķ įfalli yfir nżfegnum fréttum af hruni ķslensku bankanna og afleišingum žess:

Kostirnir ķ stöšunni eru žvķ žessir. Annašhvort pökkum viš ķ vörn og hverfum aftur til žess tķma sem var fyrir 1994 eša viš gerum žetta aš upphafi nżrra tķma, sękjum ótrauš fram og bśum til žęr varnir fyrir ķslenskan almenning og ķslensk fyrirtęki sem viš žurfum ķ upphafi 21. aldar. Žęr varnir felast til skamms tķma ķ samstarfi viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn og til lengri tķma ķ ašild aš ESB, upptöku evru og bakstušningi Evrópska sešlabankans.

Eftir hildarleik sķšari heimsstyrjaldarinnar stóšu ķslenskir stjórnmįlamenn andspęnis žeirri įleitnu spurningu hvort Ķsland gęti spjaraš sig įn formlegra bandamanna ef til įtaka kęmi ķ heiminum. Nišurstašan var aš svo vęri ekki og Ķsland gekk bęši til lišs viš hinar Sameinušu žjóšir og NATO.

Nś stöndum viš andspęnis sambęrilegri spurningu žó ógnirnar séu af efnahagslegum toga. Ég tel žaš mikinn įbyrgšarhlut af stjórnmįlamönnum aš telja sjįlfum sér og öšrum trś um aš viš getum haldiš įfram aš senda fólk į bįtsskeljum śt į opiš haf og sagt žvķ aš fiska. Žaš hefur žegar endaš meš ósköpum. (sjį hér og lķka frétt į mbl.is)

Ķ desember įriš 2008 lét Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir hafa žaš eftir sér aš hśn teldi sjįlfhętt ķ rķkisstjórninni ef Sjįlfstęšisflokkurinn samžykkti ekki aš ganga frį umsókn um ašild aš Evrópusambandinu (sjį hér). Ekki varš žó af stjórnarslitum fyrr en 26. janśar įriš 2009 (sjį hér)

Įšur en Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir dró sig śt śr stjórnmįlunum lagši hśn lķnurnar hvaš varšar žann blekkingarleik sem haldiš hefur veriš į lofti ę sķšan um aš: „gengiš [verši] til ašildarvišręšna viš Evrópusambandiš og sķšan [verši] nišurstöšur žeirra višręšna lagšar undir žjóšaratkvęši.“ (sjį hér). Eftir aš minnihlutastjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna tók viš völdum er žetta haft eftir Ingibjörgu Sólrśnum um žaš hver séu mikilvęgustu verkefni stjórnarinnar:

Ingibjörg telur mikilvęgt aš sett verši įkvęši ķ stjórnarskrįnna fyrir komandi žingkosningar svo žjóšin geti hvenęr sem er gert breytingar į stjórnarskrįnni meš žjóšaratkvęšagreišslu. „Žaš žżšir aš žjóšin getur įkvešiš aš deila fullveldi sķnu meš öšrum žjóšum į nęsta kjörtķmabili ef hśn svo kżs įn žess aš bošaš sé til kosninga ķ millitķšinni. (sjį hér)

Ingibjörg Sólrśn Gķsaldóttir um naušsyn žess aš breyta Stjórnarskrįnni til aš heimila valdaafsal til ESB

Össur Skarphéšinsson sem tók viš Utanrķkisrįšuneytinu af Ingibjörgu Sólrśnu hefur veriš ötull fylgismašur žeirrar utanrķkismįlastefnu jafnašarmanna sem Ingibjörg Sólrśn opinberaši ķ stjórnartķš Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks. Frį žvķ aš hann tók viš völdum hefur žaš veriš aš koma ę betur ķ ljós aš žeir eru margir og ólķkir hóparnir sem ašhyllast valdaafsal yfir landi og landhelgi įsamt breytingum į ķslenskum stjórnarhįttum. Žaš ber aš hafa žaš ķ huga aš žó hóparnir séu bęši margir og hįvęrir žį er ekki endilega vķst aš žeir séu svo fjölmennir ef vel vęri tališ.

Žeir helstu eru stęrstu atvinnurekendurnir og stęrstu śtgerširnar sem sękjast eftir ódżrara vinnuafli, stęrstu innflytjendurnir sem vilja losna viš verndartolla ķslenskrar matvęla- og išnašarframleišslu, einhverjir hįskólaprófessorar sem vilja halda ķ żmsa styrki sem stöšur žeirra grundvallast į og svo žeir stjórnmįlamenn sem dreymir um öruggar stöšur į žingum, stofnunum eša fastanefndum Evrópusambandsins žegar žingferli žeirra lżkur į Alžingi.

Nśverandi stjórnarandstöšu og nokkrum ötulum talsmönnum hennar hefur tekist į nokkrum undanförnum dögum og vikum aš ęsa żmsa óįnęgša kjósendur fram til aš flykkja sér um žennan mįlstaš įn žess aš taka nokkuš tillit til žeirrar ógna sem Evrópusambandsašild hefur leitt yfir mörg žeirra rķkja sem nś žegar eru meš fulla ašild og hafa tekiš upp gjaldmišil žess (sjį t.d. hér og hér).

Araham Lincoln

Žeir sem hafa hvatt til mótmęla fyrir framan alžingishśsiš aš undanförnu halda žvķ enn žį fram aš žaš sé eitthvaš til sem heitir aš „kķkja ķ pakkann“, „sérlausnir fyrir Ķsland“ og žaš sé raunverulega eitthvaš um aš kjósa eftir aš innlimunarferliš er um garš gengiš. Sś örvęnting sem margir žingmenn stjórnarandstöšunnar hafa oršiš berir af į undanförnum dögum bendir žó til žess aš jafnvel žeir sjįlfir sjįi fram į aš mįlflutningur af slķku tagi dugi ekki lengur til aš halda lķfi ķ žeirri ašildarhugmynd sem žeir berjast fyrir.

Nįnar veršur komiš aš žessum žįttum ķ nęstu fęrslu um Utanrķkisrįšuneytiš en žar verša meginpunktarnir ķ žessari fęrslu dregnir saman og tengdir žvķ Evrópusambandsašildarferli sem var meginvišfangsefni sķšasta kjörtķmabils. Ķ lok hennar veršur svo samanburšur į menntunar- og starfsferli Össurar Skarphéšinssonar og Gunnars Braga Sveinssonar.

Helstu heimildir
Utanrķkisrįšherratal
Sögulegt yfirlit yfir utanrķkisžjónustuna
 

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Heimildir śr lögum
Utanrķkisrįšuneytiš:
Lög reglugeršir og samningar 
Lög samžykkt į Alžingi
(stjórnartķšindanśmer laga)

Lög um Evrópska efnahagssvęšiš. 13. janśar 2/1993.
Lög um utanrķkisžjónustu Ķslands
nr. 39/1971
Auglżsing um ašild Ķslands aš alžjóšasamningi um stöšu flóttamanna
. 9.desember 74/1955

Ferlar einstakra mįla inni į Alžingi
Samžykkt rammasamnings milli rķkisstjórnar Ķslands og framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins
(reglur um fjįrhagsašstoš viš Ķsland: IPA). frį 2. desember 2011 fram til 18. jśnķ 2012.
Fullgilding samnings um framkvęmd, beitingu og žróun Schengen-geršanna
. frį 18. nóvember 1999 til 22. mars 2000.
Aukaašild aš Vestur-Evrópusambandinu
. frį 16. mars fram til 28. aprķl 1993.
Žjóšaratkvęšagreišsla um ašild Ķslands aš Evrópska efnahagssvęšinu
. frį 24. įgśst fram til 5. nóvember 1992.
Evrópskt efnahagssvęši
. frį 18. įgśst 1992 fram til 12. janśar 1993.
Alžjóšasamningur um ręšissamband
. frį mišjum október 1977 fram ķ mišjan febrśar 1978
Utanrķkisžjónusta Ķslands
. frį mišjum febrśar fram ķ byrjun aprķl 1971.
Alžjóšasamningar um stjórnmįlasamband
. frį mišjum október 1970 fram ķ mišjan mars 1971.
Ašild Ķslands aš Frķverslunarsamtökum Evrópu
(žingįlyktunartillaga) 5. des. fram til 19. des. 1969. 

Heimildir śr žingręšum
Ręšur žingmanna
(į įrunum 1907-2014)

Žingręša Ólafs Thors frį 30. mars 1949: Atlantssamningurinn er merkasti frišarsįttmįlinn.

Heimildir śr fjölmišlum
Jóhanna: Svona stęrilęti og ósvķfni gagnvart žjóšinni er ekki hęgt aš lķša
. eyjan.is 28. febrśar 2014.
Langt ķ metfjölda undirskrifta
. visir.is 28. febrśar 2014.
Einar Benediktsson (fyrsti fulltrśi ķ GATT). Vettvangur breytinganna. visir.is 20. febrśar 2014.

Sami. Tvöfaldi įvinningurinn: ESB-ašild og nżtt Atlantshafsbandalag. visir.is 27. aprķl 2013.
Ljósmyndir lögreglunnar frį NATÓ mótmęlunum ķ mars 1949
. 13. desember 2013
Arnaldur Grétarsson. Magnašar myndir af Nató-mótmęlunum viš Austurvöll 1949. 1. įgśst 2013

Gušlaugur Žór Žóršarson: Öryggi landsins eftir Einar Benediktsson.  31. mars 2012.

Skafti Jónsson um gįminn: „Žaš er sįrt aš missa eigur sķnar“. dv.is 19. desember 2011
Ómetanleg listaverk og rķkiš borgar skašann
. dv.is 2. desember 2011.

Vigdķs Hauksdóttir. Vķnarsamningurinn, Samfylkingin og erlend sendirįš. Morgunblašiš 20 nóvember 2010

Mannsęvi ķ mörgum löndum (um ęviminningar Einars Benediktssonar, sendiherra) dv.is 7. nóvember 2009.
Stjórnarskrį breytt fyrir ESB-ašild. visir.is 4. febrśar 2009.
Stjórnarsamstarfi lokiš
. mbl.is 26. janśar 2009
Nęgar įstęšur til aš slķta stjórnarsamstarfinu ef Samfylkingin hefši įhuga į žvķ
. eyjan.is 4. janśar 2009

Ingibjörg Sólrśn: Fyrst IMF og svo ESB. mbl.is12. október 2008.
Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir. Aftur til fortķšar eša upphaf nżrra tķma. Morgunblašiš 12. október 2008.

Fyrstu skrefin stigin ķ įtt aš samruna viš ESB. Morgunblašiš 12. maķ 1999.

Utanrķkisstefna į vegamótum. Alžżšublašiš 15. aprķl 1993
Pįll Vilhjįlmsson. Barįttan um skilgreininguna į forsetaembęttinu. Vikublašiš 21. janśar 1993.

Allsherjarnefnd er žrķskipt ķ įliti į žjóšaratkvęši um EES-samninginn. Morgunblašiš 4. nóvember 1992.
BSRB vill žjóšaratkvęšagreišslu um EES-samning
. Morgunblašiš 15. september 1992
Ótrślegur tvķskinnungur og pólitķsk hentistefna
. Morgunblašiš. 26. įgśst 1992.
Stjórnarandstašan vill stjórnarskrįrbreytingu og žjóšaratkvęšagreišslu um EES-samninginn
. Morgunblašiš 22. įgśst 1992.

Landrįšin framin ķ skjóli ofbeldis og villimannlegra įrįsa į frišsama alžżšu. Žjóšviljinn 30. mars 1949
Trylltur skrķll ręšst į Alžingi
. Morgunblašiš. 31. mars 1949

Hernašarįętlun fimmtu herdeildarinnar bandarķsku birt. Žjóšviljinn. 23. október 1948

Heimildir af vef Utanrķkisrįšuneytisins
EES - Samningurinn um evrópska efnahagssvęšiš
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Evrópusamruninn ķ alžjóšlegu og sögulegu samhengi
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Sameinušu žjóširnar
. Utanrķkisrįšuneytiš. 
Samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Skrį yfir fulltrśa Ķslands hjį alžjóšasamtökum frį upphafi
. Utanrķkisrįšuneytiš
Varnarsamstarf Ķslands og Bandarķkjanna
. Utanrķkisrįšuneytiš.
Vķnarsamningurinn um ręšissamband
. Utanrķkisrįšuneytiš.

Heimildir af Wikipediu
Evrópska efnahagssvęšiš
. Wikipedia. Sķšast breytt 26. jślķ 2013.
Keflavķkursamningurinn
. Wikipedia. Sķšast uppfęrt 11. september 2010.
Marshallįętlunin
. Wikipedia. Sķšast uppfęr 3. febrśar 2014.
Samningalotur GATT-samkomulagsins
. Wikipedia. Sķšast uppfęrt 15. aprķl 2013
Śrśgvęlotan
. Wikipedia. Sķšast uppfęrt 15. aprķl 2013.
Vestur-Evrópusambandiš
. Wikipedia. Sķšast breytt 9. mars 2013

Heimildir śr żmsum įttum
Andrés Magnśsson. Utanrķkisrįšherra er ekki vandanum vaxinn. 20. jśnķ 2008. (blogg)
Evrópuvefurinn. Upplżsingaveita um Evrópusambandiš og Evrópumįl
Helsingforssamningurinn
. Samstarfsamningur į milli Danmerkur, Finnlands, Ķslands, Noregs og Svķžjóšar.
Jónas H. Haraldz. Ķsland og Efnahagssamband Evrópu frį efnahagslegu sjónarmiši séš. Fjįrmįlatķšindi. 1962
Staša Ķslands ķ Evrópusamstarfi. Skżrsla Halldórs Įsgrķmssonar utanrķkisrįšherra til Alžingis. 2000.
Sigrśn Elķasdóttir. Marshall-įętlunin og tęknivęšing Ķslands. jśnķ 2012. 
„Tel mig ekki hafa betra verk unniš“
[Įn įrs] (vištal til viš Bjarna Benediktsson)
Umsókn Ķslands um ašild aš ESB
. Ašildarvišręšur Ķslands og ESB 2009-2013


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband