Innrömmuš įętlun

Žaš er sennilegra aš žaš eigi viš um žó nokkra aš žeir hafi ekki heyrt talaš um „rammaįętlun“ fyrr en voriš 2012 en žį var žetta hugtak į hvers manns vörum eins og nś. Hugmyndafręšin sem liggur aš baki žessu ferhyrna hugtaki į sér žó töluvert lengri sögu žó oršiš sjįlft hafi e.t.v. ekki boriš į góma fyrr en ķ kringum įriš 1999. 

Žingveturinn 1985-1986 lagši Hjörleifur Guttormsson fram tillögu „um gerš įętlunar um verndun vatnsfalla og jaršhita sem leggja skyldi fyrir žingiš“ Žar sem virkjunarhugmyndum, bęši vatnsafli og jaršvarma, yrši rašaš „ķ forgangsröš meš hlišsjón af umhverfisįhrifum žeirra.“ (sjį hér)

Tveimur įrum sķšar fór hann ķ kynnisferš til Noregs. Ķ framhaldi hennar lagši hann fram tillögu um įętlun „žar sem kannaš yrši annars vegar hagręnt gildi virkjunarhugmynda og hins vegar umhverfisįhrif žeirra og verndargildi virkjanasvęšanna“ Tillagan var „samžykkt voriš 1989 sem įlyktun Alžingis og send nżstofnušu umhverfisrįšuneyti 1990.“ (sjį hér)

rammaaaetlun(Klikkašu endilega į myndina, sem er tekin héšan, ef žś vilt fį hana fram stęrri)

Žaš žarf ekki aš koma į óvart aš ķslenska ašferšafręšin tekur ašeins aš nokkru leyti miš aš žeirri norsku. Meginmunurinn liggur ķ žvķ aš hér į landi er ekki bara veriš aš velta fyrir sér vatnsaflsvirkjunum heldur jaršvarmavirkjunum lķka. Ķ Noregi höfšu auk žess veriš framkvęmdar umfangsmiklar „lķffręšilegar, landfręšilegar og jaršfręšilegar rannsóknir auk įhrifa [vatnsaflsvirkjanna] į samfélagiš og atvinnuvegina, svo sem feršažjónustu.“ (sjį hér)

Saga ķslenska Umhverfis- (og nś) aušlindarįšuneytisins hefur veriš rakin žokkalega żtarlega į žessum vettvangi į öšrum staš (sjį hér). Žaš hefur komiš fram hér aš ofan aš rįšuneytiš var stofnaš įriš 1990. Į žeim tķma sat Steingrķmur Hermannsson yfir sķnu žrišja rįšuneyti ķ fjórflokkastjórn Framsóknar-, Alžżšu- og Borgaraflokks įsamt Alžżšubandalaginu (sjį hér). Tępu įri eftir aš stjórnin tók viš völdum var Jślķus Sólnes, žį formašur flokksins, skipašur ķ embętti fyrsta umhverfisrįšherrans hér į landi. 

Ķ fyrrgreindu bloggi er eitt og annaš dregiš fram af stuttri sögu žess. Eitt žeirra atriša sem žar er vakin athygli į er:

[...] aš frį stofnun žess hafa mismunandi hugmyndir um eignarhald, virkjunarframkvęmdir og verndunarsjónarmiš veriš mjög ķ svišsljósinu. Eftir sķšasta kjörtķmabil ętti žaš aš vera ljóst aš žó stjórnmįlamennirnir kunni aš takast į um einstaka virkjunarkosti žį telja žeir flestir ešlilegt aš leigja ašgang aš nįttśruaušlindunum og veršleggja hvers konar nżtingu žeirra.(sjį hér)

Ķ žessum anda hafa veišigjöld veriš sett į fiskinn, vatnsveitur veriš seldar til einkafyrirtękis (sjį hér) og ašrar aušlindir veršlagšar (sjį hér). Ķ žessum anda var Rammaįętlun sķšustu rķkisstjórnar sett saman žar sem svonefndir „virkjunarkostir“ voru flokkašir nišur ķ žrjį mismunandi kosti sem eru eftirfarandi: orkunżtingar-, biš- og verndarflokkur (sjį hér). Sś hugmyndafręši rammaįętlunarinnar aš lķta į vatnsföllin og jaršvarmann sem peningauppsprettur hefur svo litaš nęr alla ašra opinbera umręšu um nįttśruna.

Ramar mismunandi virkjunarkosta(Žessi mynd er klippt saman af vef Framtķšarlandsins)

Ķ athugasemdum viš žingsįlyktunartillögu Katrķnar Jślķusdóttur, fyrrverandi išnašarrįšherra, sem kallašist Įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša meš undirtitilinn Rammaįętlun, segir:

Samkvęmt 3. gr. laga nr. 48/2011 skal išnašarrįšherra leggja ķ samrįši og samvinnu viš umhverfisrįšherra eigi sjaldnar en į fjögurra įra fresti fram į Alžingi tillögu til žingsįlyktunar um įętlun um vernd og orkunżtingu landsvęša. Ķ verndar- og orkunżtingarįętlun skal ķ samręmi viš markmiš laga nr. 48/2011 lagt mat į verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahagsleg, umhverfisleg og samfélagsleg įhrif nżtingar, ž.m.t. verndunar (sjį hér)

Žaš kemur fram ķ oršum Katrķnar Jślķusdóttur, hér aš ofan og lķka ķ greinargeršinni meš stjórnarfrumvarpinu til laga um sama efni, aš žeir merkimišar, sem eru settir į nįttśruna undir hattinum „virkjunarkostur“, verša endurmetnir į a.m.k. fjögurra įra fresti. Žar kemur lķka fram aš endurmatiš muni vera unniš śt frį verndar- og orkunżtingargildi landsvęša og efnahags-, umhverfis- og samfélagslegum įhrifum nżtingar (sjį hér).

Žetta oršalag sżnir įgętlega hverjar hugmyndir fulltrśa sķšustu rķkisstjórnar eru um žį “virkjunarkosti“ sem žeir deila um nś. Žaš er ekki aš sjį aš žęr skeri sig ķ neinum grundvallaratrišum frį višhorfum nśverandi stjórnvalda.

Nešri hluti Žjórsįr(Nešri hluti Žjórsįr)

Samkvęmt žvķ, sem fulltrśar nśverandi stjórnarandstöšu, lögšu til og samžykktu į sķšasta kjörtķmabili žį eru Žeistareykir, Žjórsį, Markarfljót og Geysir allt virkjunarkostir. Žó žeim hafi veriš rašaš ķ žrjį mismunandi flokka žį skildu žeir möguleikann til aš breyta henni eftir galopinn. 

Žeir stjórnarandstöšužingmenn sem beita sér hvaš įkafast ķ mįlžófinu sem į sér staš į Alžingi nśna höfšu svo sannarlega tękifęri til aš setja lög til aš vissar nįttśruperlur stęšu fyrir utan flokkunarramma virkjunarkostanna. Žeir geršu hins vegar ekkert til aš halda žeim žar fyrir utan. Žaš segir sig einginlega sjįlft aš sś ašferšarfręši sem var bśin til meš Rammaįętluninni gefur tilefni til aš rķfast śt ķ eilķfšina um žaš hvaša veršmiši innan virkjanakostana mali mesta gulliš.

Virkjanakostir: Nżtingar- eša bišflokkur(Hagavatn, Hįgöngur, Hólmsį og Skrokkalda)

Rifrildiš aš undanförnu hefur stašiš um eftirtalda virkjunarkosti: Hvammsvirkjun, Holtavirkjun, Urrišafossvirkjun, Hįgönguvirkjun I og II og Skrokkölduvirkjun auk Hagavatnsvirkjunar og Hólmsįrvirkjunar viš Atley (sjį hér). Nś hefur reyndar veriš falliš frį hugmyndinni um virkjun Hagavatns, ķ bili a.m.k. (sjį hér).

Sś sem žetta skrifar višurkennir aš hśn hefur aldrei veriš virkjunarsinni og į žvķ erfitt meš aš skilja žį virkjunarįherslu sem henni finnst koma fram ķ žvķ aš setja alla helstu fossa og hveri landsins undir hatt virkjunarkosta. Aš mķnu mati hefši veriš nęr aš koma sér saman um žaš aš žrįtt fyrir aš žaš megi nį einhverjum megavöttum śt śr allflestum hérlendum vatnsföllum og jaršhitasvęšum žį er gildi margra nįttśrusvęša hafiš yfir peningaleg veršmęti. Aš ramma žessi svęši inn ķ įętlun um virkjunarkosti er hins vegar bošin leiš til virkjunar žeirra sķšar meir.  

Žrętueplin į voržingi 2015(Tekin af visir.is)

Ķ kjölfar Rammaįętlunar, sķšustu rķkisstjórnar, var lagt fram frumvarp til laga um nįttśruvernd sem byggši į žeirri hugmyndafręši sem sett er fram ķ Rammaįętluninni. Töluverš umręša varš um frumvarpiš og tölušu sumir um „frumvarp boša og banna“ (sjį hér). Aš endingu voru lögin žó samžykkt en gildistöku žeirra frestaš til 1. aprķl 2014 (sjį 94. grein hér).

Sķšastlišiš haust įkvaš nżr umhverfis- og aušlindarįšherra aš afturkalla lögin sem voru samžykkt rétt fyrir žinglok sķšasta kjörtķmabils (sjį hér). Gildistöku heildarlaga um nįttśrvernd var sķšan frestaš til 1. jślķ n.k. (sjį hér). Fram aš žeim tķma stóš til aš skoša einstaka žętti laganna betur (sjį hér). Nś stendur hins vegar til aš fresta gildistökunni enn frekar eša til 1. janśar 2016. „Žetta er gert til aš tryggja aš frum­varp um nįtt­śru­vernd fįi full­nęgj­andi um­fjöll­un į Alžingi“ (sjį hér).

Žaš er mjög lķklegt aš žessar frestanir standi ķ beinu samhengi viš žęr veršmišamerkingar sem hér hafa veriš til umręšu. Ég leyfi mér reyndar aš efast um aš nokkurt nįttśruverndarįkvęši dugi sem vörn žeirri nįttśruperlu sem hefur veriš hengt į veršmišinn „virkjunarkostur“. Žaš aš nśverandi stjórnarandstaša eyši nś dögum og vikum ķ mįlžóf, nįttśrunni til sķšborinnar varnar, snżst žar af leišandi sennilega um eitthvaš allt annaš en umhverfisvernd. 

Sjį lķka:
„Rétt aš fęra alla įtta kostina ķ nżtingarflokk“ 13. maķ 2015 visir.is
Aušlindir landsins 1.800 milljarša virši
 11. aprķl 2015 ruv.is
Aušlindir nokkrar milljónir į mann 9. aprķl 2015 ruv.is
Efast um lögmęti tillögu um virkjanakosti 29. nóvember 2014 visir.is
Vilja skilgreina aušlindir landsins 6. október 2014 mbl.is
Flóahreppur hafnar Urrišafossvirkjun 15. jśnķ 2007 visir.is

Annaš forvitnilegt efni:
Nįnar um einstaka virkjunarkosti
Lög um verndar- og nżtingarįętlun (Lög nr. 48 16. maķ 2011)
Umhverfis- og aušlindarįšuneytiš (bloggfęrsla höfundar frį 22. febrśar 2014) 


mbl.is „Meš hrešjatök į žinginu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

Thakka góda grein. Öll thessi umraeda eins og hśn birtist manni, hefur verid óttalegt tros og varla ad madur nenni lengur ad fylgjast med umraedunni į thinginu, ef umraedu skildi kalla, thetta endalausa mįlthóf sem thar į sér stad. Thad er athyglisvert, hve stjórnarandstadan finnur sér marga fleti til nidurrifsstarfssemi sinnar. Ef henni tekst ekki ad afnema fullveldid med inngöngu ķ Brusselaexlid, skal efnahagur landsins tekinn ķ karphśsid, mįlthóf stundad į Althingi og jafnvel lagst ķ vķking erlendis, thar sem einsatkvaedisformadur einsmįlsflokksins lagdi sig ķ lima vid ad fį bjśrókrata og blżantsnagara fjórda rķkisins til ad djöflast į löglega kjörnum stjórnvöldum. Thad virdast öll medul leyfileg hjį minnihlutanum, thvķ midur.

Gódar stundir, med kvedju ad sunnan.

Halldór Egill Gušnason, 23.5.2015 kl. 02:16

2 Smįmynd: Rakel Sigurgeirsdóttir

Takk fyrir innlit og innlegg! 

Žaš er kannski ekki nema von aš fólk gefist upp į aš fylgjast meš žvķ umręšan er ekki bara ofbeldiskennd heldur yfirmįta óheišarleg lķka!

Framsóknaržingmašurinn Vigdķs Hauksdóttir varpar įgętu ljósi į žetta ķ nżjustu bloggfęrslu sinni: http://vigdish.is/frekjupolitik-og-kosningaosigur/?fb_ref=AL2FB

Rakel Sigurgeirsdóttir, 23.5.2015 kl. 17:15

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband