Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2014

Umhverfis- og aušlindarįšuneytiš

Žaš sķgur į seinni hluta žess verkefnis sem lagt var af staš meš į žessu bloggi sķšastlišiš haust. Hér veršur sį sem sat ķ Umhverfis- og aušlindarįšuneytinu ķ sķšustu rķkisstjórn borinn saman viš žann sem situr žar nś. Įšur hafa forsętisrįšherrarnir veriš bornir saman og lķka: fjįrmįla- og efnahagsrįšherrarnir, heilbrigšisrįšherrarnir, mennta- og menningamįlarįšherrarnir, išnašar- og višskiptarįšherrarnir, félags- og hśsnęšisrįšherrarnir og loks sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherrarnir.

Žessir hafa veriš bornir saman śt frį žeirri ferilskrį sem er aš finna um hvern og einn žeirra inni į alžingisvefnum. Tilgangurinn er aš freista žess aš draga žaš fram hvaš hefur rįšiš viš skipun rįšherra sem eru ęšstrįšandi ķ žeim mįlaflokki sem žeir eru settir yfir. Ķ einhverjum tilfellum eins og ķ tilfelli sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra hafa lagabreytingar sķšustu įra fęrt viškomandi alręši ķ žeim mįlaflokki sem žeir sitja yfir. Af žessum įstęšum skyldi mašur ętla aš žeir sem eru skipašir hafi įšur sżnt einhverja framśrskarandi žekkingu eša hęfni sem viškemur mįlaflokknum sem žeim er śthlutaš slķkt vald yfir aš žeirra er ekki bara aš setja stefnuna heldur lķka aš sjį um framkvęmd og eftirlit.

Umhverfispólitķk

Eins og flestir gera sér vęntanlega grein fyrir žį er žaš hvorki framśrskarandi žekking né hęfni ķ žeim mįlaflokkum, sem heyra undir rįšuneytin, sem hafa rįšiš mestu varšandi žaš hverjir hafa veriš skipašir yfir rįšuneytin ķ nśverandi eša sķšustu rķkisstjórn. Samanburšur į ferilskrįm fyrrverandi og nśverandi rįšherra er ętlaš aš draga žaš betur fram hvaš žaš er sem mestu mįli skiptir viš skipunina en til aš undirstrika žaš enn frekar hvašan hefšin aš slķkri skipan er upprunnin hefur veriš horft aftur til upphafs rįšherraskipunar į Ķslandi og stiklaš į helstu atrišum embęttissögu hvers rįšuneytis įsamt žvķ aš draga fram nokkrar stjórnsżslulegar athafnir ķ žeirra nafni.

Ķ tilviki Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytisins var žó gengiš lengra ķ žessu efni en hafši veriš gert įšur og veršur gert hér ķ framhaldinu. Žaš varš ofan į aš gera umfjöllunina um mįlaflokka rįšuneytisins töluvert żtarlegri ķ ljósi žess aš žar er um undirstöšuatvinnugreinar samfélagsins aš ręša. Žaš er nefnilega hępiš aš ķslensk žjóš hefši oršiš til og žrifist ķ landinu ef ekki vęri fyrir landbśnašinn og ólķklegt aš samfélagiš hefši byggst upp til žess sem žaš er nś ef ekki vęri fyrir sjįvarśtveginn. Hér veršur ekki gengiš lengra ķ aš rekja ašdraganda eša tilgang žessa verkefnis. Žaš veršur aš bķša samantektarinnar ķ framhaldi žeirra fęrslna sem munu fylgja ķ kjölfar žessarar en žaš eru samanburšur į innanrķkisrįšherrunum og utanrķkisrįšherrunum.

Ungt rįšuneyti

Umhverfis- og aušlindarįšuneytiš er yngsta rįšuneytiš. Fyrsti umhverfisrįšherrann var skipašur ķ žrišja rįšuneyti Steingrķms Hermannssonar eša įriš 1989 (sjį hér). Rįšuneytiš er žvķ ekki nema 25 įra gamalt. Reyndar mį benda į aš landbśnašar-rįšherrar įranna 1947 til 1969 voru almennt skipašir yfir mįlaflokkinn orkumįl lķka. Į žessu er ein undantekning en žį er žaš sjįvarśtvegsrįšherrann sem er yfir žessum mįlaflokki (sjį hér). 

Mišaš viš lżsingu sem er aš finna į vef Umhverfis- og aušlindarįšuneytisins į helstu verkefnum žess er žó ekki aš sjį aš orkumįl hafi veriš į sviši rįšuneytisins ķ upphafi:

Helstu verkefni hins nżja rįšuneytis voru nįttśru- og umhverfisvernd, frišunar- og uppgręšsluašgeršir, villt dżr og dżravernd, mengunarvarnir, śrgangsmįl, skipulags- og byggingarmįl, landnżtingarįętlanir og landmęlingar, umhverfisrannsóknir, vešurathuganir og –spįr sem og ašrar athuganir į lofthjśpi jaršar, fręšslu- og upplżsingastarfsemi į sviši umhverfismįla, samręming ašgerša og alžjóšasamskipti į sviši umhverfismįla.  (sjį hér)

Frį įrinu 2003 hafa hins vegar oršiš nokkrar breytingar į verksviši Umhverfis-rįšuneytisins. Žį var Umhverfisstofnun sett į fót og tók hśn yfir verkefni annarra stofnana sem voru lagšar nišur į sama tķma. Žaš sem ętti aš vekja sérstaka athygli žar er aš frį žeim tķma hefur stjórn vatnamįla veriš į sviši Umhverfisrįšuneytisins (sjį hér). Įriš eftir, eša įriš 2004, var „mat į umhverfisįhrifum“ fęrt undir rįšuneytiš sem hlżtur aš vekja furšu žegar samskipti umhverfisrįšherra og Skipulagsstofnunar frį įrinu 2001 eru höfš ķ huga. Nįnar veršur fjallaš um žau sķšar ķ žessari fęrslu.

Enn fleiri stofnanir og verkefni voru sett undir rįšuneytiš įriš 2008. Sķšustu breytingar sem voru geršar į verkefnum rįšuneytisins voru svo geršar ķ tķš sķšustu rķkisstjórnar eša 1. september 2012. Žį „fluttust rannsóknir į aušlindum og rįšgjöf um nżtingu žeirra til rįšuneytisins sem var ķ žvķ sambandi fališ aš setja višmiš um sjįlfbęra nżtingu allra aušlinda. Gerš įętlunar um vernd og nżtingu orkusvęša (rammaįętlun) fluttist sömuleišis til umhverfis- og aušlindarįšuneytis auk skipulagsmįla hafs og strandsvęša.“ (sjį hér)

Žegar horft er til umręšu sķšustu įra er žaš lķka ljóst aš žaš hefur gjarnan veriš umhverfis- og aušlindarįšherra sem hefur žurft aš svara fyrir hugmyndir um orkunżtingu. Žó svör hans séu gjarnan sett ķ umgjörš umhverfisverndar og frišunarašgerša žį dylst vęntanlega engum aš raunveruleikinn snżst um virkjunarkosti og orkusölu. Žeir rįšherrar sem voru skipašir yfir orkumįlin į įrunum 1947 til 1969 höfšu ekki sérstak rįšuneyti utan um orkumįlin né jafnumfangsmikil mįl į sinni könnu og eignarhald į drykkjarvatninu eša forgangsröšun virkjunarkosta. Hér veršur samt byrjaš į žeim rįšherra sem var settur yfir orkumįlin įriš 1947.

Bjarni ĮsgeirssonEins og kemur fram hér žį var Bjarni Įsgeirsson sį fyrsti sem var skipašur sérstakur landbśnašarrįšherra. Įsamt žvķ aš sitja yfir Landbśnašarrįšuneytinu var hann lķka skipašur yfir orkumįlum. Žetta var ķ fimmtįndu rķkisstjórninni sem var mynduš hér į landi en žaš var Stefįn Jóh. Stefįnsson sem var forsętisrįšherra hennar (sjį hér). Žessi rķkisstjórn sat į įrunum 1947 til 1949 eša ķ tvö įr.

Bjarni var meš bśfręšipróf frį Hvanneyri en žvķ lauk hann įriš 1913; 22ja įra aš aldri. Hann var bóndi frį įrinu 1915 til 1951 eša ķ 36 įr. Lengst af į Reykjum ķ Mosfellssveit. Mešal žess sem kemur fram ķ ferilskrį hans er aš hann lét reisa fyrstu ylręktarhśs į Ķslandi įriš 1923 og var Ķ stjórn Bśnašarfélags Ķslands frį 1927 til 1951. Hann var formašur žess frį įrinu 1939. 

Nęstu tvo įratugina varš žaš aš nįnast ófrįvķkjanlegri hefš aš sį sem var skipašur landbśnašarrįšherra fór yfir orkumįlunum lķka. Ingólfur Jónsson, sem var landbśnašar- og samgöngurįšherra ķ rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar sem sat į įrunum 1963 til 1970, er sķšasti rįšherrann sem er sagšur yfir žessum mįlaflokki. Hér segir aš: „hann fór einnig meš orkumįl, fram til įrsloka 1969

Jślķus SólnesRétt rśmum tuttugu įrum sķšar var, Jślķus Sólnes, skipašur fyrsti umhverfisrįšherrann ķ žrišja rįšuneyti Steingrķms Hermannssonar sem sat į įrunum 1989 til 1991 (sjį hér). Jślķus hafši setiš žrjś įr inni į žingi fyrir Borgaraflokkinn žegar hann var skipašur. Hann var byggingaverkfręšingur auk žess sem hann var meš żmis konar višbótarnįm ķ buršaržols- og jaršskjįlfta-fręšum.

Įšur en hann settist inn į žing įtti hann ašallega feril sem hįskólakennari viš Tęknihįskólann ķ Kaupmannahöfn og Hįskóla Ķsland en hann var skipašur prófessor viš verkfręšideild Hįskólans įriš 1972. Jślķus įtti lķka fortķš ķ pólitķkinni įšur en hann var kosinn inn į žing fyrir Borgaraflokkinn žar sem hann var bęjarfulltrśi į Seltjarnarnesi į įrunum 1978 til 1986. Hann var formašur Sambands sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu ķ žrjś įr eša frį 1983 til 1986.

Jślķus lżsir žvķ sjįlfur hvernig žaš bar til aš Umhverfisrįšuneyti var sett į fót ķ grein sem hann skrifaši į Pressuna sl. vor. Žar segir hann aš viš myndun fjórflokkastjórnar: Framsóknar, Alžżšuflokks, Alžżšubandalags og Borgaraflokks, ķ september 1989 hafi veriš naušsynlegt aš fjölga rįšuneytum (sjį hér). Įriš eftir voru samžykkt lög um nżja rįšuneytiš og hann skipašur ķ embętti rįšherra žess (sjį hér).

Siv FrišleifsdóttirŽekktasti umhverfisrįšherrann er vafalaust Siv Frišleifsdóttir en hśn er eini žingmašurinn sem hefur setiš ķ žessu embętti ķ meira en fjögur įr; žaš var frį įrinu 1999 til 2004. Žetta var ķ žrišja og fjórša rįšuneyti Davķšs Oddssonar. Žegar horft er til menntunar Sivjar žį er ekkert sem skżrir skipun hennar en hśn er meš BS-próf ķ sjśkražjįlfun frį Hįskóla Ķslands og hafši starfaš sem slķkur ķ nķu įr įšur en hśn var kosinn inn į žing 33ja įra. Fjórum įrum sķšar var hśn oršin umhverfisrįšherra.

Frį śtskrift śr sjśkražjįlfaranįminu hafši Siv lķka veriš virk ķ żmis konar félagsstarfi auk žess aš taka virkan žįtt ķ pólitķk. Hśn var ķ bęjarstjórn Seltjarnarnesbęjar frį įrinu 1990 til 1998. Hśn var kosin formašur Sambands ungra framsóknarmanna sama įr og gegndi žvķ til įrsins 1992 įsamt žvķ aš vera ķ framkvęmdastjórn Framsóknarflokksins. Įriš 1995 var hśn kosin ķ  mišstjórn flokksins. Į mešan hśn sat į žingi hélt hśn įfram aš taka virkan žįtt ķ innra starfi flokksins og var m.a. ritari stjórnar į įrunum 2001 til 2006 og sat ķ framkvęmdastjórn og landsstjórn hans frį įrinu 2001.

Žaš er hępiš aš žaš hafi veriš sjśkražjįlfaramenntunin eša starfsreynsla Sivjar, sem sjśkražjįlfari, sem horft var til viš skipun hennar ķ umhverfisrįšherraembęttiš. Hins vegar er ekki ólķklegt, žegar miš er tekiš af hefšinni, aš žaš hafi žótt ešlilegt aš henni vęri umbunaš fyrir alśšina sem hśn hafši lagt ķ aš koma sér įfram innan flokksins. Žegar grannt er skošaš er nefnilega śtlit fyrir aš žaš sé oftar en ekki slķk alśš sem ręšur žvķ hverjir hafa veriš skipašir til rįšherraembętta innan rķkisstjórna į Ķslandi.

Virkjunin sem jók völd rįšuneytisins

Žeir sem hafa gegnt embętti umhverfisrįšherra eru alls oršnir 12. Mišaš viš sögu annarra rįšuneyta vekur žaš athygli aš helmingur žeirra sem hafa fariš meš embęttiš eru konur.

Kvennarįšuneyti

Žetta eru žęr: Siv Frišleifsdóttir, Framsóknarflokki (1999-2004) , Sigrķšur A. Žóršardóttir, Sjįlfstęšisflokki (2004-2006), Jónķna Bjartmarz, Framsóknarflokki (2006-2007), Žórunn Sveinbjarnardóttir, Samfylkingu (2007-2009), Kolbrśn Halldórsdóttir, Vinstri gręnum (žrjį mįnuši įriš 2009) og loks Svandķs Svavarsdóttir, Vinstri gręnum (2009-2013). Žegar embęttistķmi framantalinna kvenna er lagšur saman er hann samtals 14 įr.

Karlarnir sem hafa veriš skipašir yfir Umhverfisrįšuneytinu eru: Jślķus Sólnes, Borgaraflokki (1989-1991), Eišur Gušnason, Alžżšuflokki (1991-1993), Össur Skarphéšinsson, Alžżšuflokki (1993-1995), Gušmundur Bjarnason, Framsóknarflokki (1995-1999) en hann gegndi embętti landbśnašarrįšherra į sama tķma og Halldór Įsgrķmsson, Framsóknarflokki, sem tók viš af Gušmundi įriš 1999 en gegndi embęttinu ašeins ķ hįlfan mįnuš eša til loka kjörtķmabilsins. Sjötti karlrįšherrann ķ stöšu umhverfisrįšherra er sį sem fer meš embęttiš nś; framsóknaržingmašurinn, Siguršur Ingi Jóhannsson.

Eins og įšur hefur komiš fram er Siv Frišleifsdóttir įbyggilega žekktasti umhverfisrįšherrann. Įstęšan  er sś aš hśn var umhverfisrįšherra žegar umhverfismat sem varaši viš afleišingum Kįrahnjśkavirkjunar var aš engu haft heldur rįšist ķ byggingu hennar įriš 2003. Tķu įrum sķšar hefur žaš komiš ķ ljós aš žeir sem vörušu viš afleišingunum į vatnasvęši Lagarfljóts voru sķst of svartsżnir. Vatnsyfirboršiš hefur hękkaš sem veldur landbroti og leirburšur jökulfljótanna sem var veitt ķ Lagarfljót er į góšri leiš meš aš eyša lķfrķki Fljótsins (sjį hér).Żmislegt bendir til aš fleira eigi eftir aš koma fram (sjį hér).

Siv Frišleifsdóttir og Lagarfljót

Eins og einhverjir muna eflaust eftir lagšist Skipulagsstofnun gegn framkvęmdinni „vegna umtalsveršra umhverfisįhrifa og ófullnęgjandi upplżsinga um einstaka žętti framkvęmdarinnar og umhverfisįhrif hennar.“ (sjį hér) Žessi nišurstaša lį fyrir 1. įgśst. Landsvirkjun kęrši śrskuršinn (sjį hér) og 20. desember, sama įr, felldi umhverfisrįšherra mat Skipulagsstofnunar śr gildi (sjį hér hér og śrskuršinn hér).

Ķ żtarlegri umfjöllun Morgunblašsins um mįliš er margt sem vekur athygli en žar kemur fram aš „ķ nokkrum žeirra kęra sem bįrust umhverfisrįšuneytinu vegna śrskuršar Skipulagsstofnunar var žvķ haldiš fram aš umhverfisrįšherra vęri vanhęfur til aš fjalla um mįliš og ętti žvķ aš vķkja sęti.“ (sjį hér) Siv segir aš žaš hafi veriš fariš vandlega yfir žessa hliš mįlsins en nišurstašan hins vegar oršiš “sś aš rįšherra vęri ekki vanhęfur til aš śrskurša ķ žessu mįli“ (sjį hér).

Žaš kemur lķka fram aš Siv „lķtur svo į aš mįlsmešferš Skipulagsstofnunar hafi ekki veriš ķ samręmi viš rannsóknarskyldu“ (sjį hér) stofnunarinnar sem męlt er fyrir um ķ stjórnsżslulögum. Fréttin segir ennfremur frį žvķ aš žaš kęruferli sem fór af staš ķ kjölfar mįlsmešferšar Skipulagsstofnun hafi leitt žįverandi rķkisstjórn til žeirrar nišurstöšu aš naušsynlegt vęri aš endurskoša įrsgömul lög um mat į umhverfisįhrifum. Um žessa nišurstöšu segir Siv:

"Žaš er alveg ljóst aš žaš verša geršar breytingar į žessum lögum. Žaš er óljóst hvaša breytingar žaš verša, en margt ķ gildandi lögum er umhugsunarvert, ekki sķst hvaš varšar okkar löggjöf ķ samanburši viš žaš sem gerist ķ nįgrannalöndum okkar og į Evrópska efnahagssvęšinu. Žar er žaš vķšast leyfisveitandi sem fellir śrskurš, en ekki stofnun eins og hér į landi." (sjį hér)

Lögunum var breytt į žann veg aš Skipulagsstofnun var ekki lengur „heimilt aš leggjast gegn framkvęmdum heldur einungis aš setja fram įlit sem stjórnvöldum yrši ķ sjįlfsvald sett aš fara eftir“ (sjį hér). Ein meginrökin fyrir žeirri nišurstöšu aš fella mat Skipulagsstofnunar śr gildi og breyta lögunum žannig aš draga śr stjórnsżslulegu vęgi hennar var aš ekki mętti:

binda hendur leyfisveitanda, ž.e. Alžingis, meš žvķ aš hafna framkvęmdinni vegna umhverfisrasks sem henni fylgir. Af žessu leišir aš Alžingi veršur aš vega og meta annars vegar umhverfisrask og óafturkręfar breytingar į nįttśrufari og landslagi og hins vegar hvaša samfélagslegur įvinningur eša tap kann aš fylgja framkvęmdum. (sjį hér

Kįrahnjśkasvęšiš į tķma virkjunarframkvęmdanna

Ķ ljósi žess sem sķšar hefur komiš ķ ljós, ķ sambandi viš įhrif og afleišingar žeirrar stórframkvęmdar sem Kįrahnjśkavirkjun var, er merkilegt aš skoša žį nišurstöšu sem Siv Frišleifsdóttir hefur komist aš ķ desember 2001. Lokaorš fréttar Morgunblašsins af blašamannafundinum sem haldinn var til aš kynna śrskurš Umhverfisrįšuneytisins varšandi kęru Landsvirkjunar į mati Skipulagsstofnunar eru höfš eftir Siv. 

"Eftir aš hafa fariš ķ gegnum öll gögn og skošaš žau meš sérfręšingum fannst mér ķ sjįlfu sér ekki erfitt aš taka žessa įkvöršun," [...] "Ég hef sterka sannfęringu fyrir žvķ aš meš žessum skilyršum höfum viš takmarkaš mjög umhverfisįhrifin af völdum žessarar framkvęmdar. Ég hef mjög sterka sannfęringu um aš ég sé aš gera hiš rétta ķ mįlinu og ekki er unnt aš mķnu mati aš ętlast til žess aš umhverfisrįšherra sé ęvinlega į móti öllum framkvęmdum, hvaša nafni sem žęr nefnast.

Fari svo aš žessi framkvęmd verši aš veruleika sżnist mér aš hśn geti haft gķfurlega góš įhrif į ķslenskt samfélag. Meš henni veršur okkur kleift aš nżta okkar endurnżjanlegu orkuaušlindir og um leiš hefur hśn verulega žżšingu fyrir žjóšarbśiš." (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar))

Žaš mį taka undir žaš meš Siv Frišleifsdóttur aš Kįrahnjśkavirkjun hefur haft verulega žżšingu fyrir žjóšarbśiš. Žetta kemur m.a. fram ķ įrsreikningi Landsvirkjunar fyrir sķšasta įr ern žar kemur fram aš tap hennar var 4,4 milljaršar króna og er tapiš rakiš „til lękkunar į įlverši į heimsmarkaši, sem kemur mešal annars fram ķ mikilli lękkun į bókfęršu verši innbyggšra afleiša, sem fyrirtękiš getur haft takmörkuš įhrif į.“ (sjį hér) Raforkuveršiš til įlfyrirtękjanna er „trśnašarmįl“ (sjį hér) en įlfyrirtękin eru sögš borga lęgra raforkuverš en heimilin og töluvert lęgra verš en žau žyrftu aš greiša annars stašar (sjį hér).

Vatnalög og Rammaįętlun

Žaš sem vekur athygli ķ stuttri sögu Umhverfisrįšuneytisins er aš frį stofnun žess hafa mismunandi hugmyndir um eignarhald, virkjunarframkvęmdir og verndunarsjónarmiš veriš mjög ķ svišsljósinu. Eftir sķšasta kjörtķmabil ętti žaš aš vera ljóst aš žó stjórnmįlamennirnir kunni aš takast į um einstaka virkjunarkosti žį telja žeir flestir ešlilegt aš leigja ašgang aš nįttśruaušlindunum og veršleggja hvers konar nżtingu žeirra.

Ķ žeim anda hafa veišigjöld veriš sett į fiskinn og sala į vatnsveitum er žegar hafin meš sölu vatnsveitunnar į Sušurnesjum til einkafyrirtękis (sjį hér). Ķ žessum anda var Rammaįętlun sķšustu rķkisstjórnar sett saman žar sem svonefndir „virkjunarkostir“ hafa veriš flokkašir nišur ķ žrjį mismunandi flokka sem eru eftirfarandi: orkunżtingar-, biš- og verndarflokkur (sjį hér) Ķ athugasemdum viš žį žingsįlyktunartillögu Katrķnar Jślķusdóttur, išnašarrįšherra sem hefur veriš kennd viš rammaįętlun og dregur fram hugmyndir sķšustu rķkisstjórnar um “virkjunarkosti“, segir:

Samkvęmt 3. gr. laga nr. 48/2011 skal išnašarrįšherra leggja ķ samrįši og samvinnu viš umhverfisrįšherra eigi sjaldnar en į fjögurra įra fresti fram į Alžingi tillögu til žingsįlyktunar um įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša. Ķ verndar- og orkunżtingarįętlun skal ķ samręmi viš markmiš laga nr. 48/2011 lagt [svo] mat į verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahagsleg, umhverfisleg og samfélagsleg įhrif nżtingar, ž.m.t. verndunar. Ķ verndar- og orkunżtingarįętlun skal tekiš miš af vatnaįętlun samkvęmt lögum um stjórn vatnamįla. (sjį hér)

Nįttśran veršmerkt

Af oršum Katrķnar Jślķusdóttur hér aš ofan ętti aš vera ljóst aš sį merkimiši, sem stjórnvöld settu į žį nįttśru sem hefur veriš skilgreind sem „virkjunarkostur“, veršur endurmetinn į a.m.k. fjögurra įra fresti śt frį forsendum „verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahagsleg, umhverfisleg og samfélagsleg įhrif nżtingar“ (sjį hér).

M.ö.o. žį eru Žeistareykir, Žjórsį, Markarfljót og Geysir allt virkjunarkostir. Žó žeim hafi veriš rašaš ķ žrjį mismunandi flokka af sķšustu rķkisstjórn žį er möguleikinn til aš breyta žvķ fjórum įrum sķšar skilinn eftir opinn. Žaš er žess vegna engin trygging fyrir žvķ aš Geysir sem sķšasta rķkisstjórn setti ķ verndarflokk fęrist ekki yfir ķ annan flokk innan virkjunarkostanna.

Ķ kjölfar Rammaįętlunar var lagt fram frumvarp til laga um nįttśruvernd sem byggši į žeirri hugmyndafręši sem kom fram ķ Rammaįętluninni. Töluverš umręša varš um frumvarpiš og tölušu sumir um „frumvarp boša og banna“ (sjį hér). Aš endingu voru lögin žó samžykkt en gildistöku žeirra frestaš til 1. aprķl 2014 (sjį 94. grein hér).

Sķšastlišiš haust įkvaš nżr umhverfis- og aušlindarįšherra aš afturkalla lögin sem voru samžykkt rétt fyrir žinglok sķšasta kjörtķmabils (sjį hér). Nś hefur gildistöku heildarlaga um nįttśrvernd hins vegar veriš frestaš til 1. jślķ 2015 (sjį hér) en fram aš žeim tķma „verša einstakir žęttir laganna skošašir betur“ (sjį hér).

Ekki veršur skilist viš helstu įgreiningsmįl į sviši umhverfis- og aušlindamįla įn žess aš staldra viš mešferš sķšasta kjörtķmabils į svonefndum Vatnalögum en žau komu fyrst til umręšu ķ jśnķmįnuši įriš 2010 (sjį hér). Frumvarpiš sem lagt var fram kvaš einvöršungu į um frestun gildistöku laga nr. 20/2006 til 1. október 2011 (sjį hér). Lögin hefšu annars tekiš gildi 1. jślķ 2010 (sjį hér). Ķ undanfara žessa var byggš töluverš spenna gagnvart žvķ aš meš žessu vęri veriš aš bregšast viš žvķ žeim möguleika aš vatniš yrši einkavętt. Katrķn Jślķusdóttir, žįverandi išnašarrįšherra, sagši m.a:

„Ég gagnrżndi vatnalögin hart į žingi įriš 2006. Žau kveša ķ raun į um altękan séreignarrétt į hvers kyns nżtingu vatns og leigu slķkra réttinda. Almannahagsmunir eru žar fyrir borš bornir,“ (sjį hér)

Žegar litiš er til umręšunnar sem skapašist um frumvarp Valgeršar Sverrisdóttur um vatnalögin įriš 2006 er ljóst aš töluverš var tekist į um mįliš. Katrķn Jślķusdóttir, žingmašur Samfylkingarinnar, er sannarlega ein žeirra sem gagnrżndu frumvarpiš meš įbendingum um žaš hvaša afleišingar gętu fylgt einkavęšingu vatnsins:

Alžjóšaheilbrigšisstofnun Sameinušu žjóšanna įętlaši įriš 2002 aš 1,7 milljarša manna skorti ašgang aš hreinu vatni og um 2,3 milljaršar manna žjįšust af sjśkdómum, sem rekja mętti annars vegar til óhreins vatns og hins vegar hįrrar veršlagningar į vatni. Seinna vandamįliš hefur fariš vaxandi, ekki sķst vegna einkavęšingar į vatnsveitum ķ löndum į borš viš Indland. Pįll H. Hannesson, alžjóšafulltrśi BSRB, sagši ķ fyrirlestri sķnum į rįšstefnunni um helgina aš rannsóknir sżndu aš reynslan af einkavęšingu vatns ķ žróunarlöndunum hefši yfirleitt veriš slęm. Skort hefši į samkeppni og fyrirtęki hefšu ekki fjįrfest eins mikiš og bśist hefši veriš viš ķ nżvirkjum og višhaldi auk žess sem verš į vatni hefši hękkaš. (sjį hér)

Vatniš er dżrmętt

Einhverjum fannst žaš reyndar bregša nokkrum skugga į trśveršugleika žeirra stašhęfinga, sķšustu rķkisstjórnar, aš tilgangurinn meš frestun laganna, ķ upphafi sumars 2010, vęri sį aš standa vörš um žaš aš vatniš yrši einkavętt. Skugginn stafaši af žvķ aš litlu fyrr eignašist erlent fjįrfestingarfyrirtęki HS-Orku (sjį hér).

Ķ byrjun įrs 2011 komu Vatnalögin aftur į dragskrį en žį lagši žįverandi rķkisstjórn „til aš vatnalögin frį 1923 [héldu] gildi sķnu en geršar [yršu] į žeim įkvešnar śrbętur.“ (sjį hér) Lögin voru samžykkt um mišjan september sama įr. Tilgangur žess aš endurvekja Vatnalögin frį 1923 var sagšur sį aš „snśa viš žróun ķ įtt aš einkarétti į aušlindunum.“ (sjį hér) Žessa tślkun hefur Pįll H. Hannesson (sį sami og Katrķn Jślķusdóttir vķsaši til ķ žingręšu sinni įriš 2006) kallaš „svik Samfylkingarinnar ķ vatnamįlinu“ (sjį hér).

Svikin liggja ekki sķst ķ žessari inngangsmįlsgrein laganna: „Lög žessi taka til alls rennandi eša kyrrstęšs vatns į yfirborši jaršar, ķ föstu eša fljótandi formi, aš svo miklu leyti sem önnur lög gilda ekki žar um.“ (sjį hér) Vatnalögin nr. 15/1923 meš breytingunum frį 2011 taka žvķ ašeins til yfirboršsvatns en ekki grunnvatns. Žau lög sem taka til grunnvatnsins voru lögš fram af Finni Ingólfssyni, žį verandi išnašarrįšherra, og samžykkt ķ aprķl 1998 (sjį hér).

Viš atkvęšagreišsluna um endurvakningu Vatnalaganna frį 1923 vķsaši Ögmundur Jónasson til žessara laga meš žeim oršum aš meš žeim lögum sem atkvęšagreišslan stóš um vęri unnin mikilvęgur “varnarsigur ķ žįgu almannaréttar“. „En žaš eru önnur lög sem žarf aš breyta, žau sem snśa aš einkaeignarréttinum į vatni. [...] ž.e. lögin frį 1998 um rannsóknir į aušlindum ķ jöršu.“ (sjį hér)

Žegar horft er til 17. greinar laga nr. 15/1923 er hins vegar ljóst aš žau śtiloka alls ekki einkavęšingu į vatni. Žar segir ķ žrišju efnisgrein:

Rķki, sveitarfélögum og félögum ķ žeirra eigu [...] er heimilt aš veita tķmabundiš afnotarétt aš réttindum [...] til allt aš 65 įra ķ senn. Handhafi tķmabundins afnotaréttar skal eiga rétt į višręšum um framlengingu réttarins žegar helmingur umsamins afnotatķma er lišinn. (sjį hér)

Margrét Tryggvadóttir lagši til svohljóšandi breytingartillögu viš žessa grein: „Rķki, sveitarfélögum og félögum ķ žeirra eigu [...] er óheimilt aš veita afnotarétt aš réttindum [...] hvort sem um er aš ręša tķmabundinn eša ótķmabundinn afnotarétt. (sjį hér) Tillagan var felld og var Ögmundur Jónasson einn žeirra sem greiddi atkvęši į móti henni (sjį hér). Hann gaf eftirfarandi skżringu į atkvęši sķnu:

Andinn ķ breytingartillögu [...] Margrétar Tryggvadóttur er góšur en viš teljum engu aš sķšur mörg hver ķ žingflokki Vinstri hreyfingarinnar – gręns frambošs hana ekki standast aš öllu leyti og viš munum ekki greiša žeirri tillögu atkvęši. Ég įrétta lķka žann skilning okkar ķ Vinstri hreyfingunni – gręnu framboši aš 65 įra rįšstöfunarréttur į vatni ķ 9. gr. [svo] frumvarpsins er ašeins hugsašur til brįšabirgša. (sjį hér)

Breytingar į lögunum frį 1998, sem Ögmundur vķsaši til, voru lagšar fram ķ nóvember 2011 og samžykktar ķ febrśar 2012 (sjį hér). Žęr snśast hins vegar ekkert um žaš sem Ögmundur vķsaši til. Į sķšustu dögum žinghalds sķšasta kjörtķmabil lagši Steingrķmur J. Sigfśsson reyndar fram frumvarp til samręmingar laga um vatnsréttindi (sjį hér). Frumvarpiš dagaši uppi en žar var heldur ekkert sem hefši komiš ķ veg fyrir žį nišurstöšu sķšasta kjörtķmabils aš skilja möguleikann til einkavęšingar į nįttśruaušlindum bęši ķ sjó og į landi eftir galopinn (sjį t.d. hér).

Ķ  lok sķšasta įrs seldu Orkuveita Reykjavķkur og Reykjanesbęr sinn hlut ķ HS veitum „til félagsins Śrsusar sem er ķ eigu Heišars Mįrs [svo] Gušjónssonar fjįrfestis. Minni sveitarfélög į Reykjanesi sem įttu hvort um sig 0,5 prósent eša minna ķ HS veitum hafa einnig įkvešiš aš selja sinn hlut til Śrsusar, sem žar meš į um 33 prósent ķ fyrirtękinu.“ (sjį hér) Meš žvķ mį žvķ segja aš einkavęšing vatnsins sé hafin ķ krafti žeirra laga sem allir žingfulltrśar fjórflokksins bera sķna įbyrgš į sama hvaš tilveru sérstaks Umhverfisrįšuneytis lķšur.

Umhverfis- og aušlindarįšherra

Umhverfis- og aušlindarįšherrar

Svandķs Svavarsdóttir var skipuš umhverfisrįšherra sķšustu rķkisstjórnar. 1. september 2012 var aukiš viš žaš embętti hennar og hét žaš upp frį žvķ umhverfis- og aušlindarįšherra. Svandķs er fędd įriš 1964. Hśn er dóttir Svavars Gestsson sem var žingmašur į įrunum 1978 til 1999 eša ķ rétt rśm tuttugu įr. Į žingferli sķnum var Svavar žrisvar sinnum rįšherra en samt ekki nema alls ķ sjö įr. Svandķs kom nż inn į žing įriš 2009 og var žvķ skipuš rįšherra įn žess aš hśn ętti nokkra žingreynslu aš baki. Hśn var 45 įra žegar hśn var skipuš rįšherra.

Eins og kom fram ķ fęrslunni um Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš er Siguršur Ingi fęddur 1962. Hann kom nżr inn į žing sama įr og Svandķs og įtti žvķ fjögurra įra žingreynslu aš baki žegar hann var skipašur rįšherra ķ fyrsta skipi 51 įrs aš aldri. Žetta er hans fyrsta rįšherraembętti en auk žess gegnir hann embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra.

Menntun og starfsreynsla:
Svandķs var stśdent frį Menntaskólanum ķ Hamrahlķš voriš 1983 eša 19 įra. Sex įrum sķšar lauk hśn BA-próf ķ almennum mįlvķsindum og ķslensku frį Hįskóla Ķslands. Įrin 1989 til 1993 stundaši hśn framhaldsnįm ķ ķslenskri mįlfręši viš sama skóla. Į mešan hśn var ķ žvķ nįmi var hśn stundakennari ķ almennum mįlvķsindum og ķslensku viš Hįskóla Ķslands eša į įrunum 1990 til 1994. Žess er hins vegar ekki getiš aš hśn hafi śtskrifast śr žvķ nįmi.

Auk framangreinds starfaši hśn hjį Samskiptamišstöš heyrnarlausra og heyrnarskertra viš rannsóknir į ķslenska tįknmįlinu į įrunum 1992 til 1994. Frį 1994 var hśn kennslustjóri ķ tįknmįlsfręši og tįknmįlstślkun viš Hįskóla Ķslands um fjögurra įra skeiš. Ķ framhaldinu starfaši hśn viš rannsóknir, rįšgjöf og stjórnun hjį sömu stofnun fram til įrsins 2005. Eftir žaš sneri hśn sér alfariš aš pólitķkinni og var fulltrśi Vinstri gręnna ķ borgarpólitķkinni frį 2006 fram til žess aš hśn var kosin inn į žing fyrir Vinstri gręna 45 įra.

Siguršur Ingi  varš stśdent frį Menntaskólanum į Laugarvatni tvķtugur aš aldri. Hann tók embęttispróf ķ dżralękningum frį Konunglega dżralękna- og landbśnašarhįskólanum ķ Kaupmannahöfn. Hann fékk almennt dżralęknaleyfi ķ Danmörku 27 įra gamall og įri eldri į Ķslandi. Hann stundaš landbśnašarstörf samhliša nįmi frį 1970 til įrsins 1984. Eftir stśdentsprófiš, įriš 1982, vann hann lķka ķ eitt įr viš afgreišslu- og verkamannastörf hjį Mjólkursamsölunni ķ Reykjavķk.

Eftir aš hann sneri heim frį dżralęknanįminu var hann bóndi ķ Dalbę ķ Hrunamannahreppi ķ sjö įr eša frį 1987 til 1994. Frį įrinu 1990 var hann sjįlfstętt starfandi dżralęknir ķ uppsveitum Įrnessżslu ķ fimm įr. Į įrunum 1992 til 1994 var hann auk žess hérašsdżralęknir ķ Hreppa- og Laugarįsumdęmi og um skeiš ķ Vestur-Baršastrandarumdęmi. Frį įrinu 1996 var hann dżralęknir hjį Dżralęknažjónustu Sušurlands ehf. ķ 13 įr. Sjö sķšustu įrin įšur en hann var kosinn inn į žing var hann  lķka oddviti Hrunamannahrepps. Hann var kosinn inn į žing fyrir Framsóknarflokkinn 47 įra.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Svandķs fór aš fullum krafti śt ķ pólitķkina 39 įra. Hśn byrjaši sem formašur Vinstri gręnna ķ Reykjavķk og gegndi žeirri stöšu ķ tvö įr. Žį varš hśn framkvęmdastjóri flokksins ķ eitt įr. Įriš 2006 var hśn kjörin borgarfulltrśi ķ Reykjavķk og gegndi žeirri stöšu ķ žrjś įr eša žar til hśn var kjörin inn į žing.

Į mešan hśn var ķ borgarpólitķkinni sat hśn aš mešaltali ķ sex stjórnum, rįšum og nefndum en alls voru embęttin sem hśn gegndi į žessum tķma tķu. Žar į mešal įtti hśn sęti ķ skipulagsrįši Reykjavķkur frį 2006 til 2009 og stjórn Orkuveitu Reykjavķkur į įrunum 2007 til 2009. Flestum embęttunum į sviši borgarmįla gegndi hśn įriš 2007 eša alls sjö.

Siguršur Ingi geršist virkur ķ sķnu nęrumhverfi eftir aš hann sneri heim śr nįmi og tók žįtt ķ stjórnun ķžróttafélaga og sóknarnefnda į įrunum milli žrķtugs og fertugs. Žegar hann var 32ja įra var hann kjörinn ķ sveitarstjórn Hrunamannahrepps žar sem hann sat ķ 16 įr. Hann var varaoddviti ķ sveitarstjórninni į įrunum 1994 til 1998 en sķšar oddviti frį 2002 til 2009.

Frį žvķ aš Siguršur Ingi tók aš snśa sér aš félagsstörfum hefur hann veriš virkur ķ félagsskap dżralękna. Žannig var hann ķ stjórn Dżralęknafélags Ķslands į įrunum 1994 til 1996 og ķ framhaldinu formašur stjórnar Dżralęknažjónustu Sušurlands ehf. eša frį 1996 til 2011. Į žeim tķma įtti hann sęti ķ  rįšherraskipašri nefnd sem vann aš breytingum į dżralęknalögum eša į įrunum 1996 til 1998.

Žegar Siguršur Ingi var fast aš fertugu var hann kosinn ritari stjórnar Framsóknarfélags Įrnessżslu. Nęsta įratug į eftir hefur hann veriš įberandi virkur ķ żmsum stjórnum og nefndum sem fara meš hin fjölbreyttustu mįl įtthaganna; Įrnessżslu og Sušurlands. Žar į mešal mį nefna aš hann var ķ hérašsnefnd Įrnesinga į įrunum 2002 til 2006 og ķ stjórn Atvinnužróunarsjóšs Sušurlands į sama tķma og einu įri betur.

Hann var lķka ķ samgöngunefnd Samtaka sunnlenskra sveitarfélaga į įrunum 2003 til 2006. Į įrunum 2006 til 2008 var hann Formašur skipulags- og bygginganefndar uppsveita Įrnessżslu og lķka formašur stjórnar skipulags- og byggingafulltrśaembęttis uppsveita Įrnessżslu og Flóahrepps į įrunum 2006 til 2009.

Frį žvķ aš Siguršur Ingi hóf afskipti af nęrumhverfi sķnu og öšrum samfélagsmįlum hefur hann įtt sęti ķ tuttugu stjórnum og nefndum utan žings. Flest slķk sęti įtti hann į įrunum 2002 til 2009 eša įtta til tķu aš mešaltali. Hann var kosinn varaformašur Framsóknarflokksins įriš 2013.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Svandķs kom nż inn į žing ķ alžingiskosningunum voriš 2009 og hefur žvķ setiš inni į žingi ķ tęp 5 įr. Hśn er alžingismašur Vinstri gręnna ķ Reykjavķk sušur.

Svandķs er nśverandi formašur žingflokks Vinstri gręnna eša sķšan 2013. Hśn hefur įtt sęti ķ allsherjar- og menntamįlanefnd frį sķšasta įri.

Siguršur Ingi kom nżr inn į žing eftir alžingiskosningarnar voriš 2009 žį 47 įra. Hann hefur žvķ setiš inni į žingi ķ tęp 5 įr. Hann er žingmašur Sušurlands fyrir Framsóknarflokkinn.

Žegar litiš er yfir setu Siguršar Inga ķ žingnefndum žį įtti hann sęti ķ sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefnd į įrunum 2009 til 2011 og atvinnuveganefnd į įrunum 2011 til 2013.

Rįšherraembętti:
Svandķs var skipuš umhverfisrįšherra voriš 2009 žrįtt fyrir aš vera nż inni į žingi. Hśn var 45 įra žegar hśn tók viš umhverfisrįšherraembęttinu. 1. september 2012 var aukiš viš embęttisheiti hennar sem var upp frį žvķ umhverfis- og aušlindarįšherra. Žess mį geta aš Svandķs var ein žeirra fjögurra rįšherra sem sįtu ķ sama embętti frį upphafi sķšasta kjörtķmabils til loka žess (sjį hér en nįnar um feril hennar hér).

Siguršur Ingi hefur ekki veriš rįšherra įšur en hann var 51s įrs žegar hann var skipašur sjįvar­śtvegs- og landbśnašarrįšherra og umhverfis- og aušlindarįšherra voriš 2013 (sjį nįnar hér).

Samantekt
Ķ fljótu bragši er ekki aš sjį aš Svandķs og Siguršur Ingi eigi nokkuš sameiginlegt. Hann er fęddur og uppalin ķ sveit en Svandķs er kaupstašarbarn. Bęši eru reyndar meš stśdentspróf en hann lęrši dżralękningar śti ķ Kaupmannahöfn en hśn ķslensku og ķslensk mįlvķsindi hér heima. Siguršur Ingi į sinn meginstarfsferil ķ bśstörfum og dżralękningum en Svandķs ķ kennslu og żmsum fręšistörfum į sviši tįknmįls.

Siguršur Ingi stóš į žrķtugu žegar hann sneri sér aš pólitķkinni en Svandķs var fast aš fertugu: Siguršur Ingi hóf sinn feril meš žįtttöku ķ sveitarstjórnarmįlum Hrunamannahrepps. Svandķs sem formašur Vinstri gręnna ķ Reykjavķk. Žau eiga žvķ bęši bakgrunn af stjórnsżslusviši sinnar heimabyggšar įšur en žau taka sęti į žingi į sama tķma.

Virkjuš nįttśra

Žegar litiš er til žess hvaš liggur žvķ aš baki aš žau eru skipuš rįšherrar umhverfis- og aušlindamįla žį eru vęntanlega nokkur atriši sem koma til įlita. Fyrst er žaš reynsla beggja af sveitar- og borgarstjórnarmįlum. Siguršur Ingi hefur sinn feril į žvķ sviši pólitķkunnar sem varaoddviti Hrunamannahrepps įriš 1994 en Svandķs sem formašur Vinstri gręnna ķ Reykjavķk įriš 2003.

Siguršur Ingi var oddviti Hrunamannahrepps į įrunum 2002 til 2009 og sat į sama tķma ķ nefndum sem fjöllušu um żmis skipulagsmįl Įrnessżslu. Svandķs er borgarfulltrśi į įrunum 2006 til 2009 og auk žess ķ borgarrįši tvö sķšustu įri. Į sama tķma atti hśn sęti ķ skipulagsrįši Reykjavķkur og stjórn Orkuveitu sama sveitarfélags. Hvorugt hefur neina reynslu af umhverfis- og aušlindamįlum ķ gegnum nefndarsetur į Alžingi.

Ef til vill hefur žaš skipt einhverju viš skipun Svandķsar aš hśn er dóttir fyrrum flokksbróšur Steingrķms J. Sigfśssonar til margra įra en žeir voru samtķša į žingi į įrunum 1983 til 1999. Svavar Gestsson var formašur Alžżšubandalagsins fyrsta kjörtķmabiliš sem Steingrķmur J. sat inni į žingi. Siguršur į engan slķkan bakgrunn inni į žingi en hann er nśverandi varaformašur Framsóknarflokksins.

Hvaš sem öšru lķšur žį er ljóst aš žaš er ekkert ķ ferilskrįm Svandķsar og Siguršar Inga annaš en bakgrunnur žeirra į vettvangi pólitķkunnar sem skżrir skipun žeirra ķ embętti. Hvorugt žeirra hefur menntun eša annaš į ferilskrįnni sem gefur tilefni til aš ętla aš žau bśi yfir stašgóšri žekkingu og/eša reynslu į sviši umhverfis- eša aušlindamįla.

Ķ męlingum Gallups į įnęgju meš störf rįšherra į sķšasta kjörtķmabili voru ķ kringum 20% žįtttakenda įnęgšir meš störf Svandķsar sem umhverfisrįšherra. Hśn var žvķ mešal žeirra rįšherra  ķ sķšustu rķkisstjórn sem minnst įnęgja rķktu meš og ķ lok kjörtķmabilsins var hśn sį rįšherra sem reyndist minnst įnęgja meš (sjį hér). Žaš er rétt aš taka žaš fram aš slóširnar inn į žessar męlingar Gallups hafa breyst frį žvķ aš fariš var aš staš meš žetta verkefni svo og uppsetningin į nišurstöšunum. 

Įstęšurnar fyrir óįnęgju, žįtttakenda ķ męlingum Gallups, meš störf Svandķsar eru sjįlfsagt eitthvaš einstaklingsbundnar en žó mį minna į aš Svandķs var eini nżi žingmašurinn ķ embętti rįšherra į sķšasta žingi. Kjósendur žekktu žvķ vęntanlega minnst til hennar starfa auk žess sem žaš fór sjaldnast mikiš fyrir henni ķ embętti umhverfis- og aušlindarįšherra. 

Žingvellir

Vęntanlega eru žeir lķka einhverjir sem hafa ekki meštekiš žaš enn aš Siguršur Ingi gegnir embętti umhverfis- og aušlindarįšherra į žessu kjörtķmabili. Žó er lķklegra aš hann hafi vakiš athygli į žeirri stöšu sinni sķšastlišiš haust žegar hann afturkallaši nįttśruverndarlögin (sjį hér) sem voru lögš fram og samžykkt į sķšasta kjörtķmabili. Aš vonum olli žessi afgerandi įkvöršun hans töluveršum taugatitringi (sjį hér) en nś hefur nįšst sįtt um frestun į gildistöku laganna en fram aš žeim tķma verša einstakar greinar laganna teknar til endurskošunar meš žaš aš markmiši aš bęta śr žvķ sem helst hefur mętt andstöšu (sjį hér).

Žaš mį žvķ gera rįš fyrir aš Siguršur Ingi eigi eftir aš lįta frekar aš sér kveša ķ umhverfis- og aušlindamįlum žjóšarinnar. Hverjar sem įkvaršanir og ašgeršir hans verša į žvķ sviši žį er hępiš aš allir verši įnęgšir frekar en meš störf Svandķsar ķ sama embętti. Žeir sem gera kröfur um žekkingu og umtalsveršrar reynslu hafa reyndar gilda įstęšu žar sem hvorugt bżr yfir slķku og eins og dęmin sanna žį hefur pólitķkin almennt veriš lįtin rįša ķ slķkum tilvikum meš misgęfulegum įrangri.

Mišaš viš stefnu Vinstri gręnna ķ umhverfismįlum bjuggust margir viš meiri tilžrifum af Svandķsi Svavarsdóttur varšandi umhverfisvernd en žęr vonir brugšust. Ekki er gott aš segja hvort meiru réši aš sś umhverfisstefna sem Vinstri gręnir hafa haldiš į lofti sé eingöngu kosningabrella til aš nį til umhverfissinnašra kjósenda eša žaš aš Svandķsi skorti burši til aš fylgja stefnu flokksins eftir.

Mišaš viš žį umhverfispólitķk sem Framsóknarflokkurinn hefur rekiš hingaš til žį mį segja aš žaš sé ešlilegt aš margir beri kvķšboga fyrir žvķ hvaša spor nśverandi kjörtķmabil skilji eftir meš framsóknaržingmanninn Sigurš Inga Jóhannsson ķ embętti. Sennilegt mį lķka teljast aš kjósendur séu uggandi yfir žvķ hvernig umhverfismįlunum muni farnast ķ höndum žess sem fer yfir jafnvišamiklu rįšuneyti og Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu į sama tķma.

Helstu heimildir
Umhverfisrįšherratal

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Įnęgja meš störf rįšherra: 6. október 2009 (fyrsta könnun)
Įnęgja meš störf rįšherra:
9. aprķl 2010
Įnęgja meš störf rįšherra og stjórnarandstöšu: 23. mars 2012
Įnęgja meš störf rįšherra:
10. janśar 2013

Saga umhverfis- og aušlindarįšuneytisins

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Ręšur žingmanna (į įrunum 1907-2014)

Heimildir śr lögum
Vatnalög
nr. 20, 31. mars 2006
Lög um mat į umhverfisįhrifum
(nśgildandi lög meš seinni tķma breytingum) 
Lög um mat į umhverfisįhrifum
. nr. 106, maķ 2000

Lög samžykkt į Alžingi (stjórnartķšindanśmer laga) 

Ferlar einstakra mįla inni į Alžingi
Nįttśruvernd
(brottfall laganna) nóvember 2013 og įfram
Nįttśruvernd
(heildarlög) nóvember 2012 fram ķ mars 2013.
Įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša
mars fram ķ maķ 2012
Rannsóknir og nżting aušlinda ķ jöršu og einkaréttur į aušlindum hafsbotnsins
nóvember 2011 fram ķ febrśar 2012.
Vatnalög
(brottfall laga frį 2006 o.fl) mars fram ķ september 2011
Verndar- og orkunżtingarįętlun
(heildarlög) október 2010 fram ķ maķ 2011
Stjórn vatnamįla
(heildarlög, EES-reglur) nóvember 2010 fram ķ aprķl 2011
Vatnalög
(frestun gildistöku laganna) tveir dagar ķ jśnķ 2010

Vatnalög
(heildarlög) nóvember 2005 fram ķ mars 2006.
Rannsóknir og nżting aušlinda ķ jöršu
desember 1997 fram ķ maķ 1998

Heimildir śr fjölmišlum
Ķslendingar eru mestu umhverfissóšar ķ heimi
. Fréttatķminn. 21. febrśar 2014
Gildistöku nįttśruverndarlaga frestaš
. visir.is. 19. febrśar 2014.
Sįtt ķ žingnefnd: Nįttśruverndarlög falla ekki śr gildi
. eyjan.is. 19. febrśar 2014
Lķfeyrissjóšir munu eiga ķ HS veitum
. ruv.is 10. febrśar 2014

Almannahagsmunum fórnaš fyrir skammtķma bókhaldstrikk
. visir.is 29. desember 2013
Reiši og undrun vegna įkvöršunar Siguršar Inga
. eyjan.is 25. september 2013
Lög um nįttśruvernd afturkölluš
. mbl.is. 24. september 2013
Hugsanlegt aš eitthvert įlfyrirtękjanna hętti starfsemi į Ķslandi
. eyjan.is 27. įgśst 2013
Pįll H. Hannesson. Svik Samfylkingarinnar ķ vatnamįlunum. Smugan 25. aprķl 2013
Jóhann Pįll Jóhannsson. Umhverfismat hundsaš og Lagarfljót skemmt. dv.is 20. mars 2013.
Jślķus Sólnes: Umhverfisrįšuneyti 1990-2013: In memoriam. pressan.is 31. maķ 2013
Rįšherra felldi śrskurš Skipulagsstofnunar
. ruv.is 23. maķ 2013
Andri Snęr Magnason: Lagarfljótiš er dautt - er Mżvatn nęst? 12. mars 2013
Lķfrķkiš ķ Lagarfljóti sagt vera į vonarvöl
. visir.is 12. mars 2013

Einkaréttur į vatni
. ruv.is. 18. september 2011
Vatnalögin frį 1923 endurvakin
. mbl.is. 21. febrśar 2011
Vestfjaršarvegur ekki um Teigsskóg
. mbl.is 22. október 2010
Einar Žór Siguršsson. Raforka til stórišju: Ķsland ódżrara en Afrķka. dv.is 16. aprķl 2010.
Slagurinn um vatniš hafinn
. dv.is 29. mars 2010

Vignir Lżšsson. Einkavęšing sparar Reykjanesbę 10 milljarša. pressan.is. 18. įgśst 2009
Sprunga viš Kįrahnjśkastķflu
. visir.is. 29. įgśst 2008

Frišrik Sophusson. Rafmagnsverš til įlfyrirtękja. Morgunblašiš 22. desember 2006
Hluti śrskuršar setts umhverfisrįšherra felldur śr gildi
. mbl.is 27. jśnķ 2006.
Įframhaldandi įtök um vatnalögin
. visir.is. 13. mars 2006.

Hjörleifur Guttormsson: Hversu traustar eru undirstöšur Kįrahnjśkastķflu og Hįlsalóns Morgunblašiš, 30. desember 2004.
Skilyrši eiga aš tryggja umhverfisįhrif innan hóflegra marka
. Morgunblašiš. 21. desember 2001. Nišurstaša umhverfisrįšherra. Morgunblašiš. 21. desember 2001.

Ašrar heimildir
Įrsreikningur Landsvirkjunar 2013
. 21. febrśar 2014

Ešli jaršhita og sjįlfbęr nżting hans. 2010.
Fyrirkomulag varšandi leigu į vatns- og jaršhitaréttindum ķ eigu ķslenska rķkisins. 2010.
Kįrahnjśkavirkjun: Umsögn stjórnar Landverndar til Alžingis, mars 2002.
Kįrahnjśkavirkjunar
. 20.12.2001
Ingimar Karl Helgason: Einkavęšing drykkjarvatnsins. 6. nóvember 2013
Landvernd: Sprungur og įhętta viš Kįrahnjśkavirkjun. 28. įgśst 2006.
Nįttśruvaktin: - umhverfismat o.fl. fyrir orkufyrirtękin

Pįll H. Hannesson. Nżtt Magma ķ pķpunum eša samhengi hlutanna. 28. febrśar 2012
Rammaįętlun um vernd og nżtingu nįttśrusvęša meš įherslu į vatnsafl og jaršhitasvęši
Umhverfis- og aušlindarįšuneytiš: Śrskuršur umhverfisrįšherra vegna mats į umhverfisįhrifum
Śrskuršur Skipulagsstofnunar um mat į skipulagsįhrifum

Ögmundur Jónasson. Vatnaslóšir. 15. jśnķ 2010.


Sjįvaraśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš

Žį er komiš aš sjöunda hluta samanburšarins į menntun og starfreynslu žeirra sem gegna rįšherraembęttum ķ nśverandi rķkisstjórn og žeirra sem fóru meš sömu mįlaflokka ķ sķšustu rķkisstjórn. Višfangsefniš aš žessu sinni er samanburšur į ferilskrįm Steingrķms J. Sigfśssonar og Siguršar Inga Kristjįnssonar. Steingrķmur J. Sigfśsson hefur įšur komiš fyrir ķ žessum samburši žar sem menntun hans og starfsreynsla var borin saman viš ferilskrį Ragnheišar Elķnar Įrnadóttur sem gegnir embętti išnašar- og višskiptarįšherra ķ nśverandi rķkisstjórn.

Žessi fęrsla hefur įtt sér annan og żtarlegri ašdraganda en žęr sex sem fóru į undan meš sambęrilegum samanburši. Meginįstęšan er sś aš žar sem hér er fjallaš um žaš rįšuneyti sem fer meš mįlefni grundvallaratvinnuveganna tveggja  žótti viš hęfi aš kafa dżpra ķ mįlefni žess en annarra rįšuneyta. M.ö.o. žį er óhętt aš segja aš ef ekki vęri fyrir landbśnašinn žį ętti ķslenska žjóšin sér vęntanlega hvorki tilveru né sögu aftur til įrsins 874 og ef ekki vęri fyrir sjįvarśtveginn žį ęttum viš hvorki sjįlfstęšiš né žaš tęknisamfélag sem viš byggjum nś.

Bóndinn og sjómašurinn

Ķ ašdraganda žessarar fęrslu hefur žaš žvķ veriš skošaš sérstaklega meš hvaša hętti stjórnmįlaflokkarnir og sś pólitķk sem hér hefur skotiš rótum hefur umgengist grundvallaratvinnugreinarnar tvęr og komiš fram gagnvart žeim sem eiga allt sitt undir žeim. Žaš er langt frį žvķ aš hęgt sé aš halda žvķ fram aš žessi athugun hafi veriš fullunnin eša klįruš en žaš er óhętt aš segja aš hśn skilaši vissulega ljósari mynd af žvķ hver nišurstaša žess samanburšar sem haldiš var af staš meš ķ upphafi veršur. Ein nišurstašan er sś aš sś stjórnmįlasaga sem er fléttuš sögu og žróun žessara tveggja grunnatvinnugreina žjóšarinnar meš pólitķskum afskiptum kallar į frekari umfjöllun žó af henni verši ekki fyrr en sķšar.

Hér veršur byrjaš į žvķ aš draga saman helstu atriši varšandi žį framleišslustżringu sem stjórnvöld hafa snišiš bęši landbśnašinum og sjįvarśtveginum į nęstlišnum žrjįtķu/fjörutķu įrum. Ķ žessari samantekt veršur byggt į žvķ sem er komiš fram ķ fęrslunum fjórum sem voru ašdragandi žessarar en einhverju veršur bętt viš. Fyrsta fęrslan fékk heitiš Til kvótastżringar ķ landbśnaši og žį komu žrjįr um sjįvarśtveginn. Žaš er e.t.v. rétt aš taka žaš fram įšur en lengra er haldiš aš žessir mįlaflokkar tilheyršu lengst af sķnu rįšuneytinu hvor.

Ķ fyrsta hlutanum um sjįvarśtvegsmįlin var rakiš hverjir hefšu veriš fyrstir til aš fara meš sjįvarśtvegsmįlin og hverjir hefšu setiš lengst yfir sjįvarśtvegsrįšuneytinu. Ķ öšrum hlutanum var stiklaš į stóru yfir stjórnsżslulegar įkvaršanir ķ sjįvarśtvegi frį tķma fyrstu innlendu rķkisstjórnarinnar fram undir lżšręšisstofnunina. Ķ žeim žrišja var fariš yfir nokkrar helstu įkvaršanir sem uršu til žeirrar stefnumörkunar sem sķšar leiddi til kvótastżringarinnar. Hér į eftir veršur žess freistaš aš kafa svolķtiš dżpra nišur ķ umręšurnar um kvótann į įrunum 1983 - 2012.

Žrjś į sjó

Įšur en lengra veršur haldiš er hins vegar freistandi aš vitna ķ žingręšu Einars Olgeirsson um millilišagróša frį įrinu 1955. Žar segir hann m.a. žetta um stöšu landbśnašarins og śtgeršarinnar gagnvart žvķ hagsmunastżrša markašskerfi sem žessir grundvallaratvinnuvegir žjóšarinnar hafa lišiš fyrir:

Öll žau ešlilegu lögmįl ķ kapķtalistķsku žjóšfélagi eru gersamlega skert, sett śt śr gildi, og sjįlfir framleišsluatvinnuvegirnir, sjįvarśtvegurinn, landbśnašurinn, mikill hluti išnašarins, eru geršir aš styrkžegum og verzlunaraušvaldiš raunverulega lįtiš rįša žvķ, hvort og aš hve miklu leyti śtgeršin er rekin. (sjį hér

Sķšar ķ ręšu sinni heldur hann žvķ fram aš žaš séu verslunar- og fjįrmįlaaušvaldiš į Ķslandi sem beiti rķkisvaldinu til aš koma ķ veg fyrir aš hér rķki „almennt kapķtalistķskt frelsi“. Meš öšrum oršum heldur Einar Olgeirsson žvķ fram žegar įriš 1955 aš markašinum og žvķ hvar hagnašurinn af veršmętasköpuninni lendir sé handstżrt af rķkisvaldinu sem leggur sig ķ lķma viš aš žóknast žeim rķkustu (sjį hér).

Handstżring matvęlaframleišslunnar

 

Eins og sķšustu bloggfęrslum var ętlaš aš undirstrika varš nśverandi kvótastżring ķ landbśnaši og sjįvarśtvegi ekki til į einni nóttu heldur į hśn sér ašdraganda ķ stjórnsżslulegri afstöšu įratugina į undan. Žar įttu ašgeršir og ašgeršarleysi nokkuš jafna hlutdeild ķ žvķ aš ójafnvęgiš jókst frekar en hitt. Kvótanum var ętlaš aš verša žaš verkfęri sem sęi um aš leišrétta žaš.

 

Fjórum įrum eftir aš fyrstu drög aš kvótastżringu landbśnašarframleišslunnar var komiš į var sams konar ašferšarfręši komiš upp ķ sjįvarśtveginum. Tveimur įratugum sķšar hafši žeim įrangri veriš nįš aš fękkun bęnda var oršin stašreynd (sjį hér). Sį įrangur sem nįšist meš kvótakerfinu ķ sjįvarśtveginum kom fram ķ gķfurleg byggšaröskun samfara žvķ aš aflaheimildir höfšu safnast į sķfellt fęrri śtgeršarfyrirtęki. Sį tilgangur aš sporna gegn ofveiši hefur hins vegar enn ekki nįšst.

 

Žaš markmiš aš nį nišur framleišslukostnaši ķ bįšum greinum hefur heldur ekki nįšst. Skżringin liggur vęntanlega aš einhverju leyti ķ žeirri fjölgun stofnana og starfsmanna sem hefur veriš ętlaš aš sjį til žess aš kvótaverkfęrin virkušu. Įšur en lengra er haldiš er tķmabęrt aš draga žaš betur fram hverjir fóru meš rįšuneyti žessara mįlaflokka žegar žeir voru settir undir kvótastżringakerfiš og eru žar af leišandi stęrstu gerendurnir gagnvart žeirri žróun sem hefur oršiš. Hér veršur byrjaš į landbśnašinum.

 

Kvótafrömušurnir ķ landbśnašinum

 

Steingrķmur Hermannsson, var landbśnašarrįšherra įrin 1978-1979 ķ sķšara rįšuneyti Ólafs Jóhannessonar (sjį hér). Įriš 1978 męlti hann fyrir frumvarpi sem varš aš lögum įriš 1979 (sjį hér). Žar var ķ fyrsta skipti sett inn ķ ķslenska löggjöf įkvęši til framleišslustżringar meš framleišslutakmarkandi ašgeršum; svokallaš bśmark eša kvóti. 

 

Jón Helgason, var rįšherra landbśnašarmįla ķ fyrsta rįšuneyti Steingrķms Hermannssonar į įrunum 1983 til 1987 (sjį hér) og svo įfram ķ rįšuneyti Žorsteins Pįlssonar 1987-1988 (sjį hér). Ķ lögunum nr. 46/1985 sem sett voru ķ rįšherratķš hans voru żmsir stefnumarkandi žęttir til framleišslustżringar en stęrsta og afdrifarķkasta breytingin var sś aš meš žeim varš landbśnašarrįšherra ęšstrįšandi ķ öllum mįlefnum landbśnašarins (sjį hér).

 

Steingrķmur J. Sigfśsson, var landbśnašarrįšherra ķ öšru og žrišja rįšuneyti Steingrķms Hermannssonar eša į įrunum 1988-1991. Žaš var ķ rįšherratķš hans sem sjömannanefndin var skipuš fulltrśum ašila vinnumarkašarins įsamt fulltrśum Stéttarsambands bęnda og Landbśnašarrįšuneytisins. Bśvörusamningurinn sem var undirritašur ķ mars 1991 markaši tķmamót žar sem ķ honum var gengiš enn lengra til kvótastżringar ķ landbśnašinum auk žess sem śtflutningsbętur į landbśnašarafuršir voru felldar nišur (sjį hér)

 

Halldór Blöndal, tók viš embętti landbśnašarrįšherra ķ nżrri stjórn Davķšs Oddssonar voriš 1991 og gegndi žvķ embętti til vorsins 1995 (sjį hér). Įri eftir aš hann tók viš embętti var mjólkurframleišslan sett undir sama kvótastżringartękiš og saušfjįrręktin hafši veriš sett undir samkvęmt tillögum įšurnefndrar sjömannanefndar. Nśgildandi lög um framleišslu, veršlagningu og sölu į bśvöru (99/1993) voru einnig aš tillögum sjömannanefndarinnar sem starfaši undir forystu Steingrķms J. Sigfśssonar ķ Landbśnašarrįšuneytinu žó žęr yršu ekki aš lögum fyrr en ķ embęttistķš Halldórs Blöndals.

 

Hér aš ofan hefur ašeins veriš stiklaš į allra helstu atrišum en žeim sem vilja kynna sér žaš enn frekar hvaš liggur žessari samantekt til grundvallar skal bent į aš żtarlegri yfirferš er aš finna ķ bloggfęrslunni: Til kvótastżringar ķ landbśnaši. Žar kemur lķka fram aš einn žeirra sem hvaš lengst hefur setiš ķ landbśnašarrįšuneytinu er Gušni Įgśstsson. Hann stżrši rįšuneytinu ķ alls įtta įr eša į įrunum 1999-2007 en žį var Davķš Oddsson forsętisrįšherra (sjį hér).

 

Nśgildandi bśvörusamningar um starfsskilyrši framleišenda garšyrkjuafuršastarfsskilyrši saušfjįrręktar og starfsskilyrši mjólkurframleišslu grundvallast į žeirri framleišslustżringarleiš sem Steingrķmur Hermannsson, Jón Helgason, Steingrķmur J. Sigfśsson og Halldór Blöndal įttu žįtt ķ aš festa ķ sessi en samningarnir voru allir geršir ķ rįšherratķš Gušna Įgśstssonar ķ Landbśnašarrįšuneytinu.

 

Kvótafrömušurnir ķ sjįvarśtveginum

 

Halldór Įsgrķmsson, var sjįvarśtvegsrįšherra į įrunum 1983 til 1991 eša ķ öllum žremur rįšuneytum Steingrķms Hermannssonar (sjį hér) og rįšuneyti Žorsteins Pįlssonar. Žegar Steingrķmur Hermannsson skipaši hann ķ fyrsta skipti yfir Sjįvarśtvegsrįšuneytinu įriš 1983 lagši hann honum kvótafrumvarpiš til ķ veganesti. Žó hvorugur rķkisstjórnarflokkanna hefši haft žaš aš stefnumįli „aš taka upp kvótafyrirkomulag viš stjórnun fiskveiša“ (sjį hér) beiš Halldór ekki bošanna og lagši frumvarpiš fram ķ desember sama įr og hann var skipašur. Tólf dögum sķšar lį fyrir samžykki Alžingis į frumvarpinu og varš žaš aš lögum ķ byrjun įrs 1984 (sjį hér). 

 

Sex įrum sķšar lagši Halldór Įsgrķmsson fram annaš kvótafrumvarp undir lok embęttisferils sķns ķ Sjįvarśtvegsrįšuneytinu. Žegar fyrsta frumvarpiš var lagt fram var žvķ m.a. żtt įfram meš fullyršingum um aš žaš vęri ašeins til eins įrs reynslu en yrši tekiš til rękilegrar endurskošunar ķ framhaldinu. Meš seinna frumvarpinu var žó gegniš enn lengra ķ žvķ aš gera žaš löglegt sem einkum žótti koma illa śt ķ žvķ fyrra. Hér er įtt viš framseljanlegan kvóta og žaš aš binda hann frekar viš skip en byggšarlög (sjį lögin hér). Yfirlżst markmiš fyrra frumvarpsins var m.a. aš stemma stigu viš ofveiši en og var žvķ haldiš til streitu ķ nżja frumvarpinu žó žetta markmiš hefši fullkomlega mistekist fram aš žvķ.

 

Žorsteinn Pįlsson, var sjįvarśtvegsrįšherra į įrunum 1991 til 1999 eša ķ tveimur fyrstu rįšuneytum Davķšs Oddssonar (sjį hér). Ķ lögum 83/1995 er framsal į kvóta gert endanlegt (sjį hér) og meš lögum 75/1997 er heimilt aš vešsetja afla (sjį hér).

 

Įrni M. Mathiesen fór fyrir Sjįvarśtvegsrįšuneytinu į įrunum 1999 til 2005 eša ķ žrišja og fjórša rįšuneyti Davķšs Oddssonar (sjį hér) og rįšuneyti Halldórs Įsgrķmssonar. Ķ hans rįšherratķš var kvótastżringin fest enn frekar ķ sessi meš žvķ aš veišar minni fiskiskipa (sjį hér) og fleiri fiskveišitegunda (sjį hér) var sett undir sama handstżriverkfęriš. Hér er įtt viš veišar śr fiskveišistofnum eins og: keilu, löngu, skötusel, kolmunna og veišar śr norsk-ķslenska sķldarstofninum .

 

Mišaš viš žaš sem haft er eftir Įrna M. Mathiesen ķ upphafi įrs 1999 var hann einlęgur ašdįandi kvótakerfisins žar sem hann segir aš: „kvótakerfiš į Ķslandi [sé] eina fiskveišistjórnunarkerfiš viš noršanvert Atlantshafiš, sem [stendur] undir hagkerfi einnar žjóšar og stęrsta og besta röksemdin fyrir žvķ aš Ķslendingar [eigi] aš byggja į nśgildandi kerfi, [sé] įrangurinn sem nįšst hefur.“ (sjį hér)

 

Einar K. Gušfinnsson tók viš Sjįvarśtvegsrįšuneytinu į tķma Halldórs Įsgrķmssonar ķ forsętisrįšuneytinu. Hann fór meš embęttiš ķ bįšum rįšuneytum Geirs H. Haarde (sjį hér) og sat žvķ yfir sjįvarśtvegsmįlunum ķ fjögur įr eša frį 2005 til 2009. Į įrunum 2007-2009 var hann lķka yfir landbśnašarmįlunum eftir aš rįšuneyti žessara mįlaflokka höfšu veriš sameinuš įriš 2007 (sjį hér). Nśgildandi lög (116/2006) um stjórn fiskveiša voru lögš fram af honum.

 

Steingrķmur J. Sigfśsson var sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra ķ fyrsta rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur (sjį hér) og svo aftur frį 2012-2013 (sjį hér). Žrįtt fyrir yfirlżsta stefnu beggja flokka, ķ sķšustu rķkisstjórn, um rękilega endurskošun og uppstokkun  į fiskveišistjórnunarkerfinu um aš „leggja grunn aš innköllun og endurrįšstöfun aflaheimilda į 20 įra tķmabili“ (sjį hér) varš įrangurinn ekki annar en sį aš festa kvótakerfiš ķ sjįvarśtvegi enn frekar ķ sessi meš žvķ aš „višhalda forgangi žeirra sem fyrir eru ķ greininni“ eins og Jóhann Įrsęlsson fyrrum flokksbróšir rįšherrans oršaši žaš ķ grein sem hann skrifaši į eyjan.is ķ maķ 2012 (sjį hér). Jóhann heldur įfram og segir:

Umręšan hefur ekki  snśist um grundvallarsjónarmišin um žaš hvernig ašgangi aš sameiginlegum gęšum skuli fyrir komiš og žaš hvernig śtgeršarmenn framtķšarinnar geti starfaš į jafnręšisgrundvelli. Nei, hśn hefur snśist um hve mikiš eigi aš lįta śtgeršina borga fyrir aš fį aš njóta forgangs [...]. Og samningavišręšur Steingrķms J. viš śtgeršarmenn  eru farnar aš fara fram ķ fjölmišlum um hvaš reikningurinn megi vera hįr. Umręšan hefur  sannaš aš aušlindarentuleiš Steingrķms er handónżt. (sjį hér)

Gagnrżni į handstżringu matvęlaframleišslunnar 

Aušvitaš voru žeir žó nokkrir sem gagnrżndu innleišingu framleišslustżringarinnar bęši ķ landbśnaši og sjįvarśtvegi. Ķ meginatrišum eru mörg atrišanna sem sett var śt į varšandi bśmarkiš og aflamarkiš mjög sambęrileg. Žó vekur athygli hversu fįir žingmenn tóku raunverulega stöšu meš mįlstaš bęnda ķ umręšunni um žaš aš draga śr landbśnašarframleišslunni og fękka žar meš bęndum įriš 1979 (sjį feril mįlsins hér hér).

Žetta er eflaust til marks um žį kśvendingu sem hafši oršiš ķ samfélaginu žar sem bęndur voru ekki lengur mešal žeirra stétta sem įttu sterk ķtök į Alžingi enda žeir oršnir fįir mešal žingmanna sem įttu uppruna sinn ķ sveitum landsins. Frumvarp Steingrķms Hermannssonar var žó gagnrżnt fyrir skort į bęši stefnumörkun og fyrirhyggju.

Réttir ķ Žistilfirši

Hśn var aftur į móti töluvert lķflegri andstašan sem frumvarp Halldórs Įsgrķmssonar um aflamarkiš mętti fjórum įrum sķšar (sjį feril mįlsins hér). Žaš mį einkum greina žrjś meginatriši ķ žeirri gagnrżni sem kom fram. Eitt žeirra var sami skortur og ķ frumvarpinu um bśmarkiš fjórum įrum įšur.

Stjórnaržingmašurinn, Gušmundur H. Garšarsson, var einn žeirra sem varaši mjög viš aflamarksfrumvarpinu og lżsti žvķ yfir įšur en kom aš atkvęšagreišslunni um žaš aš hann gęti ekki samžykkt žaš. Rökin sem hann tilgreinir draga fram į skżran hįtt helstu įstęšur sem komu annars fram ķ mįlflutningi stjórnarandstöšunnar:

Žar sem ekki liggja fyrir naušsynleg frumgögn né fastmótašar hugmyndir um hugsanlega śtfęrslu veiša ķ fiskveišilandhelgi Ķslands samkv[ęmt] framlögšu fr[um]v[arpi], 143. mįli, žrįtt fyrir miklar umr[ęšur] į Alžingi og eindregnar óskir margra h[įtt]v[irtra] alž[ingis]m[anna] žar um, og žar sem ekki liggur fyrir hvernig leysa skuli gķfurleg óleyst rekstrarvandamįl śtgeršarinnar, sem munu verša enn meiri viš kvótakerfi ķ veišum, žį get ég ekki į žessu stigi veitt žessu fr[um]v[arpi] brautargengi og mun haga atkv[ęši] mķnu s[am]kv[ęmt] žvķ, (sjį hér)

Annaš sem sętti haršri gagnrżni var tķminn sem kvótafrumvarpi Halldórs Įsgrķmssonar var snišinn. Žar var sett śt į žann takmarkaša tķma sem umręšunum var ętlašur meš sķendurteknum nęturfundum. Ķ žvķ sambandi var rķkisstjórnin og žį einkum sjįvarśtvegsrįšherra sökuš um aš keyra mįliš fram af įšur óžekktri hörku (sjį hér). Ķ žessu samhengi mį minna į aš žetta afdrifarķka frumvarp var ekki tekiš til fyrstu umręšu ķ nešri deild fyrr en aš įlišnu kvöldi. 

Ég held, herra forseti, aš žaš sé ekkert dęmi ķ žingsögu sķšari įra, og mį žó fara langt aftur ķ tķmann, žar sem hafin er umr[ęša] svo sķšla kvölds um jafnveigamikiš stj[órnar]fr[um]v[arp] og sķšan ętlast til žess aš hśn haldi įfram langt fram į morgun. Žaš er held ég megi fullyrša algerlega įn nokkurs fordęmis ķ žingsögu. [...] Ég biš hęstv[irtan] rįšh[erra] aš vera ekki aš setja ž[ing]m[enn] ķ žęr stellingar aš žurfa aš taka į žessu stórmįli meš žessum hętti. Ef hęstv[irtur] rįšh[erra] gerir žaš vekur žaš óneitanlega grunsemdir um aš žaš eigi aš fara aš žvinga žessa umr[ęšur] ķ gegn meš óešlilegum ašferšum. (sjį hér)

Ólafur Ragnar Grķmsson, žįverandi žingmašur Alžżšubandalagsins, į žessi orš en hann įtaldi ekki ašeins ķtrekaš žann žrönga tķmaramma sem frumvarpinu var snišinn heldur lķka valdaframsališ sem žaš fól ķ sér og er žaš žrišja atrišiš sem sętti haršri gagnrżni žeirra žingmanna sem settu śt į frumvarpiš.

Žess vegna er alveg ljóst aš samkv[ęmt] ešli žessa fr[um]v[arps] er veriš aš veita rķkisvaldinu mun meiri möguleika en žaš hefur haft nokkru sinni til aš knżja fram breytingar į eigna- og rekstrarskipulagi ķ ķslenskum sjįvarśtvegi. [...] aldrei fyrr hefur pólitķskt vald fengiš ašra eins višspyrnu til žess aš rįšskast meš hagkerfi žjóšarinnar.

[...] žetta fr[um]v[arp] stefnir svo nęrri rķkisdrottnun ķ sjįvarśtvegi [...] Ég sé ekki aš stjórnunarvandi sjįvarśtvegsins nś sé meš žeim hętti aš Alžingi eigi aš veita rįšh[erra] slķkt óskoraš, ótakmarkaš, óskilyrt vald sem hér er kvešiš į um. [...] ég undrast nokkuš aš einn rįšh[erra] skuli hafa įhuga į aš fį slķkt vald, aš einn mašur skuli hafa įhuga į aš fį vald sem leggur ķ lófa hans fjöregg flestra byggšarlaganna ķ kringum landiš. Sį rįšh[erra] mį vanda sig vel til žess aš žaš egg falli ekki śr lófa hans og brotni meš illum afleišingum fyrir hvert byggšarlagiš į fętur öšru. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)

Fiskverkunarfólk

Alžżšuflokksžingmašurinn, Gušmundur Einarsson, gagnrżndi frumvarpiš haršlega. Ķ gagnrżni hans į frumvarpiš bendir hann į aš žaš sé višbrögš til  „aš ašlaga śtgerš og fiskveišar ķ landinu aš vitleysum sem hafa veriš geršar į undanförnum įrum.“ Hann leyfir sér hins vegar aš efast um aš yfirlżstur tilgangur žess nįist frekar en meš kvótalaginu ķ landbśnašinum. 

Ef viš lķtum ašeins į ašra bśgrein žar sem kvótakerfi var komiš į, sem er landbśnašurinn, žį viršist mér ljóst aš kvótakerfi ķ landbśnaši leysti žar engan sérstakan vanda nema hluta af offramleišsluvandanum. Žaš viršist ekki hafa leitt til lękkašs framleišslukostnašar eša bęttrar stöšu bęndastéttarinnar. Žaš hefur ekki haft ķ för meš sér žį hagręšingu. (sjį hér)

Bśvörulögin sem voru innleidd įriš 1985 festu žaš framleišslustżringarkerfi sem kennt hefur veriš viš kvóta enn frekar ķ sessi. Viš mešferš og afgreišslu frumvarpsins į Alžingi var bent į żmis  lķkindi meš aflamarksfrumvarpinu frį įrinu 1983. Žar mį nefna žann nauma tķma sem frumvarpinu var snišinn en ekki lišu nema įtta dagar frį žvķ aš frumvarpiš kom til fyrstu umręšu ķ nešri deild Alžingis žar til žaš var samžykkt sem lög frį efri deild (sjį feril mįlsins hér).

Meš lögunum var landbśnašarrįšherra fęrt sama vald yfir mįlefnum landbśnašarins og aflamarksfrumvarpiš hafši gefiš sjįvarśtvegsrįšherra ķ mįlefnum sjįvarśtvegsins tępum tveimur įrum įšur. Į žetta var bent ķ žeirri gagnrżni sem kom fram į frumvarpiš ķ umręšum um mįliš auk žess sem varaš var viš neikvęšum įhrifum framvarpsins į afkomu bęnda og žróun byggšar ķ landinu.

Ķ meginatrišum voru žau atriši, sem tķnd voru fram af gagnrżnendum frumvarpsins į Alžingi, mjög efnisskyld žeim sem höfšu komiš fram ķ umręšunum um kvótakerfiš ķ sjįvarśtveginum um einu og hįlfu įri įšur. Milliliširnir, sem hafa frį žvķ afuršasölulögin voru sett, ķ stjórnartķš Hermanns Jónassonar, blómstraš ķ žeim hlutverkum aš fullvinna og mišla afuršum bęnda til neytenda, fengu reyndar sinn skammt af gagnrżni lķka (sjį hér).

Slįttur

Žegar rżnt er ofan ķ umręšuna um bśvörulögin frį vorinu 1985 mį gera rįš fyrir aš žaš veki athygli hversu yfirgripslķtil žekking žingmanna į mįlefnum landbśnašarins eru ekki sķšur en sś fjarlęgš sem er aš finna ķ mįlflutningi žingmanna gagnvart kjörum bęndastéttarinnar. Ragnar Arnalds, žingmašur Alžżšubandalagsins gerir reyndar heišarlega tilraun til aš draga saman einhverja mynd af žįverandi kjörum stéttarinnar og afleišingum laganna į afkomu hennar:

[...] žegar haft er ķ huga ķ hvern vanda rķkisstj[órnin] hefur komiš bęndastéttinni [ķ] į žann hįtt sem ég hef nś lżst og meš vaxtastefnu sinni alveg sérstaklega, sem ekki į žarna minnsta sök žį sér mašur ekki annaš en aš samžykkt žessa fr[um]v[arps] verši eitthvert mesta óhappaspor sem nokkurn tķma hefur veriš stigiš hér į landi gagnvart bęndastéttinni og aš žaš hljóti aš leiša til gķfurlegra žrenginga vķša um land mešal bęnda meš ófyrirsjįanlegum afleišingum. (sjį hér

Žaš lifnaši hins vegar yfir umręšunni žegar kom aš žvķ aš gera kvótakerfiš aš lögbošnu framleišslustżringarkerfi viš stjórn fiskveiša įriš 1990 (sjį feril mįlsins hér). Gagnrżnin var aš vonum nokkuš sambęrileg žvķ sem įšur hafši komiš fram en mesta athygli vakti hversu haršoršur einn stjórnaržingmašur, Karvel Pįlmason, var ķ garš frumvarpsins žar sem hann sagši m.a. aš kvótakerfiš vęri: „helstefna gagnvart žeim landsvęšum sem fyrst og fremst byggja į sjįvarśtvegi og fiskvinnslu“ (sjį hér)

Gušmundur H. Garšarsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, sem hafši veriš svo mjög į móti frumvarpinu sex įrum įšur hafši algerlega snśist ķ afstöšu sinni til frumvarpsins en flokksbróšir hans, Žorvaldur Garšar Kristjįnsson, var aftur į móti mjög gagnrżninn į kerfiš. Hann hafši m.a. žetta śt į framleišslustżringarkerfiš aš setja:

Annmarkar kvótakerfisins fęrast meir og meir ķ aukana. Stöšugt veršur augljósara aš meš kvótakerfinu nęst ekki tilgangurinn meš fiskveišistefnu, hįmarksafrakstur fiskveiša og verndun fiskstofnanna. Alltaf veršur žungbęrara aš kvótakerfinu fylgir kostnašur langt umfram žaš sem žarf til žess aš bera aš landi žaš aflamagn sem kostur er į.

Af žessum įstęšum er ekki einungis sjómannshluturinn ę rżrari og śtgeršin lakar sett en vera žarf. Žess vegna veršur framleišslukostnašur hrįefnis til fiskvinnslunnar meiri en naušsyn krefur. Af žvķ leišir aš śtflutningsframleišslan kallar į sķfellt lęgra gengi krónunnar. Žaš leišir hins vegar til hęrra og hęrra veršs į lķfsvišurvęri almennings. Žannig dregur kvótakerfiš dilk į eftir sér. Žaš er žjóšin ķ heild sem veršur aš axla byršarnar af kvótakerfinu ķ stöšugt lakari lķfskjörum en vera žyrfti. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)

Löndun

Žaš vakti athygli annarra žingmanna aš Matthķas Bjarnason, var ekki višstaddur atkvęšagreišslu frumvarpsins śr Efri deild og varš žaš til žess aš żmsir gįfu sér afstöšu hans ķ mįlinu. Hann tók tvisvar til mįls viš umręšurnar um frumvarpiš. Žar tók hann žaš m.a. fram aš honum žętti vanta aš fiskvinnslustöšvum og verkafólki „og allir žeir sem eiga lķfsafkomu sķna undir žeim byggi į traustari atvinnugrundvelli“ (sjį hér). Afstaša hans til žeirrar framleišslustżringar sem var innleidd meš kvótakerfinu ętti ekki aš dyljast neinum ķ žessum oršum:

Į sama tķma og frelsisalda fer um heiminn og öfl kśgunar sem hafa rįšiš ķ fjölmörgum rķkjum eru aš vķkja śr vegi fyrir frelsi žį erum viš aš taka upp enn žį haršari skömmtun. Ég į ekki viš žaš aš hér sé veriš aš taka upp ašferšir viš aš kśga menn eša taka af žeim öll réttindi, eins og hefur veriš hjį mörgum žessara žjóša, en hitt fer ekki į milli mįla aš žaš sem viš höfum veriš aš fordęma į undanförnum įrum, žaš sem viš höfum veriš aš ganga śt śr og stefna ķ frjįlsręšisįtt, frį žvķ er nś veriš aš ganga meš žessari mišstżringu allri ķ atvinnumįlum žjóšarinnar, sérstaklega ķ sjįvarśtvegi og landbśnaši. (sjį hér)

Steingrķmur J. Sigfśsson var į žingi 1983 og 1985

Eins og kom fram ķ bloggfęrslunni um Išnašar- og višskiptarįšuneytiš ķ žessu verkefni žį hefur Steingrķmur J. Sigfśsson setiš inni į Alžingi frį vorinu 1983 en žaš var ķ desember žaš sama įr sem Halldór Įsgrķmsson lagši fram frumvarp um nżtt fiskveišistjórnunarkerfi byggt į kvótaśthlutun. Steingrķmur var ķ stjórnarandstöšu į žessum tķma įsamt Alžżšubandalaginu en Framsókn og Sjįlfstęšisflokkur voru ķ stjórn (sjį hér).

 

Steingrķmur J. var hins vegar ekki kominn inn į žing žegar Steingrķmur Hermannsson lagši fram fyrsta frumvarpiš til framleišslustżringar ķ landbśnašinum meš ašferšum kvóta en hann var enn ķ stjórnarandstöšu žegar Jón Helgason lagši fram frumvarp til bśvörulaga įriš 1985.

 

Fiskvinnsla

Įriš 1983 lagši Halldór Įsgrķmsson fram žaš kvótafrumvarp sem įtti aš verša til reynslu ķ eitt įr. Žaš sem vekur athygli viš umręšurnar um frumvarpiš ķ nešri deild er aš tvęr breytingartillögur komu fram viš žaš frį stjórnarandstöšunni. Hvorug žeirra fékk umfjöllun ķ sjįvarśtvegsnefndinni. Rökin voru žau aš žęr vęru of seint fram komnar. Žegar kom til atkvęšagreišslu um žęr voru bįšar felldar.

Fyrri breytingartillagan var frį Kjartani Jóhannssyni og voru mešflutningsmenn hans: Gušmundur Einarsson, flokksbróšir hans og Kristķn Halldórsdóttir, žingmašur Kvennalistans. Önnur breytingartillagan var frį nżjum žingmanni Alžżšubandalagsins, Steingrķmi J. Sigfśssyni og flokksbręšrum hans žeim Hjörleifi Guttormssyni (į žingi frį 1978 til 1999) og Geir Gunnarssyni (į žingi frį 1959 til 1991), en Steingrķmur J. flutti.

Žrišja breytingartillagan viš frumvarpiš var gerš ķ efri deild og kom frį Skśla Alexanderssyni, flokksbróšur Steingrķms J., en mešflutningsmenn hans eru tveir žingmenn Alžżšuflokks og einn žingmašur Kvennalistans.

Ķ fljótu bragši er ekki aš sjį allan mun į breytingartillögunum žremur og tęplega nokkuš sem stangast į. Žaš sem greinir tillögu Steingrķms J. einkum frį hinum tveimur er aš žar er lagt til aš rįherra „skipi nefnd til aš fjalla um framkvęmd fiskveišistefnu“ sem er skipuš fulltrśum „fiskverkenda, śtgeršarmanna, sjómanna og verkafólks ķ fiskvinnslu samkvęmt nįnari įkvęšum ķ reglugerš.“ (sjį hér)

Ķ grundvallaratrišum snerust breytingartillögurnar žrjįr um aš draga śr žvķ alręši sem sjįvarśtvegsrįšherra var gefiš ķ fiskveišistjórnunarmįlum žjóšarinnar samkvęmt frumvarpi Halldórs Įsgrķmssonar og setja kvótafyrirkomulaginu sjįlfu skżrari lagaramma. Žetta voru lķka žau meginatriši sem stjórnarandstašan setti fram ķ gagnrżni sinni į frumvarpiš. Afstaša žingmanna til frumvarpsins réšist reyndar ekki eingöngu af žvķ hvar žeir stóšu ķ flokki heldur spilušu ašrir žęttir greinilega inn ķ.

Žannig var Alžżšubandalagsmašurinn, Garšar Siguršsson, einn af įköfustu mįlsvörum framvarpsins (sjį t.d. hér) en Sjįlfstęšismašurinn Gušmundur H. Garšarsson var hins vegar mjög mótfallinn žvķ og žį einkanlega žvķ alręšisvaldi sem sjįvarśtvegsrįšherra var ętlaš aš hafa yfir mįlefnum sjįvarśtvegsins (sjį hér)

Fiskverkafólk į Raufarhöfn

Į öšrum degi fyrstu umręšu sem fram fór ž. 14. desember 1983 vekur Steingrķmur athygli į valdatilfęrslunni og gagnrżnir eins og fleiri höfšu gert į undan honum:

Alžingi er ekki meš umr[ęšum] um žetta fr[um]v[arp] aš taka afstöšu til fiskveišistefnu į Ķslandi, heldur er hér fariš fram į aš rįšh[erra] verši fališ mjög vķštękt vald til aš móta stefnuna og nęr undantekningarlaust vald ķ ljósi žeirra ašstęšna sem nś rķkja ķ fiskveišum į Ķslandi.  [...]

Žaš er mķn persónulega skošun aš žaš sé Alžingis fyrst og fremst aš móta heildarstefnu ķ aušlindanżtingu žjóšarinnar. Ég lķt į aušlindirnar sem sameign ķslensku žjóšarinnar og žį er ekki annar ašili betur til žess fallinn en Alžingi sjįlft aš fjalla žar um. Žess vegna finnst mér žaš alvarlegt skref ef Alžingi segir nś viš hęstv[irtan] rįšh[erra]: Gjöršu svo vel, hér eru sjįvarśtvegsmįl, hér er mikilvęgasta aušlind ķslensku žjóšarinnar, fiskveišin, gjöršu svo vel, herra rįšherra. Žaš vęru mikil tķšindi ef slķkt vęri samžykkt į Alžingi Ķslendinga. (sjį hér)

Viš ašra umręšu ķ nešri deild męlir Steingrķmur J. fyrir breytingartillögunni (sjį hér) sem įšur hefur veriš vķsaš til. Hann kom svo upp aftur viš framhald hennar sama dag žar sem hann gerir tilraun til aš śtskżra ķ hverju munurinn į breytingartillögunum liggur auk žess aš ķtreka spurningar sķnar sem hann hefur lagt fyrir žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra. Spurningarnar eru ķ tķu lišum og „vöršušu aš mestu leyti framkvęmdaatriši“ (sjį hér) žeirrar fiskveišistefnu sem frumvarp Halldórs Įsgrķmssonar gerši rįš fyrir aš farin yrši  

Daginn eftir, eša 17. desember, var frumvarpiš komiš til žrišju umręšu ķ nešri deild og afgreitt žašan sama dag. Steingrķmur J. kom upp ķ ręšustól Alžingis og ķtrekaši margt žaš sem hann hafši sagt įšur. Žar segir hann m.a. um aflakvótann:

Ég hefši tališ žaš ešlilegast og raunar alveg naušsynlegt aš aflakvóti yrši į einhvern hįtt bundinn viš löndunarstaš eša atvinnusvęši, žannig aš ekki gęti į tiltölulega skömmum tķma raskast verulega atvinnuįstand og umsvif į einum staš vegna mikils flutnings į aflakvóta til eša frį stašnum. Vęri óęskilegt og mjög hęttulegt ef unnt vęri aš gera slķkt ķ krafti peningavalds. Žess vegna er žaš mķn eindregin skošun aš varast beri slķkar hugmyndir. (sjį hér)

Kżr ķ haga

Žegar Jón Helgason lagši fram frumvarp aš bśvörulögunum einu og hįlfu įri sķšar var Steingrķmur J. Sigfśsson einn žeirra sem gagnrżndu frumvarpiš žó hann gengi ekki jafnlangt og tveir žingmenn Alžżšuflokksins sem męltust til žess aš frumvarpinu vęri hreinlega vķsaš frį (sjį hér). Ķ mįli Steingrķms J. er ekki aš sjį aš hann sé ķ sjįlfu sér mótfallinn mišstżringu į landbśnašarframleišslunni en hann gagnrżnir aš valdiš yfir mįlaflokknum skuli allt eiga aš vera ķ höndum landbśnašarrįšherra.

Valdiš fęrist til landb[śnašar]r[įš]h[erra] frį öšrum ašilum. Žetta er įkaflega sérkennileg įrįtta hęstv[irts] rįšh[erra] ķ žessari rķkisstj[órn] og hér hefur hęstv[irtur] landb[śnašar]r[įš]h[erra] fetaš dyggilega ķ spor flokksbróšur sķns, hęstv[irts] sj[įvar]śtv[egs]r[įš]h[erra], sem eins og kunnugt er hefur róiš aš žvķ öllum įrum undanfarin tvö įr aš nį til sķn sem allra mestu einręšisvaldi ķ sjįvarśtvegi į Ķslandi, dyggilega studdur af einkaframtaksmönnum Sjįlfst[ęšis]fl[okksins]. Hér er sem sagt uppi į teningnum žaš sama ķ landbśnašarmįlunum og er nokkuš merkilegt. (sjį hér)

Ķ žessari sömu ręšu lżsir hann lķka yfir įhyggjum af žvķ hvaša įhrif tilfęrsla į śtflutningsbótum til bęnda muni hafa į byggšažróun ķ landinu.

Eitt ašalatrišiš ķ žessu fr[um]v[arpi] varšar framleišslustjórnunina og žį įkvöršun aš draga śr śtflutningsuppbótum į landbśnašarvörum. Aš vķsu į aš verja žeim, eins og ég įšur sagši, aš hluta til ķ annaš en į heildina litiš veršur mikill samdrįttur ķ śtflutningsbótum. Sį samdrįttur kemur aš sjįlfsögšu, eins og fróšir menn vita, til višbótar žeim mikla framleišslusamdrętti sem žegar er oršinn. [...] Ég held aš žaš sé į engan hįtt séš fyrir endann į žeim afleišingum sem žaš mun hafa fyrir bśsetuna ķ landinu og fyrir ķslenskan landbśnaš. (sjį hér)

Ķ ręšum sķnum gagnrżnir hann lķka tķmann og mįlatilbśnaš allan žar sem hann bendir į aš žingmenn og ašrir sem mįliš varšar hafi fengiš lķtinn tķma til aš kynna sér frumvarpiš. Hann margķtrekar žann vilja sinn aš skipuš verši „vinnunefnd allra flokka“ til aš fara yfir frumvarpiš „ķ samrįši viš bęndur og ašra hagsmunaašila“ og vinna žaš į žvķ sumri sem er framundan (sjį t.d. hér)

Viš ašra umręšu var męlt fyrir žremur nefndarįlitum landbśnašarnefndar žar sem hśn reyndist žrķklofin ķ afstöšu sinni til frumvarpsins. Steingrķmur J. Sigfśsson męlti fyrir allżtarlegu sérįliti žar sem hann endurtók margt af žvķ sem hann hafši lįtiš koma fram viš fyrstu umręšu um frumvarpiš og las upp athugasemdir żmissa umsagnarašila. Įšur en kom aš įlitinu sjįlfu benti hann į eftirfarandi:

Mér finnst ķ žessu fr[um]v[arp] ekki fara mikiš fyrir žvķ aš h[ęst]v[irtur] stjórnarmeirihluti hafi peningavit. Žaš er nokkuš einkennilegt žegar žjóšin į allar žessar stofnanir og alla žessa sérfręšinga [...] aš ekki skuli reynt aš lķta til žess hvaša fjįrhagslegar stęršir eru į feršinni, žaš skuli einstakir n[efndar]m[enn] žurfa aš toga žaš upp śr mönnum utan śr bę hve margra hundraša milljóna śtgjaldaauka sé veriš aš tala um hér [...]

žaš er naušsynlegt aš menn geri sér grein fyrir žvķ aš viš bśum viš įkvešnar stašreyndir sem žżšir ekkert aš horfa fram hjį. Žaš er žį spurningin hvernig best veršur unniš śr žeirri stöšu sem fyrir liggur. [...] Žaš mun koma vķšar viš en ķ sveitunum og žaš mun sżna sig aš vķšar hefur veriš fjįrfest ķ tengslum viš įkvešna framleišslu og įkvešiš munstur en bara ķ sveitunum. Skyldu ekki jafnvel hér į Reykjavķkursvęšinu sjįst žess merki aš landbśnašurinn hefur stašiš undir mikilli fjįrfestingu og aš byggst hefur upp utan um žį framleišslu mikil žjónusta og mikil fjįrfesting?[...]

Eins og ég įšur sagši finnst mér ekki tekiš tillit til žeirra raunverulegu ašstęšna sem viš er aš bśa vķša ķ sveitum žegar menn starfa aš lagasmķš um įtak ķ nżjum bśgreinum og samdrįtt ķ framleišslunni. Žaš hefši einnig veriš gaman ef stjórnarmeirihlutinn hefši haft meira vit į ķslenskum išnaši og hefši gert sér grein fyrir žvķ aš ein blómlegasta grein ķslensks išnašar byggir į hrįefnum frį landbśnašinum. [...]

Žaš er įkaflega merkileg stund žegar Frams[óknar]fl[okkurinn] leggur žaš til, herra forseti, aš fara aš draga śr og nęstum žvķ falla frį śtflutningsuppbótum į landbśnašarafuršir. Ég er ekki aš segja aš žaš hefši veriš hęgt aš bśa žar viš óbreytt įstand, en ég hefši reynt aš hafa žennan stiga ekki svona brattan. [...] (sjį hér)

Kjötborš

Nafn Steingrķms J. Sigfśssonar kemur ekki frekar viš sögu ķ umręšunni um žetta mįl nema til aš svara tślkun Halldórs Blöndal į mįlflutningi hans (sjį hér) og gera athugasemdir viš oršalag einstakra greina sem bornar voru undir atkvęšagreišslu (sjį t.d. hér). Frumvarpiš var aš lokum afgreitt śt śr nešri deild meš 20 atkvęšum į móti žremur.

Įtta dögum eftir aš frumvarpiš til laga um framleišslu, veršlagningu og sölu į bśvörum var tekiš til fyrstu umręšu ķ nešri deild var žaš afgreitt sem lög śt śr nešri deild meš 10 atkvęšum gegn sjö. Žó hér hafi veriš horft til žeirra athugasemda sem Steingrķmur J. Sigfśsson gerši viš innihald frumvarpsins og til sambęrilegs framleišslustżringarfrumvarps sem snertir sjįvarśtvegsins veršur botninn sleginn ķ žetta meš aš vitna til ręšu flokksbróšur Steingrķms, Skśla Alexanderssonar, žar sem hann hefur eftir oršum Gušmundar P. Valgeirssonar, bónda ķ Bę į Ströndum, ķ grein sem hann skrifaši um frumvarpiš:

„Mér sżnist aš meš žessu fr[um]v(arpi], eins og žaš er, žį sé ekki einungis veriš aš stašfesta žann dóm Jónasar Kristjįnssonar aš bęndur séu annars flokks fólk og skuli mešhöndlast skv. žvķ mati, heldur engu aš sķšur hitt: Aš bęndur séu daušadęmd hjörš į „blóšvelli žjóšfélagsins“ og žeim hafi veriš kvešinn upp sį dómur aš leggja snöruna aš eigin hįlsi.“ (sjį hér)

Meš žessari tilvitnun er ekki einungis minnt į hver afstaša margra bęnda var til frumvarpsins sem varš aš lögum heldur žaš lķka aš nś nęr 30 įrum sķšar bśum viš ekki ašeins enn žį viš žessi sömu lög heldur er śtlit fyrir aš margt annaš hafi sest fast. Žar mį vķsa til žess aš Steingrķmur J. Sigfśsson situr enn į žingi og Jónas Kristjįnsson situr enn aš višhorfsmótandi skrifum um żmis mįl sem varša heill samfélagsins.  

Gagnrżni Steingrķms J. Sigfśssonar hįš vindhraša

 

Steingrķmur J. Sigfśsson var landbśnašar- og samgöngurįšherra ķ žeirri rķkisstjórn Steingrķms Hermannssonar sem stóš aš innleišingu nśgildandi laga um stjórn fiskveiša (sjį hér). Sś stašreynd veldur e.t.v. mestu um aš Steingrķmur J. tekur aldrei til mįls undir umręšunum um frumvarpiš (sjį hér). Žaš mį svo minna į aš į mešan hann sat ķ Landbśnašarrįšuneytinu undirritaši hann bśvörusamning sem hafši stefnumarkandi įhrif varšandi kvótastżringu ķ saušfjįrrękt įsamt žvķ aš meš honum voru śtflutningsbętur til stušnings landbśnašinum felldar nišur (sjį hér).

Žaš er snśnara aš rekja žįtt Steingrķms J. Sigfśssonar ķ umręšum um bśvörufrumvarpiš sem var aš lögum nr. 99/1993 einfaldlega vegna žess aš frumvarpiš sem er sagt aš hafi oršiš aš lögum 8. september žaš sama įr viršist hafa veriš endurupptekiš ķ desember 1993. Ef rétt er skiliš žį hafa frumvörp um endurskošun laga um framleišslu, veršlagningu og sölu į bśvörum veriš lögš fram žrisvar sinnum į įrinu 1993 (sjį hér og hér). Fyrst 30. mars (sjį hér), žį 1. aprķl (sjį hér) og sķšast 16. desember 1993 (sjį hér).

Meginbreytingin į žeim hefur žó veriš gerš meš frumvarpi sem var lagt fram ķ desember 1992 (sjį hér). Skżringin į žvķ aš Steingrķmur J. tekur aldrei til mįls ķ umręšunni um frumvarpiš er vęntanlega sś aš breytingarnar röktu uppruna sinn til bśvörusamningsins sem hann tók žįtt ķ aš undirrita ķ mars 1991 og tillagna sjömannanefndarinnar sem var skipuš ķ rįšherratķš hans ķ Landbśnašarrįšuneytinu (sjį hér) enda er hann einn žeirra sem samžykkja frumvarpiš (sjį hér). Meš lögunum varš tillaga ašila vinnumarkašarins, Bęndasamtakanna og fulltrśa Landbśnašarrįšuneytisins  um aš saušfjįr- og mjólkurkvótinn yršu framseljanlegur aš lögum.

Breytingarnar sem lagšar voru fram ķ frumvarpi 30. mars 1993 fjallaši hins vegar  „um ašild Ķslands aš samningi um Evrópska efnahagssvęšiš“ (sjį hér). Steingrķmur J. tekur žrisvar sinnum til mįls viš ašra umręšu žess (sjį hér) og er ekki aš sjį af mįlflutningi hans annaš en honum žyki meira um vert aš mįliš gangi sem hrašast ķ gegnum žingiš en halda uppi mįlstaš bęnda. žó tekur hann fram aš:

„Margt mętti segja um žįtt landbśnašarins ķ žessari blessašri samningagerš og grautargerš allri sem tengist evrópsku efnahagssvęši [...] Enginn vafi er į žvķ aš einhver hluti fórnarkostnašarins og verulegur hluti fórnarkostnašarins af žessari samningagerš sem aš okkur Ķslendingum snżr er greiddur af landbśnaši. Um žaš deilir enginn. Oftar en einu sinni mį segja, žvķ mišur, aš hagsmunir landbśnašarins hafa veriš seldir fyrir ķmyndaša eša e.t.v. aš einhverju leyti raunverulega įvinninga annars stašar. (Sjį hér)

Žegar endanlega er gengiš frį lögunum ķ desember 1993 tekur Steingrķmur J. Sigfśsson ašeins til mįls viš fyrstu umręšu mįlsins žar sem hann vill undirstrika žaš aš öll mįl sem snśa aš bśvörum heyri įfram undir forręši landbśnašarrįšherra: „Ég minni į aš samkvęmt bśvörulögum hefur landb[śnašar]r[įšu]n[eytiš] fariš meš forręši hvaš varšar įkvaršanir um innflutning bśvara, alls žess sem telst bśvara ķ skilningi bśvörulaga, og aš mķnu mati er žaš sjįlfgefiš mįl aš svoleišis į žaš aš vera įfram.“ (sjį hér)

 

Fiskborš

 

Žaš sama į viš um nśgildandi lög um stjórn fiskveiša frį 2006 eša lög 116/2006 sem eru sögš hafa oršiš aš lögum 10. įgśst žaš įr. Breytingar į lögunum hafa veriš lagšar fram ķ nokkrum įföngum įriš 2006. Mikilvęgust er žó umręšan frį 6. febrśar (sjį hér) en žar hefur Steingrķmur aldrei tekiš til mįls og situr hjį viš atkvęšagreišslu um frumvarpiš (sjį hér).

Sumir hafa haldiš žvķ fram aš meš lögunum 2006 hafi veriš gengiš lengst ķ žvķ einkavęšingarferli sem haldiš er fram aš hafi veriš innleitt meš kvótanum. Ķ žvķ sambandi er eftirtektarvert žaš sem fyrrum flokksbróšir Steingrķms J., Jóhann Įrsęlsson, segir undir lok umręšunnar:

„Ég tel aš hér sé į feršinni afar undarleg rįšstöfun sem ķ ljósi allrar umręšu um fiskveišimįl og rétt manna til veiša hafi į sér ótrślegan brag. Nś er įkvešiš aš menn žurfi ekki aš hafa žau rök fyrir žvķ aš setja aflatakmarkanir aš stjórna žurfi veišum heldur er brugšiš į žaš rįš aš menn žurfi aš fį aš višhalda aflarétti sķnum žótt žeir veiši ekki. Žetta er mjög undarleg kśvending frį žeim rökum sem lįgu til grundvallar į sķnum tķma og notuš hafa veriš ķ umręšunni allan tķmann, ž.e. aš žeir sem stundaš hafa veišar hafi veiširéttinn og śt į hann eigi žeir aš fį einkarétt til aš veiša śr viškomandi stofni.

En žegar ekki liggur fyrir aš takmarka žurfi veišarnar skal veiširéttinum samt sem įšur višhaldiš og öšrum sem hefšu hugsanlega įhuga į aš nżta sér veiširéttinn ekki hleypt aš, žótt hinir sem veiširéttinn hafa nżti ekki veiširétt sinn.

Žetta er hluti af einkavęšingarbröltinu ķ kringum fiskveišar į Ķslandi žar sem menn hafa meš undarlegum hętti, įn žess aš segja žaš nokkurn tķma upphįtt ķ ręšustól Alžingis, reynt aš koma į fyrirkomulagi sem jafna mętti til einkavęšingar fiskimišanna, sameignar žjóšarinnar. (sjį hér)

Žaš er svo e.t.v. rétt aš minna į aš hér er į feršinni sami Jóhann Įrsęlsson sem gagnrżndi fyrrverandi rķkisstjórn fyrir aš standa ekki viš kosningaloforš sķn um jafnręši til nżtingar į sameiginlegri žjóšareign heldur višhalda forréttindum žerra sem eru fyrir ķ śtgerš (sjį hér). Žaš mį lķka draga žaš fram hér aš įriš 1993 var Jóhann Įrsęlsson fyrsti flutningsmašur žingsįlyktunartillögu sem kom frį Alžżšubandalaginu žess efnis aš sjįvarśtvegsnefnd Alžingis yrši fališ aš endurskoša lög um stjórn fiskveiša og móta heildstęša sjįvarśtvegsstefnu. Tillögunni var vķsaš frį en ķ umręšu um hana benti Jóhann Įrsęlsson į:

„[...] aš kostnašur vegna kvótakaupa hefši ķ sumum tilfellum veriš dreginn frį skiptaverši til sjómanna og kvótalitlar śtgeršir vęru lįtnar fiska fyrir kvótaeigendur, sem sętu ķ landi og gręddu peninga. "Sjómenn og kvótalitlar śtgeršir eiga aš borga aušlindaskattinn fyrir sęgreifana," sagši Jóhann. Hann sagši aš ekki vęri hęgt aš koma upp nżrri śtgerš vegna hins mikla kostnašar viš kvótakaup og žvķ yršu t.d. bęjarsjóšir aš koma til skjalanna.

"Tķmi sęgreifa, stórfyrirtękja og bęjarśtgerša er aš renna upp," sagši hann. "Endurskošun fiskveišistefnunnar, sem ekki tekur į verstu göllum kvótakerfisins, sem eru byggšaröskun, kjaraskeršing sjómanna og fiskverkafólks og óešlilegir višskiptahęttir, er engin endurskošun.
" (sjį hér)

Kaldar kvešjur

Įriš 1994 setti rķkisstjórn Davķšs Oddssonar brįšabirgšalög į allsherjarverkfall sjómanna. Verkfalliš hófst 1. janśar en lögin voru sett į 14. žess sama mįnašar. Žorsteinn Pįlsson var žį sjįvarśtvegsrįšherra. Nęstu įrin voru inngrip stjórnvalda ķ kjaradeildur sjómanna tķšari en nokkru sinni fyrr. Įriš 2001 setti rķkisstjórn Davķšs Oddssonar enn eitt lögbanniš į verkfall sjómanna en žį var Įrni Mathiesen yfir Sjįvarśtvegsrįšuneytinu. Ķ ašdraganda žess sendi Alžżšusamband Ķslands frį sér eftirfarandi yfirlżsingu:

„Alžżšusamband Ķslands minnir į aš sjómannadeilan er oršin 10 įra. Žaš var įriš 1991 sem fyrst fór aš bera į žvķ fyrir alvöru aš sjómenn vęru lįtnir taka žįtt ķ kvótakaupum śtgeršar meš einhliša įkvöršunum skiptaveršs. Žar sem um er aš ręša įkvaršanir um kjör sjómanna hefur žetta atriši veriš kjarninn ķ öllum kjaradeilum śtgeršarmanna og sjómanna ķ 10 įr og er enn.

Stjórnvöld hafa višurkennt žennan alvarlega vanda og ķtrekaš sett lög sem eiga aš leysa žetta viškvęma deilumįl, en įn raunverulegs įrangurs. Lagasetningar stjórnvalda hafa išulega veriš inngrip ķ yfirstandandi kjaradeilur svo raunveruleg lausn hefur ekki fengist fram meš frjįlsum samningum hagsmunaašila. (sjį hér)

Ķ umręšum um setningu brįšabirgšalaganna į verkföll sjómanna kom til nokkurs oršaskaks į žingi žar sem žingmenn Alžżšubandalags, Frjįlslynda flokksins og Samfylkingar fordęmdu lagasetninguna og mįlsmešferš alla. Įrni Mathiesen vķsaši til žess aš hér vęri veriš aš „verja žjóšarheill“ į mešan žeir sem mótmęltu vildu meina aš hér vęri veriš aš brjóta į samningsrétti sjómannastéttarinnar:

„Steingrķmur J. Sigfśsson sagši ekki um aš ręša lög heldur ólög og lżsti hann allri įbyrgš į hendur rķkisstjórninni og stjórnarmeirihlutanum. Sagši hann aš um vęri aš ręša mannréttindabrot og valdnķšslu og sérstaklega vęri gagnrżnivert aš žeir sem ekki vęru ašilar aš deilunni skuli samt sviptir grundvallarmannréttindum og stjórnarskrįrbundnum réttindum. Slķkt vęri mikil óhęfa. (sjį hér

Vanar fiskverkunarkonur

Ķ fyrra rįšuneyti Geirs H. Haarde var lögum 73/1969 breytt žannig aš Sjįvarśtvegsrįšuneytiš og Landbśnašarrįšuneytiš var sameinaš (sjį hér). Tóku lögin gildi frį og meš 1. janśar 2008. Gušni Įgśstsson var žvķ sķšasti landbśnašarrįšherrann en Einar K. Gušfinnsson sem hafši veriš sjįvarśtvegsrįšherra var fyrsti rįšherrann ķ sameinušu rįšuneyti. Žessu embętti gegndi hann til įrsins 2009 (sjį hér)

Jón Bjarnason varš hins vegar nżr sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra ķ seinna rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir. Įriš 2009 skipaši hann nefnd ķ žeim tilgangi aš endurskoša lögin um fiskveišistjórnunarkerfiš. Įstęša žess var vilji beggja rķkisstjórnarflokkanna til aš

,,leggja grunn aš innköllun og endurrįšstöfun aflaheimilda į 20 įra tķmabili ķ samręmi viš stefnu beggja flokka” og skapa žannig sįtt ķ samfélaginu um nżtingu og eignarhald aušlindarinnar. Nefndin įtti auk žess aš endurskoša fiskveišistjórnunarkerfiš ķ žvķ skyni aš stušla aš vernd fiskistofna viš Ķslandsstrendur og hagkvęmri nżtingu aušlindarinnar, efla byggš į landinu og treysta atvinnu. (sjį hér)

Į mešan į vinnu nefndarinnar stóš lagši Jón Bjarnason fram frumvörp um stjórn fiskveiša sem styggšu nefndarmenn. Hér er einkum įtt viš skötuselsfrumvarpiš svokallaša (sjį hér). Sumariš 2009 lagši Jón Bjarnason fram frumvarp til breytinga į lögum um framleišslu, veršlagningu og sölu į bśvörum frį įrinu 1993. Frumvarpiš gufaši upp ķ annarri umręšu (sjį hér). Um svipaš leyti lagši hann fram frumvarp um strandveišar sem var samžykkt (sjį hér).

Ķ lok įrs 2011 var Jóni Bjarnasyni vikiš śr Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu en Steingrķmur J. Sigfśsson tók viš sęti hans. Heitinu var breytt meš sameiningu fleiri rįšuneyta ķ september 2012 ķ Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneyti. Breytingin į embęttisheitinu gekk ķ gildi ķ byrjun september fyrir įri sķšan en žį hafši Steingrķmur setiš yfir Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu frį žvķ į gamlįrsdag 2011. Viš breytinguna var rįšuneytiš sameinaš višskipta- og išnašarrįšuneytinu. 

Žaš er hępiš aš halda žvķ fram aš Steingrķmur hafi veriš farsęlli ķ starfi sem Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra en forveri hans, Jón Bjarnason. Sem fjįrmįlarįšherra hafši hann stušlaš aš kjaraskeršingu sjómannastéttarinnar meš afnįmi sjómannaafslįttarins og sem nżskipašur sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra kynnti hann nżjan tekjuliš rķkissjóšs sem innheimtur yrši meš sérstöku veišigjaldi į žęr śtgeršir sem löndušu aflanum (sjį hér)

Siguršur Ingi Kristjįnsson er eini rįšherrann ķ nśverandi rķkisstjórn sem fer meš stjórnarmįlefni tveggja rįšuneyta mišaš viš žennan sįttmįla hér. Auk sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytisins fer hann lķka meš mįlefni umhverfis- og aušlindarįšuneytisins. Žaš rįšuneyti veršur til umfjöllunar ķ nęstu fęrslu en hér veršur skošaš hvort og hvernig menntun og starfsreynsla Siguršar Inga og Steingrķms J. standa meš žvķ aš žeir hafa veriš skipašir ęšstrįšendur žess rįšuneytis sem fer meš undirstöšuatvinnugreinarnar tvęr, ž.e: landbśnašinn og fiskveišarnar.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherrar

Eins og įšur hefur komiš fram er Steingrķmur fęddur 1955. Hann tók sęti į žingi 28 įra gamall og hefur setiš žar nś ķ rétt rśma žrjį įratugi. Hann varš fyrst landbśnašarrįšherra eftir fimm įra setu į Alžingi,  žį 33 įra, og sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra ķ sķšustu rķkisstjórn. Jón Bjarnason gegndi žvķ fyrst en var leystur frį žvķ embętti 31. desember 2011. 1. september 2012 var embęttisheitinu breytt ķ atvinnuvega- og nżsköpunarrįšherra meš žvķ aš eftirtaldir mįlaflokkar voru felldir saman ķ einn: landbśnašur, sjįvarśtvegur, išnašur og višskipti.

Siguršur Ingi er fęddur 1962 og var žvķ 51 įrs žegar hann tók viš sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu sķšastlišiš vor. Hann kom fyrst inn į žing įriš 2009 og hefur žvķ setiš į žingi ķ eitt kjörtķmabil og hįlfu įri betur. Žetta er hans fyrsta rįšherraembętti.

Menntun og starfsreynsla:
Steingrķmur lauk stśdentsprófi frį Menntaskólanum į Akureyri 21s įrs og BS-prófi ķ jaršfręši frį Hįskóla Ķslands fimm įrum sķšar. Įriš eftir, eša žegar hann var 27 įra, lauk hann uppeldis- og kennslufręši til kennsluréttinda frį sama skóla.

Mešfram hįskólanįminu keyrši hann vörubķla į sumrin en eftir śtskriftina žašan vann hann ķ eitt įr viš jaršfręšistörf jafnframt žvķ sem hann var ķžróttafréttamašur hjį Sjónvarpinu. Įriš eftir var hann kosinn inn į žing fyrir Alžżšubandalagiš, žį 28 įra

Siguršur Ingi  varš stśdent frį Menntaskólanum į Laugarvatni tvķtugur. Hann er meš
embęttispróf ķ dżralękningum frį Konunglega dżralękna- og landbśnašarhįskólanum ķ Kaupmannahöfn. Hann fékk almennt dżralęknaleyfi ķ Danmörku 27 įra gamall og įri eldri į Ķslandi.

Samkvęmt alžingisvefnum hefur hann stundaš landbśnašarstörf samhliša nįmi frį 1970 til įrsins 1984. Eftir stśdentsprófiš, įriš 1982, vann hann lķka ķ eitt įr viš afgreišslu- og verkamannastörf hjį Mjólkursamsölunni ķ Reykjavķk.

Eftir aš hann sneri heim frį dżralęknanįminu var hann bóndi ķ Dalbę ķ Hrunamannahreppi ķ sjö įr eša frį 1987 til 1994. Frį įrinu 1990 var hann sjįlfstętt starfandi dżralęknir ķ uppsveitum Įrnessżslu ķ fimm įr. Į įrunum 1992 til 1994 var hann auk žess hérašsdżralęknir ķ Hreppa- og Laugarįsumdęmi og um skeiš ķ Vestur-Baršastrandarumdęmi. Frį įrinu 1996 var hann dżralęknir hjį Dżralęknažjónustu Sušurlands ehf. ķ 13 įr. Sjö sķšustu įrin įšur en hann var kosinn inn į žing var hann  lķka oddviti Hrunamannahrepps. Hann kosinn inn į žing fyrir Framsóknarflokkinn 47 įra.

Stjórnmįlatengd störf og nefndarsetur:
Mišaš viš ferilskrį Steingrķms liggja hans fyrstu pólitķsku skref ķ nemendapólitķkinni ķ menntaskóla og svo įfram ķ hįskólapólitķkinni ķ Hįskólanum žar sem hann įtti sęti ķ stśdentarįši į įrunum 1978-1980. Frį žvķ aš hann var kjörinn inn į žing fyrir žremur įratugum hefur Steingrķmur įtt sęti ķ ellefu stjórnum, rįšum og nefndum utan Alžingis. Flestum įbyrgšarstöšunum af žessu tagi gegndi hann įrin 1999 og 2000. Žaš sem vekur sérstaka athygli ķ žessum hluta ferilskrįr hans er hve mörg žessara verkefna tengjast setum į samrįšsžingum rįšamanna utan landssteinanna.

Steingrķmur var varaformašur Alžżšubandalagsins um sex įra skeiš eša frį įrinu 1989 til įrsins 1995. Fjórum įrum sķšar var hann kjörinn formašur Vinstri hreyfingarinnar- gręns frambošs viš stofnun flokksins ķ febrśar 1999. Steingrķmur gegndi žessu embętti fram til sķšasta landsfundar VG sem var ķ febrśar įriš 2013. Žegar hann lét formannsembęttiš eftir hafši hann stżrt flokknum ķ fjórtįn įr.

Siguršur Ingi geršist virkur ķ sķnu nęrumhverfi eftir aš hann sneri heim śr nįmi og tók žįtt ķ stjórnun ķžróttafélaga og sóknarnefnda į įrunum milli žrķtugs og fertugs. Žegar hann var 32ja įra var hann kjörinn ķ sveitarstjórn Hrunamannahrepps žar sem hann sat ķ 16 įr. Hann var varaoddviti ķ sveitarstjórninni į įrunum 1994 til 1998 en sķšar oddviti frį 2002 til 2009.

Frį žvķ aš Siguršur Ingi tók aš snśa sér aš félagsstörfum hefur hann veriš virkur ķ félagsskap dżralękna. Žannig var hann ķ stjórn Dżralęknafélags Ķslands į įrunum 1994 til 1996 og ķ framhaldinu formašur stjórnar Dżralęknažjónustu Sušurlands ehf. eša frį 1996 til 2011. Į žeim tķma įtti hann sęti ķ  rįšherraskipašri nefnd sem vann aš breytingum į dżralęknalögum eša į įrunum 1996 til 1998.

Žegar Siguršur Ingi var fast aš fertugu var hann kosinn ritari stjórnar Framsóknarfélags Įrnessżslu. Nęsta įratug į eftir hefur hann veriš įberandi virkur ķ żmsum stjórnum og nefndum sem fara meš hin fjölbreyttustu mįl įtthaganna; Įrnessżslu og Sušurlands. 

Frį žvķ aš Siguršur Ingi hóf afskipti af nęrumhverfi sķnu og öšrum samfélagsmįlum hefur hann įtt sęti ķ tuttugu stjórnum og nefndum utan žings. Flest slķk sęti įtti hann į įrunum 2002 til 2009 eša įtta til tķu aš mešaltali. Hann var kosinn varaformašur Framsóknarflokksins įriš 2013.

Žingstörf og nefndarsetur į vegum žess:
Steingrķmur hefur setiš óslišiš į žingi frį įrinu 1983 eša frį 28 įra aldri til dagsins ķ dag. Hann hefur žvķ setiš į žingi ķ rétt rśm 30 įr. Žennan tķma hefur hann starfaš undir alls žremur žingflokkum. Fyrst žingflokki Alžżšubandalagsins (1983-1998), žį Óhįšum (1998-1999) og svo Vinstri gręnum undanfarin 14 įr. Upphaflega kom Steingrķmur inn į žing sem alžingismašur Noršurlands en eftir breytingar į kjördęmaskiptingunni (sjį
hér) hefur hann veriš  žingmašur Noršausturkjördęmis eša frį įrinu 2003. 

Žegar litiš er til setu Steingrķms ķ žingnefndum kemur ķ ljós aš hann sat ķ efnahags- og višskiptanefnd į įrunum 1991 til 1999, eša ķ įtta įr, sem mį gera rįš fyrir aš hafi aflaš honum einhverrar žekkingar- og reynslu af mįlflokknum sem hann stżrši sem išnašar- og višskiptarįšherra ķ sķšustu rķkisstjórn. Į sama tķma įtti hann sęti sjįvarśtvegsnefnd eša frį 1991 til 1998. Hann var formašur hennar frį 1995 til 1998.

Siguršur Ingi kom nżr inn į žing eftir alžingiskosningarnar voriš 2009 žį 47 įra. Hann hefur žvķ setiš inni į žingi ķ tęp 5 įr. Hann er žingmašur Sušurlands fyrir Framsóknarflokkinn.

Žegar litiš er yfir setu Siguršar Inga ķ žingnefndum žį įtti hann sęti į įrunum 2009 til 2011 ķ sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefnd og atvinnuveganefnd į įrunum 2011 til 2013.

Rįšherraembętti:
Steingrķmur var 33 įra žegar hann var skipašur rįšherra ķ fyrsta skipti. Žį var hann skipašur landbśnašarrįšherra ķ öšru rįšuneyti
Steingrķms Hermannssonar (sjį hér). Įtta įrum sķšar, meš stjórnarsamstarfi Samfylkingar og Vinstri gręnna, var hann lengst fjįrmįlarįšherra en auk žess gegndi hann fjórum öšrum embęttum ķ mislangan tķma. Sķšast embętti atvinnuvega- og nżsköpunarrįšherra sem var nżtt heiti en meš žvķ voru mįlefni landbśnašarins, sjįvarśtvegsins, išnašarins og višskiptanna felld undir eitt rįšuneyti. Steingrķmur var 56 įra žegar hann tók viš rįšherraembętti sjįvarśtvegsins og landbśnašarins. Žaš er rétt aš taka žaš fram aš hann hafši gegnt žessu sama embętti ķ fyrra rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttur įriš 2009
(sjį nįnar hér).

Siguršur Ingi hefur ekki veriš rįšherra įšur en hann var 51s įrs žegar hann var skipašur sjįvar­śtvegs- og landbśnašarrįšherra og umhverfis- og aušlindarįšherra voriš 2013 (sjį nįnar hér).

Samantekt
Žegar žaš er undanskiliš aš bęši Steingrķmur J. og Siguršur Ingi eru fęddir og uppaldir ķ sveit eiga žeir fįtt sameiginlegt. Ferill Steingrķms J. hefur snemma hneigst til žįtttöku ķ pólitķk og hann er ekki nema 28 įra žegar hann er ķ fyrsta skipti kosinn inn į žing. Žar hefur hann sķšan setiš óslitiš ķ rśma žrjį įratugi. 

Siguršur Ingi aflar sér sérfręšimenntunar sem stendur ķ nįnum tengslum viš uppruna hans og gerist sķšan bóndi og haslar sér völl sem dżralęknir eftir aš hann snżr heim. Hann er kominn yfir žrķtugt žegar hann snżr sér aš virkri žįtttöku og afskiptum af nęrumhverfinu. Žaš er ekki fyrr en um žaš leyti sem hann veršur oddviti sveitarstjórnar Hrunamannahrepps sem hann tekur aš hasla sér völl ķ pólitķkinni.

Žó žvķ verši varla į móti męlt aš Siguršur Ingi hefur töluvert betri grunn til aš setja sig inn ķ stjórnsżsluleg mįlefni landbśnašarins en Steingrķmur J. žį er įberandi aš hvorugur hefur trśveršugan grunn aš byggja į hvaš varšar sjįvarśtvegsmįlin. Seta ķ sjįvarśtvegsnefnd žingsins hefur žó aš öllum lķkindum skilaš bįšum einhverri yfirsżn į mįlaflokkinn.

Žįtttaka Siguršar Inga ķ żmsum félags- og stjórnsżslustörfum ķ sinni heimabyggš hefur vęntanlega skilaš honum nokkurri innsżn ķ stöšu landbśnašarins į Sušurlandi. Žaš er žó hępiš aš ętla aš hśn hafi veriš jafn yfirgripsmikil og sś innsżn sem mį ętla aš Steingrķmur J. hafši aflaš sér žegar hann sat ķ Landbśnašarrįšuneytinu į įrunum 1988 til 1991.

Göngur

Nśgildandi bśvörusamningar voru undirritašir haustiš 2012 en renna śt į mismunandi tķma. Samningur um starfskilyrši framleišenda garšyrkjuafurša rennur śt 31. desember 2015. Samningurinn um starfsskilyrši mjólkurframleišslu gildir til 31. desember 2016. Samningurinn um starfsskilyrši saušfjįrręktar rennur hins vegar ekki śt fyrr en yfirstandandi kjörtķmabil er śti eša 17. desember 2017. Allir samningarnir eru skilyrtir meš svohljóšandi fyrirvara:

Samningur žessi er geršur meš fyrirvara um hugsanlegar breytingar į žjóšréttarlegum skuldbindingum Ķslands sem kunna aš leiša af nišurstöšum samningavišręšna um ašild Ķslands aš Evrópusambandinu (sjį hér)

Žessi fyrirvari ętti ekki aš koma į óvart mišaš viš žį įherslu sķšustu rķkisstjórnar aš nį fram samningum um Evrópusambandsašild. Hins vegar vekur athygli aš ķ samningi rķkistjórnarinnar og Bęndasamtakanna um starfsskilyrši til mjólkurframleišslu  er talaš um:

aš hefja vinnu viš stefnumótun fyrir greinina meš žvķ markmiši aš efla samkeppnishęfi og treysta afkomu hennar til lengri tķma. Til undirbśnings žessu verši skipašur starfshópur samningsašila til aš meta žį reynslu sem komin er af framkvęmd samningsins, ž.į m. kostnašaržróun ķ greininni, įhrif kvótakerfisins og stöšu veršlagningar og tolla. (sjį hér (leturbreytingar eru höfundar))

Starfshópurinn įtti aš skila nišurstöšu ķ sķšasta lagi 31. desember 2013. Žaš er žvķ lķklegra aš frétta af nišurstöšunni sé aš vęnta fljótlega en aš öšru leyti er śtlit fyrir aš landbśnašurinn muni ekki męša verulega į Sigurši Inga ķ embętti fyrr en undir lok nęsta įrs. Ašra sögu er aš segja af sjįvarśtveginum.

Sķšustu rķkisstjórn brast kjark, įręši, hugmyndaflug og styrk til aš standa viš kosningaloforš um aš vinda ofan af žvķ kerfi sem Halldór Įsgrķmsson lagši grunninn aš meš lögunum 1983. Strax ķ upphafi kom fram megn óįnęgja meš kerfiš en žaš var žó fest ķ sessi meš lögum įriš 1990. Allar ašgeršir sķšan hafa sķst veriš til aš slį į óįnęgjuraddirnar en žessar ašgeršir hafa m.a. heimilaš sölu aflaheimilda og vešsetningu ķ veišinni. Meš lögunum įriš 2006 var eignarétturinn yfir sjįvaraušlindinni tryggšur enn frekar meš žvķ aš žeir sem veiddu ekki upp ķ aflaheimildirnar bar ekki lengur aš bjóša žęr öšrum.

Žegar sķšasti fiskurinn hefur veriš veiddur

Žrįtt fyrir fögur fyrirheit sķšustu rķkisstjórnar um aš leggja fram framkvęmanlega leiš viš aš fęra žjóšinni aftur yfirrįšin yfir landhelginni žį tókst ekki aš binda endi į žęr innanlandserjur sem hafa varaš nęr linnulaust um landhelgina ķ rśma žrjį įratugi; eša nįnast frį žvķ aš sķšasta žorskastrķšinu viš Breta lauk. Żmsum alhęfingum hefur veriš haldiš į lofti eins og žeim aš allir sem hafa ašgang aš kvóta séu af stétt sęgreifa. Žar hafa bęši smęrri og stęrri śtgeršir įsamt įhafnarmešlimum fiskveišiflotans veriš geršir aš óvininum sem aršręnir ašra mešal žjóšarinnar. Žaš er žvķ mikiš ķ hśfi aš leysa žennan hnśt.

Žvķ mišur bar rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur og Steingrķms J. Sigfśssonar ekki gęfa til annars en auka enn į žessar deilur meš tveimur ašskildum frumvörpum um stjórn fiskveiša og sérstakt veišigjald. Frumvarpiš um stjórn fiskveiša komst aldrei ķ gegnum žingiš žannig aš viš bśum viš óbreytt fiskveišistjórnunarkerfi en meš veišigjaldinu įtti aš tryggja aš žeir sem veiddu upp ķ keyptan kvóta borgušu afnotarétt ķ rķkissjóš af forgangsréttinum og žannig var hann ķ raun višurkenndur.

Eitt af fyrstu verkefnum žeirrar rķkisstjórnar sem tók viš sķšastlišiš vor var aš koma innheimtu veišigjaldanna til framkvęmda. Ašgerširnar sem hśn taldi naušsynlegar til aš af žvķ gęti oršiš hleypti af staš nżrri ófrišaröldu žar sem rķkisstjórn Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks var sökuš um aš ganga erinda “sęgreifanna“ ķ LĶŚ. 

Žann 14. jśnķ 2013 męlti nżr sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, Siguršur Ingi Jóhannsson, fyrir stjórnarfrumvarpi um veišigjöld. Žar sagši hann aš žęr breytingar sem hefšu veriš geršar į veišigjaldalögum Steingrķms J. vęru naušsynlegar til aš snķša af žeim helstu vankanta. Aš öšrum kosti yrši ógerlegt aš innheimta gjaldiš fyrir nęsta fiskveišiįr.

[...] lögin hafa reynst óframkvęmanleg fyrir veišigjaldanefnd sem skal reikna sérstakt veišigjald eins og rakiš er ķ athugasemdunum meš žvķ frumvarpi sem ég męli hér fyrir. Nefndin ręšur ekki yfir naušsynlegum upplżsingum til starfa sinna vegna žess aš lögin voru ófullkomin og tęknilega gölluš hvaš varšar heimildir til öflunar upplżsinga og aš hluta til mišlunar žeirra til stjórnvalda, ž.e. į milli embęttis rķkisskattstjóra, Hagstofu Ķslands og veišigjaldanefndar. [...] Žetta vissi fyrri rķkisstjórn en brįst ekki viš, žó ekki vęri nema viš žeim tęknilegu įgöllum sem hindra framkvęmd laganna. (sjį hér)

Auk žess aš rekja tęknigallanna sem stóšu ķ vegi fyrir žvķ aš innheimta veišigjalda gęti hafist rakti Siguršur Ingi annmarka sem hann sagši efnislega. Žar sagši hann ašferšafręšina viš śtreikninga veišigjaldanna „sem meš lögunum var lögfest ekki til žess fallin aš bśa sjįvarśtveginum starfsumhverfi sem stušlar aš naušsynlegum framgangi og vexti greinarinnar. Eigi afrakstur aušlindar aš skila sér til žjóšarinnar allrar er mikilvęgt aš stjórnvöld hafi žaš aš markmiši aš skapa atvinnuvegum vęnlegt starfsumhverfi. (sjį hér)

Einhver umręša varš um tęknilegu vankantana sem Siguršur Ingi taldi upp en žeir fjörušu śt žegar viš fyrstu umręšu en žeir efnislegu uršu eftir og entust fram ķ jślķ. Ķ andsvörum var m.a. bent į aš meš ašferšum stjórnarfrumvarps Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks yrši rķkissjóšur af umtalsveršum tekjum (sjį hér). Siguršur Ingi vildi meina aš meš lękkun veišigjaldanna hefši m.a. veriš markmišiš aš koma į móts viš minni og mešalstór sjįvarśtvegsfyrirtęki sem hefšu rataš ķ umtalsveršan rekstrarvanda aš óbreyttu. 

Brosaš yfir karfanum

Frumvarp Siguršar Inga um veišigjaldiš var samžykkt meš öllum atkvęšum stjórnarliša en allir žingmenn stjórnarandstöšunnar höfnušu žvķ (sjį hér). Vęntanlega eru žetta ekki fyrstu “įtök“ stjórnar og stjórnarandstöšu um fiskveišarnar en nśverandi stjórn hefur bošaš frekari endurskošun žess. Mišaš viš žįtt Framsóknarflokksins og Sjįlfstęšisflokksins viš innleišingu kvótakerfisins bęši ķ landbśnaši og sjįvarśtvegi er hępiš aš bśast viš žvķ aš rķkisstjórn žessara tveggja flokka hverfi frį žvķ handstżrša markašskerfi sem hefur fengiš aš festa rętur frį žvķ ķ kringum 1980.

Žegar horft er til žess hvaša afleišingar handstżringarkerfiš, sem var lagt į tvo grundvallaratvinnuvegi landsins, hefur haft bęši til sjįvar og sveita sętir žaš vęntanlega furšu aš Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokkur skuli hafa fengiš žaš fylgi sem raun sķšustu alžingiskosninga leiddi ķ ljós. Žegar žaš er hins vegar tekiš meš ķ reikninginn hvernig sķšustu rķkisstjórn fórst ķ samskiptum sķnum viš sjįvarśtveginn og ašra kjósendur ętti žaš sķšur aš koma į óvart. Žetta veršur e.t.v. enn skiljanlegra žegar žaš er tekiš inn ķ dęmiš aš nżjum frambošum tókst į engan hįtt aš setja upp sannfęrandi markmiš sem snertu raunveruleika žeirra kjósenda sem grundvalla afkomu sķna į rótgrónustu atvinnugreinunum tveimur.

Žeir eru undarlega fįir sem hafa bent į žaš hversu hrapalega sķšustu rķkisstjórn mistókst aš framfylgja stefnu sinni um stjórn fiskveiša.  Eins og įšur hefur komiš fram var meginmarkmiš hennar samkvęmt samstarfsyfirlżsingu „aš gęta atvinnufrelsis og aš tryggja aš jafnręšis verši gętt viš śthlutun afnotaréttarins“ ķ anda įlits Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna. Auk žess er tekiš fram ķ samstarfsyfirlżsingu flokkanna aš „śthlutun aflaheimilda er tķmabundinn afnotaréttur og myndar ekki undir neinum kringumstęšum eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir heimildunum.“(sjį hér)

Žegar litiš er til efnda blasir fįtt annaš viš en žaš aš ašgeršir sķšustu rķkisstjórnar geršu ekkert annaš en višurkenna og višhalda forgangi žeirra sem fyrir eru ķ greininni. Afnįm sjómannaafslįttarins var heldur ekki til aš afla flokkunum atkvęša né lög um sérstakt veišigjald. Veišigjaldiš er vissulega til aš afla tekna ķ rķkissjóš en žaš er nżtt bitbein ķ žaš innlenda žorskastrķš sem hefur geisaš hér ķ brįšum 40 įr.

Ašgeršir sķšustu rķkisstjórnar fyrir hönd atvinnuveganna tveggja geršu ķ raun ekkert annaš en višhalda žvķ handstżrikerfi sem Einar Olgeirsson gagnrżndi ķ žingręšu sinni um millilišagrįšann 1955. Kerfinu žar sem žvķ er stżrt af rķkisvaldinu hvar hagnašinum af veršmętasköpuninni lendir. Kerfi sem fyrst og sķšast žjónar žeim sem hafa sterkustu ķtökin ķ krafti forréttindanna sem aušurinn hefur skapaš žeim. „Samningavišręšur Steingrķms J. viš śtgeršarmenn [...] ķ fjölmišlum um hvaš reikningurinn [mętti] vera hįr“ (sjį hér) er einn besti vitnisburšurinn um žaš hvernig Samfylking og Vinstri gręnir gegna sömu herrum og Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur.

Žaš žarf žvķ vęntanlega meiri og vķšsżnni bóga en bęši Steingrķm J. Sigfśsson og Sigurš Inga Jóhannsson til aš leysa žann vanda sem handstżrikerfiš ķ landbśnaši og sjįvarśtvegi hefur leitt yfir bįša atvinnuvegi, fólkiš og byggšarlögin sem byggšu afkomu sķna į žeim svo og efnahag landsins. Aš öllum lķkindum žarf lķka bżsna mikiš meira til en einn mann sem af blindum vilja til aš lįta til sķn taka žiggur ęšsta embętti landsins yfir rįšuneyti žessara undirstöšuatvinnuvega. Žaš alręši sem lögin leggja honum til yfir bįšum atvinnuvegum koma aš litlu haldi til lausnar vandanum sem viš blasir. Handstżriverkfęriš kvóti er žó til žess falliš aš gera viškomandi alręšiš eitthvaš mešfęrilegra.

Žeir byggšu grunninn

Til aš slį botninn ķ žessa umfjöllun um landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšuneytiš og freista žess aš draga fram um hvaš er aš ręša mun ég aš žessu sinni ljśka į tilvitnun ķ Alžżšuflokksžingmanninn Gušmund Einarsson žar sem hann varar viš žeirri leiš sem var mörkuš viš stjórn fiskveiša af Halldóri Įsgrķmssyni ķ frumvarpi sem hann lagši fram um mišjan desember 1983.

Fiskveišistefnan er undirstaša aš ķslenskum žjóšarbśskap. Allt annaš, hvernig okkur gengur aš fjįrmagna félagslega žjónustu, hvernig okkur gengur aš śtbśa skattamįlin almennilega, er undir žvķ komiš aš hér sé fylgt skynsamlegri stefnu ķ fiskveišimįlum. Hins vegar hefur Alžingi vališ žann kostinn aš hafa ekkert um fiskveišistefnuna aš segja og lįta žaš vald algjörlega ķ hendur rįšh[erra] en halda sér viš sinn leist og leysa hin minni mįlin.

Ég held žvķ fram aš stefnan ķ fiskveišimįlum sé langtum mikilvęgari fyrir lķfskjör ķ žessu landi en öll hin mįlin sem žetta žing hefur fjallaš um frį žvķ ķ haust. Žaš mįl er miklu mikilvęgara en öll žau mįl sem žetta žing mun fjalla um fram til vors. Og samt afsalar Alžingi žjóšarinnar sér ķ raun og veru réttinum til aš setja um žetta lög. Žaš heldur bara umsagnarrétti og rétti til samrįšs viš rįšh[erra]

Til višbótar viš žetta er hér lķka veriš aš fjalla um stefnu ķ eignarréttarmįlum, stefnu um žaš hvaš rįši umgengninni viš sameiginlegar aušlindir žjóšarinnar. Žegar žessi žingdeild greiddi atkv[ęši] ķ dag um br[eytingar]t[il]t[ögur] og žetta fr[um]v[arp] var ķ raun og veru veriš aš greiša atkv[ęši] um afstöšu manna ķ žessum grundvallarmįlum.

Ég vil ķtreka aš menn mega ekki lķta svo į aš žeir séu hér aš greiša atkv[ęši] um tęknileg atriši ķ sambandi viš śtfęrslu į fiskveišistjórnun. Menn eru aš taka afstöšu ķ mįli sem snżst um undirstöšuatriši lżšręšis og stjórnarfars. Ég tel žaš gunguskap af hįlfu Alžingis aš koma sér hjį žvķ aš taka žessa umr[ęšu] um verkaskiptinguna hreina og klįra upp. Menn segja: Žaš veršur aš gera eitthvaš strax, žaš veršur aš finna įhrifamikla leiš til aš stjórna, žingiš er svo seinvirkt og ž[ingd]įl[yktunartillaga] hefur ekki lagagildi. Hér er alls kyns śrslįttur, menn bara koma sér undan žvķ aš taka afstöšu til grundvallaratriša.

Žessi grundvallaratriši ganga ķ raun og veru aš kviku lķfsskošunar žessara sömu manna. En svo viršist vera sem eina feršina enn neyšumst viš til aš lįta stjórnlyndiš rįša, finna bara góšar leišir til aš stjórna žessu. Lįtum stjórnlyndiš rįša og Alžingi kemst hjį žvķ aš takast į viš žaš vandasama hlutverk aš móta stefnuna, enda hefur žaš kannske aldrei mótaš stefnu ķ fiskveišimįlum. Žaš er kannske žess vegna sem svona er komiš. Og žį veršur kannske įgętt fyrir h[ęst]v[irt] Alžingi aš fylgja bara ķ slóš hęstv[irts] rįšh[erra], lįta rįšh[erra] um aš marka stefnuna og lįta rįšh[erra] um aš ryšja brautina. Svo koma 60 alž[ingis]m[enn] ķ röš į eftir ķ skjóli rįšh[erra] og haldast ķ hendur og elta.

Ef svo verša sķšar meir skiptar skošanir um ašgeršir rįšh[erra], ef deilur hefjast ķ žjóšfélaginu, ef įtök verša milli stétta og milli byggšarlaga vegna žeirra įkvaršana sem eru teknar ķ r[įšu]n[eyti] ķ fiskveišistefnu, žį er įgętt fyrir ž[ing]m[enn] aš geta sagt: Sko, viš samžykktum žetta aldrei. Žaš var rįšh[erra] sem samžykkti žetta. Ég skil ekkert ķ manninum aš gera žetta. Žaš var alls ekki meš mķnu samžykki aš hann fęrši kvótann frį ykkur og yfir į žennan fjörš. Ég skil ekkert ķ manninum, ég verš aš fala viš hann, žetta er ómögulegt.

Žannig geta alž[ingis]m[enn] komiš sér undan žvķ aš taka afstöšu ķ žessu mįli. Žetta eru nįttśrlega žeir lausu taumar sem žeir vilja hafa nęst žegar žeir męta kjósendum sķnum. Viš sįum ķ dag žį fyrirvara sem menn geršu og žęr afsakanir sem menn höfšu ķ frammi fyrir žvķ aš greiša atkv[ęši] meš žessu mįli. Žetta veršur sķšan afsökunin sem veršur lįtin gilda viš nęstu kosningar. Menn segja: Sko, ég samžykkti aldrei aš leyft yrši aš flytja kvótann hérna į milli fjarša, ég samžykkti žaš aldrei. Ég samžykkti bara aš rįšh[erra] mętti stjórna žessu en ég hefši aldrei samžykkt žessar umgengnisreglur viš kvótann. Žetta eru svo miklir peningar sem veriš er aš fjalla um aš um žaš hefši įtt aš setja lög. Žannig hefur Alžingi hvķtžvegiš hendur sķnar. (sjį hér)

Ķ nęsta bloggi veršur ferilskrį Siguršar Inga Jóhannssonar borin saman viš forvera hans ķ Umhverfis- og aušlindarįšuneytinu; Svandķsi Svavarsdóttur. Žar sem um tiltölulega ungt rįšuneyti er aš ręša er óhętt aš lofa aš žar veršur um töluvert styttri fęrslu aš ręša. Žó er óhjįkvęmilegt aš vķkja aš ólķkri hugmyndafręši sem snżr aš Ķslandi sem stórkostlegum virkjunarkosti til śtflutnings og žeim slysum sem af slķkum hugmyndum hafa hlotist nś žegar.

Helstu heimildir

Rįšherratal Atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins
Rįšherratal: Landbśnašarrįšherrar 1944-2007
Rįherratal: Sjįvarśtvegsrįšherrar 1963-2007
Rįšherratal: Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherrar 2008-2012

Rįherraskipan ķ sķšara rįšuneyti Jóhönnu Siguršardóttir
Rįšherrar ķ nśverandi rķkisstjórn

Rķkisstjórnir og rįšherrar frį 1904-1942
Rķkisstjórnartal frį stofnun lżšveldis

Įnęgja meš störf rįšherra: 6. október 2009 (fyrsta könnun)
Įnęgja meš storf rįšherra:
9. aprķl 2010
Įnęgja meš störf rįšherra og stjórnarandstöšu: 23. mars 2012
Įnęgja meš störf rįšherra:
10. febrśar 2013

Skżrsla nefndar um endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands - Samhent stjórnsżsla (13.12.2010)
Nż lög um Stjórnarrįš Ķslands (19.09.2011)

Krękjur į lög sem varša sjįvarśtveginn

Lög um veišigjöld. 2012 nr. 74, 26. jśnķ
Lög um tekjuöflun rķkisins
(afnįm sjómannaafslįttarins). 2009 nr. 129, 23. desember

Lög um stjórn fiskveiša. 2006 nr. 116, 10. įgśst
Lög um stjórn fiskveiša
. 1999 nr. 116, 10. įgśst
Lög um stjórn fiskveiša
. 1990 nr. 38, 15. maķ

Sjįvarśtvegur: Lög og reglugeršir (yfirlit į vef atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins)
Landbśnašur: Lög og reglugeršir (yfirlit į vef atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins)

Lög samžykkt į Alžingi (stjórnartķšindanśmer laga)

Umręšur į žingi um landbśnašinn og sjįvarśtveginn

Breyting į żmsum lögum į sviši fiskveišistjórnar (163/2006)
Stjórn fiskveiša
(42/2006)
Bśnašarlög
(heildarlög) (70/1998)
Framleišsla og sala į bśvörum
(129/1993)
Framleišsla og sala į bśvörum
(112/1992)
Stjórn fiskveiša
(heildarlög) (38/1990)
Framleišsla og sala į bśvörum o.fl.
(46/1985)
Veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands
(82/1983)
Framleišslurįš landbśnašarins
(lög nr. 15/1979)

Ręšur žingmanna (į įrunum 1907-2014)
Einar Olgeirsson. Ręša flutt į sameinušu žingi. 79. mįl: Millilišagróši. 17. fundur, 75. löggjafaržing. 1955-1956.  

Heimildir śr fjölmišlum

Fréttaknippi: Kvótafrumvarp. mbl.is (fréttaknippi)

Vill endurskoša kvótastżringu į mjólk. mbl.is 5. desember 2013
Įhrif óbreyttra veišigjalda į lķtil samfélög śtskżrš
. 3. desember 2013
Starfshópur skoši breytingar į kvótakerfinu
. Višskiptablašiš 4. október 2013

Jóhann Įrsęlsson: Kvótafrumvarpiš uppfyllir ekki kröfur um jafnręši til nżtingar. eyjan.is 27. maķ 2012

Jóhann Hauksson. Kvótafrumvarpiš til žingsins ķ vikunni. DV 9. maķ 2011

Įętlun um innköllun aflaheimilda tekur gildi ķ september 2010. visir.is 11. maķ 2009

Magnśs Thoroddsen. Įlit mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna. Morgunblašiš 30. janśar 2008

Auka kvóta til jafns viš Noršmenn. visir.is 15. aprķl 2005

Kvóti nęsta fiskveišiįrs veršur 190 tonn. mbl.is 6. jśnķ 2001.

Sjįvarśtvegrįšherra segir veriš aš verja žjóšarheill. mbl.is 17. maķ 2001

Segir aš tekist sé į um kvóta ķ kosningunum. mbl.is 19. janśar 1999.

Ašilar vinnumarkašae ręši bśvörusamning. mbl.is 14. september 1995

Umręšur į Alžingi um sjįvarśtvegsmįl. Morgunblašiš, 29. aprķl 1993

Ragnar Arnalds. Einar Olgeirsson. Morgunblašiš, 14. febrśar 1993.

Žjóšarsįtt um sauškindina. Žjóšviljinn, 15. febrśar 1991
Jökull hf. vann mįl sitt ķ Hęstarétti
. Morgunblašiš. 6. nóvember 1991
Starfa ķ sįtt og samlyndi viš bęndur og ašila vinnumarkašarins
. mbl.is 4. jślķ 1991
Sjórnarandstęšingar vilja sjį öll skjöl um stjórnarmyndu
n. mbl.is 30. maķ 1991

Gildistķminn ķ óvissu. Žjóšviljinn 25. aprķl 1990

Kvótafrumvarpiš aš lögum. Morgunblašiš 9. janśar 1988

Heimildir śr hįskólaritgeršum

Aron Örn Brynjólfsson. Žegar žjóšin eignašist fiskinn. maķ 2013 
Björg Torfadóttir: Breytingar į stjórn fiskveiša. jśnķ, 2013
Frišrika Įsmundsdóttir. Framleišslustżring ķ landbśnaši. jśnķ 2012
Einar Pįlsson: Strandveišar ķ ljósi įlits mannréttindanefndar SŽ nr. 1306/2004 um ķslenska kvótakerfiš. Haustiš 2012
Skśli Hansen: Śrskuršarvald dómstóla um stjórnskipulegt gildi laga. desember, 2011

Ašrar Heimildir

Atvinnu- og nżsköpunarrįšuneytiš. Bśvörusamningar
Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš. Skżrsla starfshóps um endurskošun į lögum um stjórn fiskveiša. September 2010
Wikipedia: Sjįvarśtvegur į Ķslandi. Sķšast uppfęrt 14. janśar 2014Vķkin: Sjóminjasafniš ķ Reykjavķk. Saga hśssins. 2005
Landssamband smįbįtaeigenda
(fréttayfirlit)


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband